Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugpjūtis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 3 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar pajutote, kad rajone pasikeitė valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(107) 2007-01-26

Perplaukęs Atlantą roplys atsidūrė Kretingoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Į automobilį Amerikoje įsirangęs žiurkinis žaltys per Atlanto vandenyną laivu, konteineryje keliavo pusantro mėnesio.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nupirktas automobilis kretingiškiui Petrui Girkantui pateikė neįtikėtiną staigmeną – konteineryje kartu su automobiliu parplaukė žaltys. Kad tai – ne nuodinga gyvatė, o pietinėse Amerikos valstijose gyvenantis žiurkinis žaltys, paaiškėjo tik tuomet, kai roplį apžiūrėjo ir jį įvertino Kauno zoologijos sodo rekomenduoti specialistai. Jie ir pasirūpino tolimesniu svetimšalio likimu.

Kaip papasakojo Petras Girkantas, aukcione pirktas automobilis laivu konteineryje keliavo pusantro mėnesio. Parvežtas automobilis buvo nugabentas į vieną iš Kretingos autoservisų. Apžiūrint automobilį, meistras Vidmantas ant palangės pastebėjo roplį ir iš pradžių pagalvojo, kad tai – žaislas. Tačiau roplys pradėjo judėti. Roplį išgąsdinus, šis vėl pasislėpė kažkuriame iš automobilio skyrių. “Truputį pašildėme palangę, ant kurios roplys buvo įsitaisęs. Pajutęs šilumą, jis vėl išlindo, tuomet vyrai jį atsargiai įvarė į stiklainį ir uždarė”, - pasakojo Petras Girkantas.

Autoserviso meistrai suprato, kad roplys bus miegojęs žiemos miegu: judėjo jis vangiai, maisto neieškojo, nereagavo ir į jautienos gabalėlį, kuriuo vyrai sugalvojo pavaišinti svetimšalį.

Apie roplį autoserviso meistrai papasakojo netoliese gyvenančiam veterinarijos gydytojui Kaziui Vasiliauskui. “Nieko žmonėms negalėjau patarti – roplį atpažinti gali tik labai patyręs specialistas. Svarbiausia, kad vyrai pasielgė humaniškai ir roplio neužmušė”, - sakė veterinarijos gydytojas.


Ko žmonės veržiasi į rajono valdžią?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gat­vės in­ter­viu
Į rajono savivaldybės Tarybą pretenduoja 11 partijų, kurioms atstovauja 218 kandidatų. Kaip manote Jūs:

Danutė Paksienė:

- Tai kad nori valdžios. O valdžia ir pinigai visuomet pagadina žmogų. Veiziek, kas darosi Seime, ką išdarinėja Zuokas. Bet mūsų meras – visai kitoks. Jis yra geras: pas jį eina žmonės, ir jis jiems padeda. Ir mieste gerai tvarkosi. Aš balsuoti neisiu: bijau, kad nepakeistų Kubiliaus.

Lionė Domarkienė:

- Vieni – dėl gerų ketinimų, kiti – pasipelnyti. Man atrodo, kad tų, blogesniųjų, yra daugiau. Bent jau šalies mastu. Kaip yra pas mus, Kretingoje, nelabai težinau. Meras Kubilius moka gražiai kalbėti, bet kiek yra tiesos – nežinia. Neįsivaizduoju, kas galėtų būti rajono meru ir jo svita.

Arvydas Šimkus:

- Vieni - kad pralobtų, kiti – kad žmonėms gera padarytų. Bet ir tie, kurie dar kažką padaro dėl kitų, nepamiršta giminių bei draugų: nutiesia ir jiems kelius. Viską apie valdžios vyrus pasako Vilniaus mero Zuoko pavyzdys. Dažniausiai būnu išvykęs ir nežinau, kaip yra Kretingoje.

Vaidotas Endriuška:

- Dėl intereso turėti šiltą vietą. Ką jie padaro dėl žmonių...hm, neįsivaizduoju. „Komunalinis” dar nors miestą tvarko, o ką daro valdžia - nesimato. Aš eisiu balsuoti, meru vėl rinksiu Kubilių. Meras bent išklauso ir pataria.


Vakar Kretingos rajono savivaldybės Taryba bendrovei “Trevena” Kretingos miesto seniūnijos priskaičiuotą mokestį už žemės kasinėjimo darbus - 180,4 tūkst. Lt - sumažino iki 13 tūkst. 875 Lt.


Ar moksleiviai tyčiojasi vieni iš kitų?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
Šįkart „Kuprinė“ svečiavosi Vydmantų vidurinėje mokykloje. Su moksleiviais kalbėjomės apie opų reiškinį – psichologinį smurtą. Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamų tarptautinių tyrimų duomenimis, patyčios yra ypatingai paplitusios Lietuvos mokyklose. Jas patiria apie 70 proc. moksleivių.

Milda Griciūtė:

- Gal tyčiojasi iš tų, kurie nemoka išsikovoti sau vietos po saule. Aš asmeniškai niekada nepatyriau jokių patyčių: matyt, nuo vaikystės mokėjau pakovoti už save. Manau, kad dažniausiai tyčiojamasi dėl moksleivio socialinės padėties: jei jis prasčiau apsirengęs ar šeima gyvena neturtingai. Arba dėl moksleivio stiliaus: jeigu jis rengiasi ne taip, kaip kiti. Bet būna, kad tyli kaip pelė po šluota: nieko nenori, niekas nepatinka. Tokį kartais ir mes „pakočiojam“ už nebendravimą.

Nerijus Stonkus:

- Manyčiau, tyčiojasi. Mūsų klasei nebūdinga tyčiotis iš tų, kurie neturi pinigų ar prasčiau rengiasi. Paauglystėje labiau vyrauja išorės kultas, o vyresnėse klasėse tai nebėra taip aktualu. Mes pykstam ant klasiokų dėl blogų pažymių: norim, kad klasė išlaikytų aukštą mokymosi lygį. Išvadinam tokį bemoksliu ar beraščiu. Aš, kai buvau mažesnis, mėgau kabinėtis prie vyresnių. Ir, aišku, gaudavau nuo jų „į dūdą“. Bet buvo už ką.

Edmundas Šalnis:

- Net labai tyčiojasi, jei vaikas yra silpnesnis, uždaresnis. Kartais gindamasis jis pasako kokį neapgalvotą žodį. Galvoja – praslys, bet už tai dažniausiai atsiima keleriopai. Aš už save nuo mažumės pakovoju. Dabar užgauna, kai atvažiuoji į kokius renginius Kretingos mokyklose, ir jau klijuoja etiketę: ai, jie – iš kaimo. O kai pamato, kokia mūsų mokykla, patys nustemba. Manau, kad ši negerovė neišgyvendinama: silpnesniems reikia tiesiog išlaukti, kol praeis paauglystė.

Žilvinas Danius:

- Manau, patyčios yra būdingos kiekvienai mokyklai. Aš labiausiai nukenčiu dėl stiliaus, nes dauguma netoleruoja išskirtinumo. Jau prieš trejus metus pradėjau ieškoti savo stiliaus. Esu gotas. Mama nuo jaunystės pankavo. Tai, matyt, turėjo įtakos ir man. Dėl išskirtinumo man teko patirti ir fizinį smurtą - nuo moksleivių, bet ne mokykloje. Bet tai neatbaido nuo savitumo, nes palaiko tikri draugai. Su klasiokais dabar stengiuosi sutarti, ir jie nebesikabinėja dėl to, kad esu kitoks.

Astijus Kupstys:

- Būna. Ant kitų „pavažiuoju“ kartais ir aš. Jei ant manęs „varo“ – neapsileidžiu. Bet tai, manau, yra savigyna, o ne puolimas. Būna, kad stumteliu kokį klipatą prie rūbinės, kai jis pusvalandį krapšto kuprinę. O klasėj tai visi „varo“ vienas ant kito, bet už akių. Ant manęs – irgi. Jie bijo pasakyti tiesiai, nes žino, kad už šmeižtą gaus. Man nepatinka neteisybė: yra vienas klasiokas, kurio sutrikęs vystymasis. Kai kiti jį apipuola, priverčiu juos atsiprašyti.

Mindaugas Vaičekauskas:

- Būna visokių atvejų. Dažniausiai tyčiojamasi iš atsilikusių, silpnesnio proto vaikų. Kodėl taip yra, nežinau. Sakoma, kad vaikai yra žiaurūs. Aš jei iš ko nors ir pasišaipau, tai tik juokais. Neprisimenu ir vaikystėj, kad būčiau kokią mergaitę pravirkdęs. Dėl turtinės padėties mūsų mokykloje nesišaipoma: pas mus nėra turčių ir visai „biednų“. Jei ir apsikuliame, tai tėvams nepuolame skųstis. Visi esame vydmantiškiai, - kaip atrodytų, jei „stukačintume“ ant saviškių?


Rytais, kai kiti vaikai dar miega, niekieno neraginamas dvylikametis Julius Beinoras skuba šerti savo triušių. Jo darbštumu stebisi net tėvai – Kalniškiuose gyvenantys Regina ir Alfonsas Beinorai. Julius sako, jog jis, kaip ir tėtis, užaugęs ūkininkaus.


Į redakciją skambinę jaunuolių tėvai skundėsi, jog jų vaikai Kretingos kultūros centre penktadienio vakarais rengiamose diskotekose nesijaučia saugūs: juos užkliudinėja besisklaidantys išgėrę jaunuoliai. Nuo netramdomų 16 -18 metų vyrukų neseniai nukentėjo ir pasilinksminti atėjusi vyresnio amžiaus jaunimo kompanija.

Tėvų manymu, tvarką diskotekose užgarantuotų saugos tarnybos darbuotojai.


Marijono Daujoto vidurinės mokyklos Raguviškių pradinio ugdymo skyriuje šiuo metu mokosi 22 moksleiviai.


Sužeistas salantiškis P.D. ligoninėje vaduojasi mirtimi, o E.G. bando susivokti, kas trečiadienio vakarą įvyko jos namuose.

Aštuoniasdešimt šešerių metų salantiškės teigimu, apie šeštą valandą vakaro į jos butą, esantį daugiabučiame name, įsibrovė dvidešimčia metų už ją jaunesnis to paties miesto gyventojas P.D. Parvertęs moterį ant lovos, jos tikinimu, vyriškis bandė ją išžaginti. Išsivadavusi iš užpuoliko, garbaus amžiaus moteris sugriebė kirvį. Gindamasi nuo ją užpuolusio salantiškio, E.G. smogė jam kirviu. Vėliau medikai vyriškiui diagnozavo daugybines pjautines ir kirstines viso kūno žaizdas.

Greitąją medicinos pagalbą sužeistam vyriškiui iškvietė užpultos moters kaimynė. Tačiau vyriškis spėjo smarkiai nukraujuoti.

Ligoninėje prie sužaloto vyriškio budėjo policijos pareigūnai, tikėdamiesi jį apklausti. Tačiau vyriškio sveikatos būklei pablogėjus jis buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninės reanimacijos skyrių. Kaip vakar „Pajūrio naujienoms“ sakė policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Nerijus Japertas, P.D. sveikatos būklė yra sunki, todėl jo apklausti neįmanoma.

Garbaus amžiaus moteris vakar policijai taip pat ne ką tegalėjo papasakoti – ji vis dar buvo išsigandusi ir ne visa prisiminė.

E.G. turi tik vieną ranką, tačiau tai jai nesutrukdė apsiginti. Moteris neseniai buvo grįžusi iš ligoninės, kur ilgą laiką gydėsi. Ji gyvena viena, tačiau ją prižiūrėti ateina giminaitė.

P.D. taip pat yra vienišas. Jis gyvena netoli užpultosios moters. Vyriškis yra buvęs teistas, buvo mėgėjas išgerti, tačiau problemų salantiškiams nekėlė.

Pasak salantiškių, pas E.G. dažnai užeidavo išgerti mėgstančių žmonių. Pas moterį ateidavo ir P.D. Kaimynų teigimu, prieš porą metų vyriškis jau yra buvęs sužeistas tos pačios moters – taip pat kirviu.


Policija ieškojo ir pasiklydusių šunų

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Teisėtvarka

Policijos komisariato duomenimis, daugumą automobilių vagysčių ir vagysčių iš butų bei gyvenamųjų namų Kretingos rajone padaro ne vietiniai, o atvykėliai iš uostamiesčio, kurorto svečiai. Pavogti daiktai taip pat realizuojami dažniausiai ne Kretingoje.

Uostamiesčio ir kurorto kaimynystė, rajono Policijos komisariato viršininko Jono Petriko žodžiais, verčia manyti, kad mūsų rajone yra didelė narkomanijos, prostitucijos ir prekybos žmonėmis tikimybė.

„Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, didelį jaunimo neužimtumą, valstybės nesirūpinimą teistų asmenų integracija į visuomenę, galima prognozuoti, kad ir toliau didės nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ekonominių nusikaltimų, plėšimų, smurtinių nusikaltimų, teistų bei nepilnamečių daromų nusikaltimų skaičius“, - dalijosi nerimą keliančiomis mintimis viršininkas.

Pernai rajono Policijos komisariate užregistruotos 386 nusikalstamos veikos, kurių pusė – ištirta.

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų rajone užregistruota 13. Pernai buitinių konfliktų metu nužudyti trys žmonės. Nors buvo užregistruoti trys išžaginimai, bet visi tyrimai nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties.

Kaip paprastai, vyrauja vagystės. Tačiau, lyginant su 2005 m., mažiau vagiama automobilių. 2006 m. pavogti devyni automobiliai, o 2005 m. - 17. Sumažėjo vagysčių iš butų: 2006 m. užregistruota 29, o 2005 m. - 54. Sumažėjo ir plėšimų, kurių pagrindiniai - mobiliųjų telefonų atėmimai.

Dėl pernai įvykdytų nusikaltimų žmonėms buvo padaryta 120 tūkst. Lt žala. Surasta ir paimta pagrobto turto, savanoriškai atlyginta padarytos žalos – už 35,5 tūkst. Lt.

Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai 2006 m. pradėjo 106 ikiteisminius tyrimus. Jeigu tik įmanoma, pasak komisariato viršininko J.Petriko, nusikalstamos veikos tiriamos pagreitinto proceso tvarka, tačiau įstatymo nustatytas dešimties dienų terminas nuo padarytos veikos smarkiai apriboja galimybę taikyti šią įstatymo naujovę. Įrodymų stoka, įtariamojo paieškos, specialisto išvados būtinumas, pavėluotas pranešimas apie nusikalstamą veiką yra dažniausiai pasitaikančios aplinkybės, dėl kurių pagreitintas procesas neįmanomas. Iš 128 teismui 2006 m. perduotų baudžiamųjų bylų 11 užbaigta pagreitinto proceso tvarka.

„Kretingos rajone yra palyginti žemas nusikalstamumas, - sakė J.Petrikas. - Pernai vykdytos tikslinės prevencinės priemonės buvo skirtos formuoti saugią gyvenamąją aplinką, teikti socialinę pagalbą visuomenei. Komisariato pareigūnai gyventojus konsultavo įvairiais teisiniais klausimais, padėdami spręsti šeimyninius konfliktus. Pareigūnams teko net ieškoti pasiklydusių vaikų ir naminių gyvūnų.“

2006 m. į policijos profilaktinę įskaitą įrašyti 77 asmenys: 13 asmenų, kuriems paskirta bausmė – laisvės apribojimas, 22 lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, 41 asmuo, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, vienas viešaisiais darbais nuteistas asmuo. Nepilnamečių reikalų pareigūnų įskaitoje už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą buvo įrašyti penki nepilnamečiai.


Brolis Benediktas, ligi šiol daugel metų vadovavęs visoms lietuviškoms pranciškonų brolijoms, dabar išrinktas Kretingos vienuolyno gvardijonu.

Redakcijos žiniomis, Lietuvos broliai pranciškonai Evaldą Darulį perrinko Kretingos katalikų parapijos klebonu ir išrinko naują Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijoną Sigitą Jurčį.

Brolis Evaldas Kretingos parapijoje klebonavo ir pastaruosius trejus metus . Brolis Benediktas – Sigitas Jurčys – ligi šiol vadovavo visoms Lietuvos pranciškonų brolijoms šalyje ir užsienyje. Buvęs provincijolas S.Jurčys yra ir vienas Klaipėdos onkologinio centro – pranciškonų vienuolyno statybos iniciatorių.

Katalikų parapijos klebonas brolis Evaldas paliktas klebonauti Kretingoje dar vieną kadenciją – trejus metus.

Buvęs Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Juozapas Marija Žukauskas yra išrinktas Lietuvos pranciškonų provincijos sekretoriumi ir išsikelia į Vilnių. Iš Kretingos į Vilnių, beje, išsikelia ir provincijos kurija.

Taip nusprendė praėjusią savaitę posėdžiavusi Lietuvos Mažesniųjų brolių ordino Šv.Kazimiero provincijos kapitula - kolegialus aukščiausias susirinkimas, kuriame buvo išsirinkta naujoji pranciškonų vadovybė. Provincijolo pareigas perėmė Astijus Kungys, viceprovincijolo – Linas Vodopjanovas. Buvo išrinkti keturi definitoriai, t.y. patarėjai: Gediminas Numgaudis, Ramūnas Mizgiris, Andrius Dobrovolskis ir Arūnas Peškaitis.

Naujoji Lietuvos pranciškonų vadovybė paskirstė ir perskirstė brolių pareigas. Tačiau jas dar turi patvirtinti generalinė kurija Romoje, kuri, redakcijos žiniomis, dar gali užprotestuoti dėl numatytų kandidatūrų. Atsakymo broliai tikisi sulaukti jau kitą savaitę.

Brolis Evaldas tvirtino, jog dėl šios priežasties jis dar negalįs paviešinti, kurie broliai liks Kretingoje, kokios jiems bus paskirtos pareigos ir kurie išvyks iš mūsų parapijos.


Per 2006 m. rajono Policijos komisariato pareigūnai surašė 4 tūkst. 763 administracinių teisės pažeidimų protokolus už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

Pernai rajone įvyko 729 eismo įvykiai, tai yra net 80 daugiau negu 2005 m.

Devyniasdešimt eismo įvykių buvo įskaitiniai – jų metu sužalota 117 žmonių, septyni žuvo. Dvidešimt dviejų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, kaltininkai buvo neblaivūs. Visi šie skaičiai yra didesni negu 2005 m., taigi rajono keliuose kasmet darosi nesaugiau.

Pernai policijos pareigūnai išaiškino beveik penkis tūkstančius KET pažeidimų atvejų. Net 643 vairuotojai buvo neblaivūs, 2 tūkst. 213 – važiavo didesniu negu leidžiama greičiu, dar 490 vairavo neturėdami tam teisės.

Per šimtas piliečių, nubaustų už KET pažeidimus, apsiskundė teismui. Iš 130 bylų 64 atvejais teismai skundų nepatenkino, 57 atvejais švelnintos paskirtos nuobaudos, aštuonios bylos perduotos nagrinėti iš naujo. Panaikintas tik vienas policijos nutarimas.

Už KET pažeidimus 2006 m. paskirta baudų už 2 mln. 114 tūkst. 651 Lt.

Rajone tankus magistralinių, krašto ir rajoninių kelių tinklas, ryškus transporto srautų sezoniškumas.

Daugiausiai eismo įvykių įvyksta mieste. Pagrindinės miesto gatvės nepritaikytos intensyviam ir saugiam autotransporto, miesto autobusų eismui. Menkas svarbių miesto gatvių pralaidumas tampa pastaruoju metu vis dažniau susidarančių eismo kamščių priežastimi.

„Rajone aktualus pėsčiųjų bei dviratininkų eismo kultūros ugdymo klausimas, reikalingos švietėjiškos akcijos, kurių metu būtų demonstruojami atributai, tamsiuoju paros laiku būtini pėstiesiems ir dviratininkams“, - sakė rajono Policijos komisariato viršininkas Jonas Petrikas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas