Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1166) 2017-07-07

Sulaukę nusiskundimų iš Akmenės g. gyventojų, kad dažnas vairuotojas nesilaiko kelio ženklų, policija šioje vietoje sustiprino patruliavimą.

Gyvenantiems Kretingos senamiesčiui priskiriamoje Akmenės g. būtų ko pavydėti: šalia vingiuoja Akmenos upė, dovanojanti gražų kraštovaizdį, kitoje pusėje – ranka pasiekiamas miesto centras. Tačiau būtent dėl Rotušės a. susidarančių transporto spūsčių Akmenės g. gyventojai ir jaučiasi tarsi įkaitai – dažnas vairuotojas, trumpindamas kelią, suka šia siaura gatve, nepaisydamas draudžiamųjų kelio ženklų ir neretai keldamas pavojų pėstiesiems.

„Seniau to nebūdavo, bet dabar kažkodėl žmonės nusprendė, jog gali pažeidinėti taisykles. Ne kartą esu stabdęs mašinas ir drausminęs vairuotojus, bet jų nemažėja – sako, jog taip išvengia spūsčių ir šviesoforo prie centrinės „Maximos“. Gal paviešinus šį skundą taip besielgiantys žmonės atkreips dėmesį į šią problemą?“, – tikisi Akmenės g. gyventojų vardu į redakciją kreipęsis Andrius (pavardė redakcijai žinoma).

Akmenės g. iš abiejų pusių yra pažymėta kelio ženklais „Motorinių transporto eismas draudžiamas“, tačiau, pasak gyventojų, dažnas vairuotojas jų nepaiso ir, į šią gatvę įsukę iš Birutės g., išneria ties DNB banku Vilniaus g., arba atvirkščiai. Taip vairuotojai išvengia stovėjimo įkalnėje Birutės g. ties sankryža su Rotušės a., kai reikia praleisti važiuojančius pagrindiniu keliu bei tuos, kurie į sankryžą įvažiuoja iš Mėguvos g.

Pasak Akmenės g. gyventojų, daugiausiai automobilių jų gatvę užplūsta darbo dienomis 17-18 val., šeštadienio rytais bei tuomet, kai vyksta miesto šventės. Tačiau Akmenės g. nepritaikyta intensyviam eismui – ji yra siaura, čia vos prasilenkia du automobiliai, o ypač – jei gatvėje savo automobilius stovėti palieka ir gyventojai.


Žydrūnas ŠIAULYS:

– Kodėl netikėti? Kada paskutinį kartą buvote kaime? Tiesą sakant, geria ne tik kaime, o visur. Lemia nedarbas, žmonių neturėjimas, ką veikti, nekokie šeimos bei valdžios pavyzdžiai. Manau, kiekvienam žmogui reikia pradėti nuo savęs. Be abejo, visose apklausose bei statistikoje yra ir tiesos, ir politikos, už kiekvieno skaičiaus kyšo „pagražintų“ dalykų.

Stanislava BUTKEVIČIENĖ:

– Apie 40 metų išdirbau kaimo kultūros skyriuje, per tą laiką situacija iš tikrųjų pasikeitė į blogąją pusę. Tikriausiai socialinės problemos, nepritekliai ypač palaužė vyrus, daugiau jų pradėjo vartoti alkoholį. Tačiau pastaruoju metu paskelbta statistika, kad esame prasigėrusi tauta, manau, prasilenkia su tikrove. Galėčiau pasakyti labai daug pavyzdžių, kaip žmonės gražiai gyvena, augina vaikus, tvarkosi sodybas, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Nėra viskas juoda.

Stasys BUIVYDAS:

– Nežinau, ar statistika teisinga. Ar gali būti, kad visa tauta taip jau degradavusi? Jau bus 17 metų, kai jokio alkoholio nevartoju, nors buvo metas, kai išgerdavau saikingai. Ir dabar manau, kad, kai ateina kokia šventė, – nieko blogo, jei 1-2-3 taureles, bet ne daugiau žmogus pakels. Nemėgstu „pijokų“. Manau, girtuokliais tampa tik tie, kas tingi dirbti.

Viktoras KAIRYS:

– Girdėjau pastarųjų dienų statistiką, kad daug šalies vyrų tapo priklausomi nuo alkoholio, o 80 procentų jų ir norėdami nebegali nustoti gerti. Tai – nesąmonė, skaičiai tarsi iš dangaus nukabinti. Pavyzdžiui, visame mūsų Jokūbavo kaime vos du girtuoklius suskaičiuotum. Suprantama, kiekvienas norime kuo blaivesnės, gražesnės, kultūringesnės Lietuvos, bet perlenkti lazdos taip pat nereikia.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Klubas glaudžiasi po Savivaldybės sparnu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Savivaldybėje

Klaipėdos sklandymo klubas, veikiantis Kartenos aerodromo bazėje, dar sausį pasiprašė, kad jų turtą perimtų Kretingos rajono savivaldybė. Rajono tarybai tam pritarus, dabar laukiama Vyriausybės sprendimo.


Violeta MILTAKIENĖ:

– Kaip aš sakau, dirbu visą parą, ant mano pečių – namai, trys vaikai, vienam jų reikalinga nuolatinė priežiūra. Be abejo, vasarą daug vaisių, daržovių, tačiau vien jų man nepakanka, nepriklausomai nuo metų laiko stiprinuosi magniu. Manau, kad kiekvienas žmogus jaučia, kada jam vitaminų ar maisto papildų trūksta, o kada – ne.

Diana MALAKAUSKIENĖ:

– Neperku nei vitaminų, nei maisto papildų. Mūsų šeimoje tokios tradicijos nėra. Sūnui 18 metų, jis užaugo taip pat be šių preparatų. Stengiamės visus metus sveikai maitintis, mėgstame šviežius vaisius, uogas, daržoves – organizmą aprūpiname natūraliai.

Tomas LIUTIKAS:

– Mūsų šeima truputį maisto papildų pavartoja nebent šaltuoju periodu. Aš kartais nusiperku magnio, mat mėgstu pasportuoti. Tikrai nemanau, kad vasarą, kai soduose, daržuose užauga tiek uogų, vaisių, daržovių, žmogaus organizmui ko nors trūksta.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Arno JUŠKIO komentaras:

– Jeigu pakankamai subalansuota mityba, pakankamai valgote mineralų, vitaminų, skaidulų ir mikroelementų turtingų uogų, vaisių bei daržovių, jokių papildų ar vitaminų siūlyčiau nevartoti. Tiesa, lietuviškų vaisių ir uogų kol kas nėra daug, tačiau jau galima sočiai prisivalgyti trešnių, braškių, o iš daržovių – kad ir šviežių bulvių, svogūnų laiškų, krapų, salotų ir kitko, kas tik užaugo daržuose ir ką mėgstate. Žinoma, kruopščiai nuplovus, galima paskanauti ir atvežtinėmis gėrybėmis – prekybos centrų vitrinos pilnos nektarinų, persikų, bananų, arbūzų. Šaltuoju metų laiku taip pat siūlyčiau nepasitarus su gydytoju neskubėti į vaistines papildų, nes jų tikrai ne visuomet organizmui trūksta.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Šeimos gydytoja Augenija Juknevičienė pastebi, kad daugiausiai vaikų, kuriems reikalinga profilaktinio patikrinimo pažyma, sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta vasarą.

Nors mokiniai profilaktinį patikrinimą gali atlikti visus metus, tačiau dauguma jų sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta vasarą. Staiga padidėjusį darbo krūvį atlaikyti turintys medikai atviri: jei į profilaktinį patikrinimą nežiūrima tik kaip į formalumą, visiškai sveiku pripažįstamas tik kas dešimtas vaikas.

Kaip tik šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, dirbdamas nauja elektronine programa, apibendrino 2016-2017 mokslo metų mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos profilaktinius duomenis.

„Nauja programa leidžia palyginti duomenis su rajonais, kur gyventojų skaičius yra panašus kaip pas mus. Be to, lengviau stebėti tam tikrų sveikatos sutrikimų kiekį, pobūdį, tendencijas“, – paaiškino Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Petrutytė.

Išryškina opiausias problemas

V. Petrutytės teigimu, opiausios vaikų sveikatos problemos kasmet išlieka tos pačios – regėjimo sutrikimai bei antsvoris. Per pastaruosius mokslo metus vaikų, turinčių sutrikusią regą, Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo 24,7 proc. iš tų mokinių, kurie pasitikrino sveikatą. Prieš metus – 2015-2016 mokslo metais – regėjimo sutrikimų turėjo kas ketvirtas mokinys (26,5 proc.), ir didžiausia procentinė dalis buvo tarp IX-XII klasių grupės mokinių. Tuomet diagnozuotų regėjimo sutrikimų atvejų struktūroje dominavo trumparegystė (56 proc.), astigmatizmas (16,1 proc.) ir toliaregystė (16,7 proc.).

Visuomenės sveikatos biuro specialistės pastebi, kad nuo 2013-2014 mokslo metų Kretingos rajone daugėja mokinių, turinčių antsvorį. Pastaraisiais mokslo metais antsvorio problemų turėjo 15,45 proc. mokinių, o 7,04 proc. vaikų buvo diagnozuotas nutukimas. Dar 8,71 proc. mokinių nustatytas per mažas svoris – jis neatitiko šeimos gydytojų taikomų vaikų augimo lentelėse nurodytų rodiklių.

Pasak V. Petrutytės, šių sveikatos sutrikimų profilaktikai labai svarbu sveika mityba bei gyvenimo būdas, todėl ir Visuomenės sveikatos biuras nelieka nuošalyje – jis, planuodamas veiklą, atsižvelgia į gautus statistinius duomenis ir vyraujančias sveikatos problemas.

„Kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris, kasmet rengdamas veiklos planą, į jį įtraukia sveikos mitybos paskaitas, akių mankštas ir panašias veiklas, kuriomis sveikatos stiprinimo įgūdžių mokoma nuo mažens. Be to, ir pačios biuro specialistės turi įvairiausių priemonių švietėjiškai veiklai“, – teigė V. Petrutytė.


Kurmaičių pradinės mokyklos vaikai kartu su tėveliais įsirengė pakeliamą lysvę ir joje pasodino vaistinių augalų, kurie yra naudingi įveikiant viršutinių kvėpavimo takų ligas.

„Taisyklingas kvėpavimas ir aktyvi fizinė veikla ne tik treniruoja vaikų kvėpavimo sistemą, ją grūdina, bet ir turi didelę įtaką fiziniam vaikų vystymuisi. Todėl labai svarbu vaikus išmokyti kvėpuoti taisyklingai. Kvėpavimas – tai sveikas gyvenimas“, – teigė Kurmaičių pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Jurgita Česnavičienė, pristačiusi gegužės-birželio mėnesiais įvykdytą projektą ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“.

Pasak J. Česnavičienės, daug vaikų kvėpuoja netaisyklingai ir paviršutiniškai, kartais nesąmoningai sulaiko kvėpavimą, o tai yra žalinga jų sveikatai.

„Pastaraisiais metais padidėjo viršutinių kvėpavimo takų susirgimų tarp vaikų. Tėvai mažai dėmesio skiria vaikų kvėpavimui, buvimui gryname ore, mankštelėms, žaidimams-pratimams, kurie išmoko vaikus taisyklingai kvėpuoti – tai padėtų sumažinti sergamumą kvėpavimo takų ligomis“, – teigė J. Česnavičienė, paaiškindama, kaip kilo idėja parengti projektą, mokantį taisyklingo kvėpavimo įgūdžių.

Projektu ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ Kurmaičių pradinė mokykla atsiliepė į sveikos gyvensenos ugdymo programos „Sveikatiados“ kvietimą teikti paraiškas sveikatinimo idėjų konkurse – juo siekiama paremti mokyklų originaliausias idėjas, kuriomis būtų galima populiarinti sveiką gyvenseną.

„Konkurso organizatoriai sulaukė didelio mokyklų aktyvumo ir įsitraukimo į idėjų kūrimą – konkurse dalyvavo 63 mokyklos ir darželiai. Komisija, vertindama visas gautas idėjas, atsižvelgė į atitikimą konkurso nuostatoms, siūlomos idėjos masiškumą bei originalumą, projekto svarbą mokyklos bendruomenei bei bendruomenės ir partnerių įsitraukimą ir, žinoma, pateikto projekto tęstinumą. Geriausius projektus pateikusioms ugdymo įstaigoms buvo paskirtas finansavimas idėjoms įgyvendinti. Mūsų mokykla konkursui pateikė paraišką ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ – laimėjome ir vykdėme įvairias veiklas: darėme taisyklingo kvėpavimo pratimus, įsirengėme pakeliamą lysvę, kurioje pasodinome vaistinių augalų, nusipirkome įvairių kvėpavimui skirtų priemonių“, – pasidžiaugė J. Česnavičienė.


Peiliu sužalojo savo vaikus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Naktį iš liepos 3 į liepos 4 dieną policijos pareigūnai skubėjo į Kluonalių kaimą – gautas pranešimas, kad tėvas sužalojo du savo vaikus ir žmoną. Peiliu švaistęsis vyras (gim. 1974 m.) buvo blaivus, tad, įtarus, kad jam sutriko psichinė sveikata, jis tuoj pat buvo izoliuotas nuo šeimos ir pristatytas gydymo įstaigą.


  • Iš policijos suvestinių

PALANGOJE.

SODŲ g. Liepos 3 dieną užregistruota vagystė iš gyvenamojo būsto – 55 metų vyras, atvykęs į namus, aptiko, jog vagišiai išnešė kone visus vertingus daiktus: šaldytuvą „Snaigė“ ir skalbimo mašiną „Boch“, kurių kiekvienas vertas po 400 eurų, mikrobangų krosnelę, stalą, komodą, sekciją, juodus kailinius su lapės apykaklę, kurių vertė – 1,5 tūkst. eurų, dviejų televizorių. Iš viso padarytas 3,6 tūkst. eurų nuostolis.

„P. n.“ informacija


Užvakar garsus šalies restauratorius Gintaras Kazlauskas į savo dirbtuves Kėdainiuose išsivežė restauruoti pirmąjį iš 4 Kretingos senųjų kapinių koplyčioje užmūrytų ir užpernai aptiktų grafų Tiškevičių sarkofagų – masyviausią dvaro savininko Juozapo Tiškevičiaus (1835-1891) sarkofagą.


Komisija žalos nerado

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis

Pabūgęs, kad 7 ha plote augančių kviečių neniokotų šernai, Žalgirio seniūnijoje ūkininkaujantis Irvingas Paulauskas Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės vadovaujamą komisiją medžiojamų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams įvertinti išsikvietė iš anksto.


„Prie gero noro nėra blogo oro“, – šį seną posakį dar kartą patvirtino 6 jauni Kretingos rajono artojai, į ūkininkui Vincui Pudžmiui priklausantį lauką Darbėnų seniūnijos Buginių kaime tarpusavyje pasivaržyti, tuo pačiu vienas iš kito pasimokyti susirinkę ir smarkiam lietui pliaupiant.


Savo sodą nuosekliai bei kūrybingai, įdėdami daug darbo, tvarko Danutė ir Vincas Jonikai.

Sodininkų bendrijoje „Žemaitija“, kuri šiais metais mini 30 metų įsikūrimo sukaktį, buvo surengta sodų sklypų apžiūra. „Mūsų tikslas – išrinkti geriausiai besitvarkančius ir tuo pasidžiaugti per artimiausiu metu rengiamą sodininkų vasaros šventę“, – kalbėjo „Žemaitijos“ pirmininkas Rimantas Staponas, bendrijai vadovaujantis jau 13 metų.

Be pirmininko, atrankos komisijos darbe dalyvavo sodininkų bendrijos nariai Gražvydas Kasparavičius, Antanas Navikas, Petras Mickus, Manfredas Čekanauskas ir Vladislovas Juška.

Esminiai vertinimo kriterijai – ne tik šienaujama veja ir nuravėtas daržas, kurių, beje, mąžta, bet ir tai, ar sodo sklype veikia valymo įrenginiai, ar įrengtos komposto dėžės, kaip apskritai sutvarkyta visa gerovė. Komisija sudarė geriausiai besitvarkančių bendrijos narių 16-uką, į kurį pateko: Egidijus Pikiotas, Ričardas Jonkus, Raimonda ir Kęstas Monkai, Jadvyga Bernatavičienė, Adomas Donauskas, Pranas Jokūbauskas, Aivaras Vaškyla, Antanas Gutkauskas, Vincas Jonikas, Mindaugas Jurevičius, Laura Papreckienė, Rolandas Gelumbickas, Reda Stonkienė, Arūnas Galdikas, Neringa Sikorskienė, Raimondas Stanius. „Tačiau kas tapo nugalėtojais ir prizininkais, nenorėčiau atskleisti iki mūsų šventės – te žmonėms būna staigmena. Yra paskirtas 100 Eur prizinis fondas, kuris ir atiteks geriausiems iš geriausių“, – sakė R. Staponas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas