Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Neįgalieji ugdomi ir spalvų muzika

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-10-05

Kretingos dienos veiklos centras įsigijo naujų priemonių spalvų muzikos terapijai – ksilofoną, specialų metalofoną, iliustracinį instrumentą, varpelių, būgnų. Nepažindami natų, bet naudodamiesi šiais instrumentais, neįgalieji muziką gali pažinti per spalvas.


Plės paslaugų spektrą

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-10-05

„Norisi, kad įstaiga būtų matoma ir žinoma, kad specialistai laikytų garbe čia dirbti“,- teigė naujoji Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė Inna Viršilienė, prisipažinusi, nors ir turinti daug profesinių planų, bet kol kas nenorinti jų viešinti – verčiau apie juos kalbės jau atlikti darbai.


Šaltalankis – gintarinis stebuklas sveikatai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sveikata
  • 2012-10-05

Įprasta manyti, kad atėjus rudeniui, pasibaigia ir uogų sezonas – vyšnios, mėlynės, braškės, avietės - jau sušaldytos ar išvirtos uogienės. Tačiau prasidėjus darganoms, prisirpsta ir paskutinės uogos, savyje sukaupusios itin stiprių galių. Tai – šaltalankis, kurį medicinos žinovai net vadina gintariniu stebuklu.


Sveikuolių prezidentui – Garbės ženklas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-09-07

Sveikuolių sambūrio Lietuvoje įkūrėjas ir jo vadovas palangiškis Dainius Kepenis, neseniai atšventęs savo 60 – ąjį jubiliejų, už jau daugiau kaip du dešimtmečius besitęsiantį sveikos gyvensenos mokymą buvo pagerbtas aukščiausiu Tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu – Garbės ženklu. Šis garbingas apdovanojimas paprastai įteikiamas tik olimpiniams čempionams ar valstybių prezidentams.


Egzamino baimę išgyvena ir pirmūnai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-09-07

Anot Jurgio Pabrėžos gimnazijos psichologės Daivos Martinkuvienės, tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pirmūnui lengva ir paprasta gyventi: jis tarsi be didesnių pastangų „skina“ aukštus įvertinimus ir tuo pelno begalinį savo tėvų bei mokytojų susižavėjimą. Tačiau ir šie aplodismentai turi savo kainą – artėjant žinių patikrinimui, pirmūnai patiria ne mažiau streso negu jų bendraklasiai.


Studijų parama specialistų nepriviliojo

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sveikata
  • 2012-09-07

Kretingos rajono taryba patvirtino sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programos lėšų skyrimo tvarką. Numatyta, kad Savivaldybė galėtų remti vieną arba du rezidentūros studentus, pasirinkusius akušerio-ginekologo arba chirurgo specializaciją. Už skirtą paramą specialistai penkerius metus turėtų dirbti Kretingos ligoninėje. Tačiau šia perspektyva šiemet nepasinaudojo nė vienas studentas.


Valerijonas Kubilius:

- Nesakyčiau, kad žmonės nesimoko. Iš svetimų klaidų mokytis geriau, negu iš savųjų. Pastarosios daug skaudesnės. Konkrečiai nepasakysiu, tačiau gyvenime esu mokęsis iš svetimų klaidų. Iš savųjų taip pat, bet savąsias mes nesąmoningai linkę kartoti.

Vytautas Vaičionis:

- Jei žmogus nesimoko iš savo klaidų, vadinasi, jis galvoja, jog yra teisus. Tačiau klysti linkęs kiekvienas: vargu, ar yra tokių tobulų, kurie neklysta. Svarbiausia yra klausytis patarimų ir juos taikyti gyvenime, o tada ir klaidų mažiau bus.

Raimonda Radavičienė:

- Gebėjimą mokytis iš svetimų klaidų iš dalies nulemia išsilavinimas bei gyvenimo patirtis. Jei žmogus mąstantis, turintis žinių, jis visada stengsis svetimų klaidų nekartoti ir, pamatęs neigiamą pavyzdį, jo stengsis savo gyvenime išvengti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Išbraižyti automobilio šonai, po kiemą lakstančios pagaliais daužomų gėlių galvos, akmenų karas – toks vis dažniau yra šiuolaikinių vaikų žaidimų scenarijus. Yra ir kitoks – prie kompiuterio kiurksantis žaidimų asas, kuriam neįdomus nei kiemas, nei draugai. Pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė pripažįsta: tendencija, kad vaikai nebežaidžia įprastų žaidimų, tikrai yra, mažuosius žaisti reikia mokyti lygiai taip pat, kaip ir skaičiuoti ar skaityti. O štai psichologė Vita Šulskytė sako, kad vaikai kieme eibes, o ne žaidimus pasirenka dėl daugelio priežasčių.


Stasys Dimgaila:

- Per gyvenimą esu „pasigavęs“ tris erkes. Į gydytojus kreipiausi vieną kartą – kai erkė nutrūko ir jos galvutė liko po oda. O šiaip tą nemalonų padarą išsitraukiu pats ar paprašau artimųjų. Bijok nebijojęs – jei erkė užsikrėtusi, bus blogai, - ar pats trauksi, ar gydytojo paprašysi.

Ramunė Grikštaitė:

- Kažkada seniai teko „pasigauti“ erkę. Ištraukiau pirštais. Po to dezinfekavau vandenilio peroksidu. Jei taip nutiktų dabar, kreipčiausi į gydytojus. Per daug nerizikuoju ir po miškus nevaikštau, nes erkių yra padaugėję ir didelė jų dalis yra užsikrėtusios.

Kauno medicinos universiteto infekcinių ligų klinikos vadovės, docentės Auksės Mickienės komentaras:

- Pirmiausia - nepanikuokite. Įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu judesiu ištraukti. Nereikia sukti nei prieš ar pagal laikrodžio rodyklę – svarbu staigus judesys. Negalima erkės ir įkandimo vietos tepti aliejumi. Kartais žmonės galvoja, kad aliejuje uždususią erkę bus lengviau ištraukti. Tačiau tiesa ta, kad oro pritrūkusi erkė išpila skrandžio turinį į kraują ir gali jį užkrėsti. Nereikia išsigąsti, jei ištraukus erkę po oda lieka jos galvutė. Įkandimo vietą dezinfekuokite, o į likusią galvutę žiūrėkite kaip į rakštį – per trumpą laiką ji paprasčiausiai pasišalins. Ištraukus erkę reikia stebėti jos įkandimo vietą. Jei ji daugiau negu 5 cm, parausta, tai gali būti Laimo ligos požymis. Esant tokiam paraudimui, reikia kreiptis į gydytojus. Įprastai skiriamas gydymas antibiotikais, kurie sunaikina bakterijas. Erkinį encefalitą sukelia virusas. Todėl po erkės įkandimo reikia stebėti save 2-4 savaites. Jei per tą laiką prasideda karščiavimas, atsiranda gripo požymiai, jie gali įspėti apie erkinį encefalitą. Pacientas tokiu atveju karščiuoja, jį pykina. Skiriami vaistai nemaloniems simptomams palengvinti, o virusą nugalėti turi pats organizmas. Lietuvoje 0,5-5 proc. erkių yra užkrėstos. Tai nėra didelis skaičius. Yra pagerėjusi diagnostika, žmonės labiau savimi rūpinasi, todėl ir apie ligos atvejus išgirstame dažniau. Tačiau šių vabzdžių tikrai yra padaugėję, lyginant su tuo, kiek jų buvo prieš 20 metų. Tai susiję su klimato atšilimu. Jei dažnai tenka būti gamtoje, miške, nuo erkių geriausia pasiskiepyti. Imunitetas atsiranda per mėnesį. Grįžus iš miško ar vietų, kur gali būti erkių, reikia atidžiai apžiūrėti savo kūną, ypač kirkšnis, pažastis, galvą, persirengti ir išskalbti rūbus, nusimaudyti po dušu.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Per kūno negalią – į širdies kalbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2012-08-03

„Į neįgalų žmogų turėtume žvelgti ne kaip į nelaimės objektą, o kaip į asmenybę. Jei išgirstume, kiek neįgalus žmogus per fizinius praradimus savyje atrado vertybių, paaiškėtų, kad sveikieji savo mąstymu yra labiau neįgalūs, negu jis“, - akcentavo Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas