Pajūrio naujienos
Help
2017 Spalis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 1 %
Naktį1°C debesuotumas 96 %
Apklausa

Ar pritariate, kad vaikai mokyklą pradėtų lankyti nuo 6-erių metų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Kavos aromatas Vytauto Ročio nevilioja

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata
  • 2006-06-02
Vytautas Ročys mano, kad profilaktiškai retsykiais reikia apsilankyti pas gydytojus, kad įsitikintum, ar tikrai sveikas esi

Vytautas Ročys – Autobusų parko direktorius. Jis niekada nebuvo sanatorijoje, tačiau mano, kad kažkur išvykti ir puikiai pailsėti – geras dalykas.

- Kaip atsipalaiduojate po įtemptos darbo dienos?

- Atsipalaiduoti padeda sportas. Sportuodamas viską pamirštu, nors ir atsiranda fizinis nuovargis. Du kartus per savaitę lankau stalo teniso treniruotes. Turiu visuomeninių užsiėmimų. Namuose taip pat atsiranda visokių darbų, todėl nėra laiko kada sėdėti ar gulėti.

- Kas, Jūsų manymu, padeda mažiau sirgti ir ilgai išlikti sveikam ir energingam?

- Manau, jog sveikatai įtakos turi maistas ir valgymo įpročiai. Vakare po 20 val. nieko nebevalgau. Reikia judėti, sportuoti, nors manau, kad persistengti nereikia. Dažnai miegu tik 6 val. Man tai – mažoka.

Dietų nesilaikau. Nemėgstu labai aštraus ir sūraus maisto. Stengiuosi valgyti daugiau daržovių, kurias sode pats ir užsiauginu. Salotas, ridikėlius, morkas, saldžiuosius pipirus bei kitas daržoves auginu natūraliai, be cheminių trąšų. Prieš 15 – 20 metų į tai nekreipiau dėmesio. Iki šiolei turiu ir šviežių savo obuolių.

Mėsos nesu atsisakęs, tačiau ją valgau nedideliais kiekiais. Nors du kartus per savaitę stengiuosi valgyti žuvį.

Geriu nemažai skysčių. Mėgstu juodą, vaisių arbatą. Kavos negeriu, nes nejaučiu jokio šio gėrimo poveikio.

Geriu žiedadulkes. Į stiklinę vandens dedu šaukštą žiedadulkių. Užsipilu jas iš vakaro. Jaučiu gerą jų poveikį. Manau, kad jas geriau vartoti nuo lapkričio iki balandžio mėnesio, kai organizmui labiausiai trūksta vitaminų.

Nerūkau. Kartą, būdamas dvylikos metų, pabandžiau užsirūkyti, tačiau nepatiko. Net armijoje tarnaudamas nerūkiau, nors šalia visi draugai rūkė.

Alkoholio nesu visiškai atsisakęs – tokios jau mūsų lietuviškos tradicijos, kad kartais be jo sunku apsieiti. Pamenu, jog tėvas sakydavo: reikia jausti saiką ir žinoti, kada ir kiek galima išgerti.

Jau vienuolika metų, kai su didesnėmis problemomis neteko lankytis pas gydytojus. Nors manau, kad profilaktiškai retsykiais reiktų apsilankyti pas daktarus. Reikia įsitikinti, ar tikrai sveikas esi.

Suskaudus galvai, ar pajutęs kitokį skausmą, neskubu gerti vaistų. Dažnai kiek palaukus ir pakentėjus skausmas praeina. Geriant daug vaistų gali nukentėti skrandis.

- Kaip mama gydydavo, kai sunegaluodavote vaikystėje? Gal pamenate kokį mamos receptą?

- Gyvenome kaime. Augome septyni vaikai, be manęs dar buvo trys broliai ir trys seserys. Pamenu, kad mama sunkdavo aviečių sultis ir jas uždarydavo į stiklainius, todėl susirgus gripu ar sloga liepdavo gerti daug arbatos su aviečių sultimis. Jei skaudėdavo gerklę – duodavo tetraciklino. O jei kuriam žaidžiant nukentėdavo koja ar alkūnė - be jokių vaistų patys skudurėliu užsirišdavome. Abu tėvai dirbo ir neturėjo laiko su mumis žaisti.

Mama stengdavosi nors du tris kartus per savaitę išvirti sriubos. Gyvendami kaime valgėme natūralų maistą: kiaušinius, sūrį, rūkytą kumpį. Buvau šilto pieno mėgėjas. Skanu buvo ir kaimiška grietinė su duona ar batonu.


Klaipėdos karo prievolės centro karinės medicinos komisijos pirmininkė, bendrosios praktikos gydytoja, kapitonė Loreta Gudjonytė - ISAF misijos Afganistane dalyvė. Už dalyvavimą misijoje ji apdovanota NATO medaliu.


Baltas chalatas tapo gyvenimo būdu

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-06-02
Vyriausiasis Kretingos ligoninės gydytojas Vilius Matulionis sako jau įpratęs ir nebesistebi, kai žmonės su juo net pobūviuose bendrauja kaip su gydytoju, nes darbas jam seniai tapo gyvenimo būdu.
Būti gydytoju reiškia jausti atsakomybę už savo darbą. O vadovauti gydytojams, ligoninei reiškia prisiimti atsakomybę už visą įstaigą.

Vilius Matulionis yra ir gydytojas, ir Kretingos ligoninės vadovas, taigi žmogus, dirbantis su dviguba atsakomybe.

Medikų susibūrimas yra bene vienintelis, kuriame medikai nėra priversti klausytis skundų dėl sveikatos. Bet tokių pokalbių, pastebi Kretingos vyriausiasis gydytojas Vilius Matulionis, medikams nepavyksta išvengti privačiuose susiėjimuose. Gydytojas sakė prie to pripratęs, kaip ir prie balto chalato, kuris augte priaugęs ir seniai tapęs nebe darbu, o gyvenimo būdu. Seniai tapęs atsakomybe už savo paties ir visos ligoninės darbuotojų veiksmus, jų pasekmes.

Geriausiose pasaulio klinikose, kaip rodo statistika, 10 - 16 proc. padaroma žalos pacientams, o pas mus, dirbant prastesnėmis sąlygomis, klaidų tikimybė, gydytojo nuomone, didesnė.

Kretingos ligoninė atsidūrė milžiniško ieškinio akivaizdoje. Kūdikio netekę sutuoktiniai Rumšos iš Gargždų Kretingos ligoninei pareiškė iki šiol Lietuvoje negirdėtą 10 mln. Lt ieškinį. Atsakomybė, kaip sako V.Matulionis, tampa kupra, sunkia našta, kai ant administratoriaus, kokiu yra ligoninės vadovas, stalo gula kolegų klaidos.

„Padarei viską, bet gali sudaužyti daugybės žmonių likimus, - sako V.Matulionis. – O nesėkmių yra ir bus“.

Tapęs ligoninės vadovu, V.Matulionis dirba ir gydytoju. Kaip pats sako, ne iš gero gyvenimo, nes atėjo metas, kai Kretingoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pradėjo stigti gydytojų. Atlyginimą V.Matulionis gauna kaip ligoninės vadovas, o kaip gydytojas keturias valandas per dieną dirba neatlygintinai. Tokiu būdu jis išlaiko gydytojo įgūdžius.

„Todėl savo kolegoms sakau – jeigu nori būti geras gydytojas, aukščiau skyriaus vedėjo nepretenduok“, - sakė V.Matulionis.

Atlygio ligoninės vadovas neima dėl to, kad gydytoju dirba savo, kaip vyriausiojo ligoninės gydytojo, darbo laiku. Tai yra ne tik noras išsaugoti įgūdžius. Jeigu V.Matulionis atsisakytų gydytojo darbo, gali būti, jog tektų uždaryti terapijos skyrių, nes neužtektų gydytojų.

Praktikuodamas kaip gydytojas, ligoninės vadovas jaučiasi tvirtesnis tuomet, kai reikia vertinti savo pavaldinių darbą.

„Visuomet mokėjau apsikrauti darbais“, - sakė V.Matulionis.

Kitokių pomėgių ligoninės vadovas sakė neturįs. Tik darbas.

Nuo studijų metų iki šešiasdešimtojo gimtadienio V.Matulionis sportavo. Jis žaidė krepšinį ir lauko tenisą iki tol, kol sveikata neprivertė sustoti.

V.Matulionis yra iš tų žmonių, kurie linkę laukti, pirma gerai pamąstyti ir pasvarstyti, kurti planus ir programas, o tik tuomet realizuoti idėją. Ilgai brandintas sumanymas, tapęs tikrove, yra stimulas dirbti toliau, jis teikia pasitenkinimą savo darbu. Vadovo darbe svarbu gebėti numatyti ateitį, atspėti, kas bus svarbu po 2–3 metų.

Ligoninės vadovas džiaugiasi, kad pavyko suburti gerą komandą, branduolį.

„Medikai į branduolį, šeimą turi burtis ne tam, kad dangstytų vienas kitą, o kad suprastų vienas kitą ir padėtų, - įsitikinęs V.Matulionis. – Svarbiausia – taip organizuoti darbą, kad žmogui būtų suteikta tinkama pagalba“.


Paramą neturtingiesiems dalija savanoriai

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-05-09

Baigiama dalinti pirmoji maisto produktų siunta nepasiturintiems rajono gyventojams. Tai yra Europos Sąjungos parama.

Ši siunta, skirta per 600 rajono gyventojų, t.y. 202 šeimoms, į Kretingos rajoną atkeliavo balandžio pabaigoje, o produktai išdalinti už du mėnesius. Vienam žmogui skirta po kilogramą makaronų, ryžių ir po du kilogramus miltų. Ant kiekvienos pakuotės yra įspaudai, ant kurių nurodyta, kad produktai dalijami pagal Maisto tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims 2006 m. programą. Užrašai taip pat skelbia, kad šie produktai neskirti pardavinėti.


Joga padeda išspręsti sveikatos problemas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-05-05

Kretingiškius į jogos užsiėmimus pakvietusiai Loretai Stonkutei-Balsienei per penkis mėnesius pavyko suburti grupę žmonių, kurie tvirtina jau patyrę, kad joga gali padėti išspręsti ir sveikatos, ir dvasines problemas. Jogos užsiėmimus vedančiai Loretai taip pat pavyko išsklaidyti stereotipą, kad joga – tai būdas išmokti ryti ugnį, vaikščioti ant žarijų ar gulėti ant vinių.


Gydo muzika ir šviesa

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-05-05

Kretingos psichikos sveikatos centre (PSC) taikoma šviesos ir muzikos terapija. Tai yra ne tik sveikatos susigrąžinimo būdas, bet ir galimybė pailsėti po sunkios darbo dienos, atsikvėpti, pajutus, kad „tuoj tuoj gali palūžti“.

PSC įrengtas atskiras kabinetas, kuriame yra sumontuota muzikos aparatūra, pastatytas televizorius, šviesos terapijos lempa. Pacientai valandai, paprastai tiek trunka seansas, įsitaiso minkštuose krėsluose.


“Netaisyklinga jaunuolių laikysena, dėl kurios gali vystytis stuburo iškrypimai, retai būna įgimta – dažniausiai ji susiformuoja persikreipus sėdint suole, kuris nepritaikytas pagal vaiko ūgį, ilgai sėdint prie kompiuterio, susirietus miegant minkštoje lovoje, ant aukštų pagalvių“, - sakė apie vaikus ir jaunuolius ištinkančias sveikatos problemas „Northway medicinos centro“ Kretingoje direktorė ir gydytoja reabilitologė Jolanta Baronienė.


Svarbu žinia, o ne jos pranašas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-05-05

Kretingos anoniminių alkoholikų (AA) bendruomenė „Vilties slenkstis“ atšventė šešerių metų gyvavimo jubiliejų. Į šventę, įvykusią Pranciškonų gimnazijoje, suvažiavo per septyniasdešimt dalyvių iš Žemaitijos regiono – Palangos, Klaipėdos, Plungės, Telšių, Skuodo – grupių. Visuomenei kretingiškiai surengė atvirą susirinkimą, kuriame pristatė AA judėjimą, jo programą bei tradicijas.


Medikai įteikė šešias nominacijas

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Sveikata
  • 2006-05-05
Rajono medikų bendruomenę sudaro arti 600 darbuotojų, kurių dauguma – moterys. Anot Kretingos ligoninės vadovo Viliaus Matulionio, medikes, nusivilkusias baltus chalatus ir pasipuošusias šventei, vos įmanoma beatpažinti.

Medikai nėra tik susirūpinę žmonės baltais chalatais, sugeriantys svetimą skausmą ir negales. Jiems nesvetimas humoro jausmas, gebėjimas lengvai pasišaipyti iš kolegų. Tai jie įrodė vieni kitiems Medikų dieną, kurią atšventė Žiemos sode, įteikę šmaikščias nominacijas.

Vieni kitais rūpinosi net konkurentai

Kartenos medikams teko artimiausių kaimynų nominacija. Kaip draugystės simbolį salantiškiai jiems padovanojo fakelą. „Šeimos medicinos centras“ iš šventės išsinešė šunį. Kretingos ligoninės medikai jį padovanojo, kaip patys įvardino, pirmiesiems rajono privatininkams, kuriems reikia šuns kaip sargo geram šeimininkui, kaip taupyklės turinčiam skaičiuoti pinigus. Kretingos šeimos kliniką kolegos iš Kretingos PSPC įvardino kaip kolektyvą, palikusį pėdas ne vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl jiems atiteko batas.

Salantai šiemet neteko seniai užmiršto ir nebenaudojamo automobilio. Todėl „Northway medicinos centras“, patikinęs, kad nesidžiaugia kaimynų nelaime, kaip tai įprasta lietuviams, įteikė ant spintos statomą ar kitur saugiai dedamą automobilį. Karteniškiai nutarė, kad Kretingos ligoninė niekaip negali apsieiti be dramblių stiprybės ir gelbėjimo rato, nes juos puola ne tik stambesni rinkos dalyviai iš Klaipėdos, bet ir sveikatos reforma.

Psichikos sveikatos centras (PSC) ėmėsi gelbėti „Northway medicinos centrą“, įsikūrusį ant nuolat iš krantų lipančios Akmenos. Burlaivis turi apsaugoti ne tik nuo potvynių, bet ir atplukdyti klientų. O patys PSC darbuotojai pelnė ištvermingiausiųjų nominaciją, nes ilgiausiai ištvėrė be nuolatinio vadovo. Taip nutarė Kretingos šeimos klinikos komanda ir padovanojo modernią žmogaus skulptūrą.

Kretingos PSPC į pasaulį paleido daug medikų, kurie įkūrė atskirus centrus. Todėl, „Šeimos medicinos centrui“ nusprendus, jiems buvo padovanota medaus puodynė. Taip išėjusios „bitės“ padėkojo motininiam aviliui.

Dirba nuo pamainos iki pamainos

“Džiaugiuosi, kad susirinko visi medikai. Retai kada jie gali kalbėtis ne apie darbą, - sakė Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė. – Darbo monotonijoje randasi rutina, kuri spaudžia prie žemės. Tad žmogiškas bendravimas yra vertybė“.

Mediko kasdienybė nėra lengva. Jo išeiginės nėra savaitgaliais, jis dirba nuo pamainos iki pamainos. Todėl medikų šeimos, pasak V.Verbutienės, pelno didelę pagarbą už supratingumą.

„Pastebimos menkiausios jūsų klaidelės, jūs negalite parodyti savo neigiamų emocijų“, - sveikinimo kalboje pažymėjo rajono meras Valerijonas Kubilius, linkėdamas medikams kantrybės, ištvermės ir pasiaukojimo.


„Jei gydytojas jums pasakys diagnozę – vėžys, neišsigąskit ir nenumirkit anksčiau laiko“, - tikina 45 – erių kretingiškė Aldona Kerpytė, per šešerius metus dukart įveikusi vėžį – kiaušidžių ir krūties. Moteris tvirtino, jog tie metai jos gyvenimą pripildė visiškai kitokios kokybės: visos dienos priimamos kaip Dievo dovana ir tampa svarbu ne kiek gyvensi, bet kaip gyvensi.

A.Kerpytė, Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos direktorė, už svarų indėlį Kretingos miesto visuomeniniame gyvenime bei pagalbą onkologiniams ligoniams užpernai „Pajūrio naujienų“ skaitytojų buvo išrinkta Metų žmogumi. Ji dalyvauja Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos, Lietuvos bibliotekų draugijos bei Pasauliečių pranciškonų akademijos veikloje. A.Kerpytė įkūrė Klaipėdos apskrities moterų, sergančių onkologinėmis ligomis, draugiją „Zunda“. Ji yra viena iš Klaipėdoje kuriamo Vakarų Lietuvos onkologinių ligonių informacijos ir pagalbos centro iniciatorių. Kretingoje prie parapijos veikia onkologinių ligonių grupė, kuriai vadovauja irgi A.Kerpytė.

„Iki ligos norėjau pabėgti iš „voverės rato“, dabar vėl lyg ir grįžau į jį. Tačiau išmokau ne vien veikti, bet ir būti. Viskas, ką darau, įgijo prasmę ir man teikia malonumą“, - kalbėjo kretingiškė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas