Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1134) 2017-03-17

Investicijų į rajono vandentvarkos ūkį nestabdo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Naujieji Jokūbavo buitinių nuotekų valymo įrenginiai kainavo 580 tūkst. eurų.

Baigtas įgyvendinti 5,41 mln. eurų kainavęs Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų gyvenviečių vandentvarkos projektas. Darbai truko 3 metus, nutiestais nuotekų tinklais naudotis turėtų 430, geriamojo vandens – 133 namų ūkiai. Šiandieną jungtis prie naujų tinklų gyventojai skatinami geranoriškai, tačiau netrukus tai turėtų tapti prievole.

Neturėjo centralizuotos nuotekų sistemos

Grūšlaukėje ir Jokūbave, kur gyvena maždaug po 600 žmonių, centralizuotos nuotekų šalinimo sistemų lig šiolei nebuvo. Vykdant projektą Grūšlaukės gyvenvietėje pastatė nuotekų valymo įrenginius, kurių paros galingumas – 90 kub. m, paklojo 5,7 km nuotekų šalinimo ir 1,3 km geriamojo vandens tiekimo tinklų. Be to, buvo rekonstruota 1,02 km Peldžių gatvės vandentiekio. Šiek tiek mažesnio – 70 kub. m galingumo nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Jokūbave, paklota 5,7 km nuotekų ir 0,5 km vandentiekio tinklų. Išplėstas Salantų miesto centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ūkis paklojus apie 6,3 km naujų vandentiekio ir apie 9,6 km nuotykių tinklų.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kretingos rajone (Jokūbave, Grūšlaukėje ir Salantuose) projektui vykdyti 5,12 mln. eurų buvo gauta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir Europos Sąjungos fondų investicijų programos, likusią dalį skyrė Kretingos rajono Savivaldybė ir bendrovė „Kretingos vandenys“, atitinkamai beveik 270 tūkst. eurų ir 17 tūkst. eurų. Projekte numatytus darbus įvykdė generalinis rangovas, uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“ su partneriais, bendrovėmis „Plungės lagūna“, KRS ir „Aarslef“, pagal jungtinės veiklos sutartį. „Kretingos vandenų“ direktorius Gediminas Valinevičius patikino, jog šios statybos vyko sklandžiai ir darbai atlikti kokybiškai.

Pasirinkimo jungtis ar ne – neliks

„Pradžia yra, gyventojai rašo prašymus jungtis prie naujų tinklų, kuriuos eksploatuoti pradėjome tik praeitą savaitę“, – teigė G. Valinevičius. Direktorius neslėpė, jog pastatyti naujus tinklus, įrenginius yra paprasčiau negu įtikinti kai kuriuos gyventojus tapti tinklų bei kitų įrenginių vartotojais. „Šiandieną kaltę, kad vartotojai vangiai jungiasi prie pastatytų tinklų, meta mums – vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikėjams. Šią problemą išspręsti turėtų ruošiamas vandentvarkos įstatymo pakeitimas, pagal kurį, ten kur yra centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, jungtis prie jų gyventojai privalės“, – aiškino G. Valinevičius, Jo teigimu, kai už ES paramos pinigus pastatomi vandentiekio, nuotekų tinklai, nuotekų valymo, vandens kokybės gerinimo įrenginiai ir tos teritorijos gyventojai jais nesinaudoja, yra pažeidžiama viena iš ES direktyvų. G. Valinevičiaus žiniomis, įstatymo pataisą, įpareigosiančią namų ūkių šeimininkus jungtis prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų, Seimas turėtų priimti nedelsdamas.


Julija PRON:

– Mano nuomone, didžiausia bėda yra ta, kad informavimo priemonėse nusikaltimai per daug išviešinami. Aš neteigiu, kad apie nusikaltimus visuomenei pranešti nereikia, žmonės turi žinoti, kas įvyko, bet pastebėjau, kad atskleidžiama kiekviena smulkiausia detalė ar aplinkybė. Nusikalsti linkusius asmenis tai tarsi pastūmėja, pamoko, kokiais būdais galima plėšti, grobti, žudyti.

Ona BUTKUVIENĖ:

– Nuo mažens jaunąją kartą reikia auklėti elgtis padoriai, kad žinotų, jog negalima pažeisti visuomenės normų. Dabartiniu metu įstatymai vaikams suteikia per daug teisių. Kai kurie tuo naudojasi, suaugęs žmogus bijok žodį pasakyti – pasiskųs, o tarnyba „pripaišys“, kad teisės buvo pažeistos, prie to dar prisijungs tėvai, o tu liksi kaltas, kad norėjai tik sudrausminti. Aš jokiu būdu nesakau, kad vaikus reikia mušti, plakti, draskyti ar kitaip smurtu auklėti, bet jie turėtų turėti bent šiokių tokių pareigų.

Enriko STONKUS:

– Turime pasistengti padėti vieni kitiems, perspėti apie galimus pavojus, pastebėjus kokias muštynes, patiems kumščių į darbą nepaleisti, iš karto pranešti tarnyboms. Geriau jau įtarimai tegul nepasitvirtina, svarbiausia užkirsti kelią didelėms bėdoms. O vaikų auklėjimas neturi būti paliktas vien mokykloms, tėvai taip pat turi matyti, ką išdarinėja jų vaikai, nepulti jų aklai ginti ir kaltinti kitus, kad vėliau nereikėtų gailėtis, jog užaugino monstrą.

Simona PRASPALIAUSKĖ:

– Niekas kitas mūsų nuo pavojų neapsaugos – tik patys. Savo vaikams irgi privalome įdiegti savisaugos jausmą, kad išmoktų pastebėti, kas kuriuo momentu atsidūrė šalia, taip pat išaiškinti, kaip svarbu apginti už save mažesnį ir smulkesnį, apie skriaudžiamą ar užgauliojamą bendraamžį nebijoti pasakyti suaugusiam žmogui. Viso to, manau, trūko mūsų kartai.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Rajono Savivaldybės taryba nusprendė, kad iš Automobilių kelių direkcijos gavus lėšų, maždaug 400 tūkst. Eur bus galima investuoti į Kretingos miesto Savanorių g. bei maždaug 50-60 tūkst. Eur – į Lazdynų g. rekonstrukciją.


Darbo grupė plušės iš naujo

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono švietimo įstaigų profsąjungų lyderiai sukritikavo Švietimo skyriaus vedėjo Antano Sungailos įsakymu sudarytos darbo grupės išvadas dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos kūrimo ir savo nuomonę užvakar išsakė Savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui.


Savivaldybė vėl perka socialinius būstus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajono savivaldybė, įgyvendindama Europos Sąjungos finansuojamą projektą, ir vėl perka 7 socialinius būstus Kretingos mieste, Salantuose bei Kartenoje. Kovo 20 dieną paaiškės naujai skelbto butų pirkimo konkurso rezultatai.


Paskelbė pajamų deklaravimo startą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Vakar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė preliminariąsias gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas 1,5 mln. šalies gyventojų, o Klaipėdos apskrities VMI Kretingos poskyryje nusidriekė pirmoji eilė norinčiųjų kuo skubiau atlikti šią valstybės deleguotą prievolę.


Pirmiesiems pasirodymams medicinos darbuotojų choras rado gerą išeitį – pasipuošė baltais chalatais.

Rytoj Kretingos rajono kultūros centro scenoje publikai dainas iš savo aukso fondo dovanos moterų choras „Svaja“ – ir tądien bus lygiai 40 metų, kai šis kolektyvas susirinko į pirmąją savo repeticiją. Gimęs kaip medicinos darbuotojų choras, ilgainiui jis išaugo į Kultūros centro reprezentacinį meno kolektyvą, kuriame dainuojančios moterys, nors yra tik mėgėjos, tačiau įdeda tiek darbo ir nuoširdumo, jog pripažinimą pelno net tarp profesionalų.

„Didžiausias laimėjimas – kad tebesame“, – sakė chorą „Svaja“ subūręs ir iki šiol jam vadovaujantis kompozitorius Aloyzas Žilys, pastebintis, kad tokių chorų, kuriuose dainuotų vien mėgėjai ir šitiek metų – šalyje belikę vos vienas kitas.

Jaunatviškas, nuoširdus, išraiškingas, malonaus vokalo – šie žodžiai chorą lydėjo nuo pat jo veiklos pradžios, taip pat jis apibūdinamas ir šiandien.

Sceninė apranga – balti chalatai

„Pataikėme susiburti tinkamu laiku – mūsų buvo geras startas, – paklaustas, kas nulėmė ilgametę sėkmingą veiklą, sakė choro vadovas A. Žilys. – Buvau jaunas specialistas, Klaipėdos universitete bebaigiantis paskutinį kursą. Mus labai skatino dirbti chorvedžiais ar jų padėjėjais, o aš visada norėjau turėti savo. Orientavausi į inteligentiją.

Mokytojus, išsiskirsčiusius po skirtingas mokyklas, surinkti į chorą būtų buvę pernelyg sudėtinga, tad geriausias variantas pasirodė ligoninė. Be to, pats visada jaučiau polinkį medicinai, ja domėjausi.“

A. Žilys pasidžiaugė, kad jo idėją suburti kolektyvą entuziastingai palaikė tuometinis Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vincas Gustainis, vėliau – jo pareigas perėmęs Arvydas Stasiūnaitis su pavaduotoju Romualdu Mikelsku, profsąjungos pirmininkė Janina Rapalienė, laborantė Jūratė Pocienė.

Dideliu savo ramsčiu A. Žilys įvardijo ir gydytoją Zofiją Mikelskienę, kuri 1977-1988 metais buvo choro seniūnė. „Repeticijos vykdavo pokaičio metu, kai ligoniukai miegodavo. Subėgdavome į salę ir nuo 15 iki 17 val. dainuodavome. Iš pradžių ir mūsų apranga per koncertus būdavo balti chalatai – neturėjome iš ko pasisiūti sceninės aprangos, – savo prisiminimais su „Pajūrio naujienomis“ pasidalijo Z. Mikelskienė, kuri chore dainavo apie 30 metų. – O kai pradėjome, apetitas didėjo bevalgant: koncertai, kelionės į užsienio šalis, prasidėjo Dainų šventės – jose dalyvauti buvo prestižo reikalas. Mūsų vadovas buvo darboholikas, tempė mus už ausų, galima sakyti, išėjome konservatorijos mokslus.“


Įtariamasis – sulaikytas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka

Policija sulaikė 30 metų Arvydą Toliušį, kuris buvo ieškomas įtariant 1934 m. gimusio vyro sumušimu ir apiplėšimu.

A. Toliušis policijos pareigūnų buvo sulaikytas pirmadienį apie 22 val. prie savo motinos sodybos. Paaiškėjo, kad A. Toliušis įtariamas vėl nusikaltęs praėjus vos 2-3 dienoms po to, kai jis sugrįžo iš pataisos namų, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už plėšimą.

Pirminiais duomenimis, A. Toliušis prisipažįsta kovo 12 dieną apie 19 val., būdamas neblaivus, sumušęs Knėžų kaime gyvenantį vyrą jo paties namuose. Iš senolio buvo pasisavinti ir 30 eurų bei raktai nuo buto Klaipėdoje.

Be to, policija išsiaiškino, kad kartu su A. Toliušiu buvęs dar vienas vyras, kuris yra kito rajono gyventojas.

A. Toliušis sulaikomas policijos pareigūnų buvo agresyviai nusiteikęs. Jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.


2017 m. sausio 6 d. iš pareigų atleisto buvusio Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo Petro Kontrimo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu sutuoktinei, iš Klaipėdos apygardos teismo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Taip praėjusią savaitę nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE.

SAVANORIŲ g. Kovo 14 dieną apie 6.30 val. įmonės atstovai pastebėjo, jog iš įmonės mikroautobuso „Mercedes Benz“ pavogti keturi motoriniai pjūklai (du „Husqvarna“ ir du „Stihl“), kurių vertė – 3 tūkst. 500 eurų.

„P. n.“ informacija


Lemiamose rungtynėse ,,Kretingos“ komanda 60:92 (13:21; 18:36; 12:21; 17:14) neprilygo „Gargždų SC“ ir, pralaimėjusi seriją 1:2, baigė kovas šių metų Regionų krepšinio lygoje, pasidalindama V-VIII v.

Rungtynės prasidėjo nervingai, abiem komandoms sunkiai sekėsi rinkti taškus – 9-ąją minutę komandas skyrė tik 2 taškai (11:13), bet kėlinio pabaigą sėkmingiau užbaigę gargždiškiai nutolo 13:21. Dar nesėkmingiau susiklostė II kėlinys, kurio metu varžovai atitolo (20 min. 31:57), o po didžiosios pertraukos kretingiškiams nepavyko priartėti ir skirtumas tarp komandų dar labiau išaugo.

Šiose rungtynėse Kretingos ,,Kretingai“ atstovavo: Linas Markaitis – 18, Rytis Zabita (8/10 dvitaškiai, 14 atk. kamuolių, 26 naud. balai) – 16, Justas Petkevičius – 7, Aidas Viskontas ir Kornelijus Stonkus – po 5, Linas Jonuška – 4, Gediminas Drungys – 3, Eimantas Poškus – 2, Karolis Tamošauskis ir Edgaras Danys.

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“


Kovo 11 dieną Darbėnuose įvyko stalo teniso turnyras, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.


Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (KTVM) kūno kultūros mokytojo Valdo Tuinylos iniciatyva šioje mokykloje buvo surengtas merginų tinklinio turnyras, skirtas Kovo 11-ajai paminėti.


Kretingiškiai karatekos su savo treneriais Lietuvos kata čempionate

Vilniuje įvykęs Lietuvos kata – technikos demonstravimo – čempionatas buvo itin sėkmingas karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniams. Vaikų ir jaunučių amžiaus grupėse, kuriose varžėsi per 150 dalyvių iš 15 Lietuvos karatė mokyklų, kretingiškiai iškovojo 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.

Jaunių 16-18m. amžiaus grupėje, kurioje buvo varžomasi dėl kelialapių į Europos čempionatą Danijoje, pirmą kartą jėgas išbandė Matas Jonauskas, įveikęs pusfinalio barjerą. Matas pateko į finalą ir jame nusileido pajėgiam varžovui iš Klaipėdos. Nepaisant to, tai buvo itin sėkmingas startas, kadangi abu finalininkai užsitikrino vietas Lietuvos rinktinėje, kuri jau balandžio 8-9 dienomis varžysis Europos čempionate Danijoje.

Bronzos medalius iškovojo varžybų debiutantė Emilija Česnakaitė bei jau patirties turinti Ugnė Drungilaitė. Garbingai kovojo bei trenerių pagyrimo nusipelnė ir medalių neiškovoję Greta Intaitė, Kornelija Česnakaitė, Vilius Pinikas, Edvardas Petrauskas, Živilė Bružaitė, Laura Žvaginytė, Fausta Šerpetytė.

„Mūsų auklėtinių pasiekimai įrodo, kad „Shodan“ šiuo metu yra stipriausia Lietuvoje tarp karatė mokyklų, dominuojančių abiejose karatė disciplinose – tiek kumitė (kovų), tiek kata (kovos technikos demonstravimo) rungtyse“, – įsitikinęs karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius.

„P. n.“ informacija


Kūlupėnų rankų lenkimo aistruoliai su savo rėmėjais ir talkininkais – Kūlupėnų bendruomenės nariais.

Kūlupėnuose įvykusiame XXI Lietuvos jaunimo iki 18 ir 21 metų rankų lenkimo čempionate, kuris skirtas Sporto metams paminėti, vietos jaunuoliai, treniruojami Kęstučio Bertašiaus, iškovojo 13 įvairių spalvų medalių: 1 – aukso, 8 – sidabro ir 4 – bronzos. Bendroje įskaitoje Kūlupėnų stipruoliai užėmė V v.

Geriausiai tarp K. Bertašiaus auklėtinių pasirodė Monika Kripaitė – ji amžiaus grupėje iki 18 metų svorio kategorijoje iki 60 kg kaire ranka iškovojo I v., dešine – III v. „Ši mergina turi stiprų riešą, savitą „ėjimą bloku“. Būtent dėl jo ir buvo padirbėta per treniruotes. Tai davė rezultatą – varžovės nenulaikė Monikos. Ir toliau treniruojantis reikia techniškai padirbėti būtent išnaudojant prigimtinę jos jėgą“, – komentuodamas auklėtinės pasirodymą, kalbėjo K. Bertašius.

Jis teigė esąs patenkintas Kūlupėnų jaunuolių pasiektais rezultatais. Atkreipęs dėmesį, jog didžioji dalis medalių – sidabro, tai yra iškovoti laimėjus antrąsias vietas, rankų lenkimo treneris nė neabejojo, kad kūlupėniškiams sportininkams pritrūko varžybų patirties ir psichologinio nusiteikimo. „Finalas – tas momentas, kada visų dėmesys sutelktas į galutinės kovos rezultatą. Tokį spaudimą atlaikyti tikrai nelengva – sportininkas turi būti maksimaliai nusiteikęs laimėti ir pasiekti didžiausią galimą toje kovoje greitį. O greičio mūsų sportininkams daugeliu atvejų ir pritrūko, kas sumažino mūsų galimybes laimėti daugiau aukso medalių“, – kad per treniruotes bus skiriama dar daugiau dėmesio greičiui išvystyti, tvirtino K. Bertašius.


Klaipėdą jau pasiekė trys nauji policijos automobiliai – du „VW Caddy“ ir „VW Transporter“, kurie skirti Patrulių rinktinei ir prie jos veikiančiai Organizuotai grupei.

Tačiau Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė informavo, kad netrukus autoparką papildys dar penki nauji automobiliai, kurie bus skirti Veiklos ir Reagavimo skyriams. Ar kuris nors jų atriedės ir į Kretingą – kol kas sprendžiama.

Visi nauji policijos automobiliai yra aprūpinti pagal naujausią standartą: kiekviename jų yra kompiuteris, spausdintuvas, navigacija, vaizdo registratorius, stabdymo priemonė „Ežys“, pagalbos-apsaugos, gelbėjimo-laužimo bei įvykio vietos apžiūros rinkiniai ir kitos priemonės, reikalingos policijos pareigūno darbe.

Žadama, kad jau šių metų pabaigoje Lietuvos pareigūnai pradės dėvėti ir naujas uniformas, pasiūtas pagal estiško modelio pavyzdį. Tokias uniformas jau išbandė septyni policijos patruliai ir liko ja patenkinti.

„P. n.“ informacija


„Kam reikėjo išdraskyti mūsų komandą ir paskui jos vieton kurti naują? Dabar Salantuose ugniagesiais dirba atvykėliai, nors vietoje – pilna patyrusių specialistų“, – problemą išdėstė vienas buvęs ugniagesys, prašęs neviešinti jo vardo bei pavardės ir teigęs, kad išsako visų buvusių kolegų nuomonę.


Kretingos rajone yra 36 pastatai, kuriuose žmonės galėtų pasislėpti, esant ekstremaliai situacijai. Tačiau to negana – Savivaldybė įpareigota rasti ir tokius pastatus, kur būtų galima laikinai apgyvendinti žmones, o tam keliami kriterijai primena viešbučio sąlygas.


Salantiškis įminė kapinių angelo mįslę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Iš Imbarės kilusio Lietuvos kariuomenės generolo Prano Tamašausko tėvų bei žmonos kapą salantiškis Paulius Vaniuchinas žinojo seniai, tačiau tik pastarosiomis dienomis išsiaiškino jo tapatybę.

Salantų krašto istorijos tyrinėtojas 39-erių Paulius Vaniuchinas, neseniai aptikęs Lietuvos kariuomenės kūrėjo generolo Prano Tamašausko šeimos kapavietę Gargždelės kapinėse, atvertė dar vieną svarų Kretingos krašto istorijos puslapį. „Generolas Tamašauskas yra itin ryški, tačiau užmiršta mūsų krašto įžymybė. Jis stovėjo greta Lietuvos valstybės kūrėjų kraštiečių Prezidento Aleksandro Stulginskio ir generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus. Juk ne kiekvieną šimtmetį pas mus gimsta generolai“, – kalbėjo P. Vaniuchinas.

Pavardė buvo žinoma

Vedžiodamas po senąsias Salantų kapines ir rodydamas įžymių salantiškių kapavietes, P. Vaniuchinas stebėjosi, kokios jos apleistos – plokštės apaugę samanomis, kryžiai griūva, įdomesni antkapiai išvogti.

Tokia šiandieną yra ir generolo P. Tamašausko, kurio gimimo 140-ąsias metines švęsime šiemet balandžio 13-ąją, šeimos kapavietė. Prieš kelerius metus šią kapavietę netoli kapinių koplyčios dar puošė metalinė suklupusio angelo skulptūra. Deja, šio įspūdingo angelo šiandieną nebėra – nuo kapo jį nudraskė metalo vagys.

„Dar vaikas būdamas slampinėdavau po kapines, ieškodamas palaidotų įžymių žmonių. Mano dėmesį ypač traukė tas angelas, – tebeturiu jo nuotrauką, jis man ir pagelbėjo atskleisti generolo šeimos paslaptis“, – atviravo salantiškis, susipažinęs su Lietuvos kariuomenės istorija, ir Prano Tamašausko pavardė jam buvo gerai žinoma.

Užrašas ant paminklo su mirties datomis skelbė: „Mano mylimiems tėvams Juozapui (1894 m.) ir Onai (1900 m.) Tomaševskiams teipgi auklėtojai-senutei Barborai Deinor (1885 m.) aukoja dėkingas sūnus ir ainys kunigas Petras“. Neseniai jam ir vėl užkliuvo Tomaševskių pavardė: „Gal tas dėkingas sūnus yra generolo brolis“, – svarstė salantiškis, o po pusmečio paieškų jo spėlionės pasitvirtino.


J. Buračo nuotraukoje – jo paties paveikslas „Lietuvos vartai į jūras“ 1938 m.

Kilnojamųjų kultūros ir meno vertybių grąžinimas teisėtiems jų šeimininkams – nelengvai sprendžiama tarptautinė aktuali ir Lietuvai, kuri per šalies okupacijas ir aneksijas XVII–XX amžiuose neteko gausybės svetur išvežtų jos istorijai bei kultūrai svarbių objektų, problema.

Iš Lietuvos išvežto kultūros paveldo materialinė vertė gali siekti šimtus milijonų eurų, o jo istorinė vertė yra neįkainojama. Ypač Lietuva nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistiniai okupantai vietoje sunaikino ir išgabeno į Vokietiją nuo XIV amžiaus pabaigos Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės kultūros ir meno vertybes, per amžius sukauptas Lietuvos žydų kultūros, religijos ir mokslo centruose, muziejuose. Dauguma jų nacių sukurto Alfredo Rosenbergo operatyvinio štabo okupuotiems kraštams pastangomis buvo išgabentos į Vokietiją, Frankfurtą prie Maino. Čia atsidūrė ne tik gausybė senųjų retų spaudos leidinių, knygų, rankraščių, bet ir žymių žydų kilmės dailininkų I. Repino, I. Levitano, M. Šagalo paveikslai, skulptorių M. Antokolskio, M. Ginzburgo skulptūros, rašytojų L. Tolstojaus, Šolom-Aleichemo rankraščiai ir laiškai. Vėliau šios ir kitos vertybės, Vokietiją okupavus sąjungininkų kariuomenei, kaip karo trofėjus pateko į JAV. 1960 metais Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė sumokėjo pinigines kompensacijas už meno vertybių nusavinimą daugeliui valstybių, išskyrus tuo metu SSSR aneksuotas Baltijos šalis.


Legendinėje viloje „Anapilis“ gruodį įsikūręs Palangos kurorto muziejus pamažu jaukinasi šio grafų Tiškevičių laikus menančio pastato vaiduoklius, istorijas ir paslaptis, tuo pačiu tapdamas nauju kurorto traukos centru. Muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius įsitikinęs, kad šis muziejus pirmiausia yra palangiškių ir džiaugiasi, jog kurdama jį muziejaus komanda prisideda prie visos Palangos bendruomenės žengimo į priekį.


Pagerbė Kretingos rajono Garbės piliečius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žmonės

Asociacija „Kretingos trečiojo amžiaus universitetas“ užvakar Kretingos katalikų bažnyčioje bei Kretingos rajono švietimo centre surengė rajono Garbės piliečių pagerbimo šventę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas