|
|
|
(1161) 2017-06-20Kretinga – išausta iš maldų ir meilės gimtinei
Savaitgalį minios žmonių plūdo į kulminacinius Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės renginius, kurių programą praturtino ir brandžios sukaktys: Kretingos pranciškonų bažnyčia mini 400 metų, o evangelikai liuteronai, kurių bažnyčia yra ir Kretingoje, – 500 metų Reformacijos jubiliejų. Tad šventiniai renginiai žavėjo ne tik savo įvairove, bet ir naujų idėjų gausa, siekiu visuomenei padovanoti aukšto meninio lygio pasirodymus. Šeštadienio rytą prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo Rotušės aikštėje, kur buvo numatyta Kretingos miesto, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus atminimo pagerbimo ceremonija, rajono ir miesto vadovai, Savivaldybės darbuotojai rinkosi pasipuošę tautiniais kostiumais. Taip šventės rengėjai atsiliepė į kvietimą šiemet, minint Tautinio kostiumo metus, populiarinti šią tradicinę aprangą, išreiškiančią etninį tapatumą ir vadinamą vienu iš tautos ir valstybės simbolių.
„Kiekvienas savo apranga turėjo pasirūpinti pats, nebuvo ir kokių nors nurodymų, pavyzdžiui, ar vilkėti tik žemaitiškais rūbais, ar pasirinkti kito regiono tautinį kostiumą. Tarkime, mero žmona yra aukštaitė, todėl ji šiandien puošiasi aukštaitišku tautiniu kostiumu, – pasakojo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė bei vyriausioji specialistė Dalia Činkienė, kurios šventės dieną taip pat vilkėjo tautinius kostiumus. – Mes pačios šitaip puošiamės tikrai ne pirmą kartą ir visada tuo džiaugiamės, su tautiniais kostiumais jaučiamės oriai.“ „Labai džiaugiuosi vilkėdama tautinį kostiumą – manau, kad taip puoštis galėtume ir dažniau per šventes“, – sakė Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė, kuri specialiai Kretingos miesto šventei pasisiuvo žemaitišką tautinį kostiumą.
Lietuvos galiūnus Kretinga pasitiko lietumi
Pirmą kartą per Kretingos miesto šventę buvo suorganizuotos Lietuvos galiūnų varžybos. Organizatorių apmaudui, šį vieną įdomiausių programos renginių išmaudė lietus. Stipruoliai negalėjo pademonstruoti visos savo jėgos, nes šlapi įrankiai tiesiog slydo iš rankų, o jų palaikyti susirinko tik nedidelis būrys pačių ištikimiausių šio sporto gerbėjų. „Tikėjausi, kad tribūnos bus pilnos ir žmonės krykštaus iš laimės, galėdami sveikinti stipriausius Lietuvos vyrus. Tai turėjo būti vienas iš „pačių pačiausių“ renginių“, – žvelgdamas į apytuštes tribūnas, apgailestavo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, atėjęs pasveikinti renginio dalyvius ir žiūrovus. Nors lietus nepaliaujamai merkė kelias valandas, renginio organizatoriai net nesvarstė galimybės atidėti ar atšaukti varžybas – pirmajame Lietuvos čempionato kvalifikaciniame etape geriausiai pasirodžiusių 8 stipruolių laukė kelialapis į čempionato finalą, kuris rugsėjo 10 dieną įvyks Panevėžyje. Taigi 12 galiūnų Kretingoje teko įveikti 8 rungtis – kuo greičiau 15 metrų tempti 15 tonų sveriantį vilkiką, 8 kartus apversti 360 kg sveriančią padangą, 20 metrų nunešti 360 kg svorio naščius, sukelti ant pakylų 100, 120, 140, 160 ir 180 kg akmenis, kuo daugiau kartų pakelti 135 kg svorio rąstą, kuo toliau nunešti du lagaminus, kurių kiekvienas sveria 120 kg.
Ketvirtis amžiaus versle – iššūkių pilna kasdienybė
Kretingos r. Vydmantuose įsikūrusi ir jau ketvirtį amžiaus sėkmingai veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Vara“ Vakarų Lietuvos regione ir šalyje yra žinoma kaip patikima durų ir laiptų gamintoja. Šios įmonės steigėjas ir direktorius Rimvydas Beniušis, apibendrindamas 25-erių metų veiklos patirtį, prisipažino: „Lengvų dienų nebuvo. Kiekviena diena – pilna iššūkių ir būtinybės priimti greitus, tikslius ir įmonei palankius sprendimus“. Nuo paprastumo – prie kokybės Pirmosios staklės bendrovėje „Vara“ sugaudė 1992 m. birželio 10 d. Įmonės pradžia – kaip ir daugelio šalies bendrovių, kurios statėsi, kūrėsi, pradėjus byrėti kolūkiams ir tarybiniams ūkiams. „Turint vadinamuosius baltuosius čekius reikėjo suburti bendriją – mūsų buvo 22 akcininkai, – prisiminė R. Beniušis, kuriam Vydmantų agrotarybiniame-prekybiniame ūkyje buvo patikėta vadovauti stalių bei paminklų dirbtuvėms. – Dirbome, kad atsiskaitytume su akcininkais, ir mums tai pavyko – 1995-aisiais jau tapau bendrovės šeimininku.“ Nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios „Vara“ gamino laiptus, duris, paprastus langus, ir tai buvo gana paklausi produkcija, kurios gamyba turėjo perspektyvą – juk tuo metu dar nebuvo taip išpopuliarėjusio plastiko. „Bėgant laikui, pamačiau, jog būtinos investicijos – pasistatėme medienos džiovyklą, po to investavome į lentpjūvę. Išsigrynino gamyba: atsisakėme langų – mačiau, kūrėsi įmonės, kurios labai stipriai kibo į langus, tad nebuvo prasmės su tokiomis konkuruoti, tad, be durų ir laiptų, pradėjome gaminti dailylentes, parketą, kurį dabar kuo puikiausiai keičia mūsų gaminamos grindų lentos. Konkurencija nuo pat pradžių buvo didžiulė – medienos apdirbimo įmonės pradėjo dygti kaip grybai po lietaus, daug gamintojų pradėjo pas mus pirkti medieną. Tačiau yra vienas niuansas – žmonės pradėjo reikalauti ir kokybės“, – pastebėjo R. Beniušis, kuris sėkmės metais pavadino 1997-uosius, kai pirmą kartą įmonė „Vara“ sudalyvavo parodoje ir ten sutikti potencialūs klientai surado „Varos“ produkciją. „Varos“ direktorius tiek įmonės veiklos pradžioje, tiek ir dabar, praėjus 25-iems metams nuo įsikūrimo, sakė laikosi dviejų principų: kokybės ir duoto žodžio laikymosi. Tai, anot jo, ir yra verslo sėkmės garantas. „Ir kai man perdavė vieno rimto kliento įvertinimą, jog visame Vakarų regione esu gerbiamas būtent už tvirtą žodį, man tai buvo daugiau negu aukso puodą laimėti“, – tvirtino R. Beniušis.
Mesijinių žydų maldos popietė Kretingoje
Rytoj, birželio 21 dieną, 14.30 val. į Kretingos senąsias žydų kapines atvyks grupė mesijinių žydų iš Kijevo, Peterburgo bei Tichvinsko bažnyčių. Jie rengia maldos turą po visą Lietuvą, – vienytis į bendrą maldą jie laukia taip pat atvykstant ir Kretingos miesto žmonių.
|
|
