|
|
|
SveikataRugsėjo iššūkiai
Po vasaros atostogų į ugdymo įstaigas sugrįžo vaikai, išsiilgę auklėtojų, mokytojų ir bendraamžių. Jie dalinsis vasaros įspūdžiais, nuotykiais. Vis dėlto rugsėjis pareikalauja iš vaikų nemažai pastangų ir iššūkių kaip prisitaikyti prie naujos rutinos, anksčiau keltis, pasivyti praėjusių metų žinių spragas. Grįžę po atostogų visi mes patiriame adaptaciją – nuo pirmoko iki dvyliktoko, taip pat ir mokytojai, ir tėvai. Tėvams dažnai vaiko grįžimas į mokyklą yra net didesnis stresas negu vaikui. Tos įtampos svarbu neperduoti vaikams, o susidūrus su pirmaisiais iššūkiais – kalbėtis ir ramiai ieškoti lėtų sprendimų. Geriausia, ką galime duoti savo vaikams, – tai realistišką pozityvumą, kuris padeda vaikui patikėti, kad bus visokių dienų ir etapų, bet jis turi artimuosius, kurie laiku ir vietoje suteiks paramą ir padės priimti reikiamus sprendimus. Neskubėkime ir turėkime kantrybės girdėti tai, ką sako vaikas. Psichologinių iššūkių gali būti dar daugiau tiems mokiniams, kurių laukia reikšmingi pokyčiai. Pavyzdžiui, pirmokai žengia į visiškai naują gyvenimo etapą – keičiasi vieta, mokymosi aplinka, draugai ir t.t. Penktokams atsiranda savi iššūkiai – vietoj vieno mokytojo dabar jų bus daugiau, keisis auklėtojas ir mokymosi struktūra. Paaugliams nerimą ima kelti ne tik patys mokslai, bet ir mintys – kaip juos priims kiti. Taip pat daug paauglių akcentuoja, kad stresą kelia ir pasikeitęs mokslo krūvis. Tai gali ypač paveikti jautresnius vaikus ar tuos, kurie lėčiau įsisavina informaciją, kurie patys iš savęs daug reikalauja arba kuriems ir suaugusieji daro didelį spaudimą. Tėvų uždavinys yra vaikui padėti sukurti ir saugumo jausmą – galima su vaiku (pirmoku) parepetuoti kelią į mokyklą, paaiškinti, kas ir kaip jį palydės, kas pasiims po pamokų. Jeigu keičiasi mokykla ar vaikui kyla daug klausimų, galima su juo kartu nueiti ir į ją pačią apsižiūrėti. Aiškumas sumažins stresą vaikui.
Kretingos šeimos medicinos centre – nauja gydytoja
Išsyk po 9-erių studijų metų Kauno sveikatos mokslų universitete dirbti į savo gimtąjį miestą sugrįžo jauna specialistė Laura Saudargaitė, kuri nuo šio rugpjūčio papildė Kretingos šeimos medicinos centro gydytojų gretas. Kretingos šeimos medicinos centrui vadovaujanti Augenija Juknevičienė pasidžiaugė, kad L. Saudargaitė tapo 7-ąja jų centro, kuris šiandieną teikia paslaugas kone 9 tūkst. pacientų, dirbančia šeimos gydytoja. Atgijo pristabdyta pacientų registracija Ligi šiol, A. Juknevičienės žodžiais, jų centre, išsidėsčiusiame dviejose Kretingos miesto vietose – Savanorių ir Vytauto gatvėse, dirbo 6 šeimos gydytojai: be jos dar – Silvija Zamulskienė, Danutė Razgaitienė, Boneta Baltrūnienė, Algimantas Žeiba, antraeilėse pareigose – Alvydas Zamulskis, prireikus talkina Kartenos pirminio sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas Klemensas Lizdenis. Pradėjus dirbti L. Saudargaitei, per nepilną mėnesį prisirašiusių naujų pacientų skaičius jau perkopė 300. „Šią vasarą jau stabdėme naujų pacientų registravimą mūsų centre, nes šeimos gydytojų aptarnaujamos apylinkės buvo perpildytos, todėl dabar labai džiaugiamės, sulaukę jauno specialisto ir galėdami toliau tarnauti savo miesto žmonėms. Jauno gydytojo su naujomis žiniomis labai laukė ir mamos su vaikais, ir vyresni žmonės, nes pats reiškinys – šeimos gydytojas – pasako, kad jis yra visos šeimos, nepaisant jos narių amžiaus, gydytojas“, – pakiliai kalbėjo A. Juknevičienė. Vadovė džiaugėsi, kad apie Kaune studijuojančią kretingiškę Laurą ir jos medicinos mokslus artėjant į pabaigą sužinojo prieš dvejus metus, ir pradėjo šnekinti ateiti dirbti į jų centrą. Tikimasi, kad centrui lėšų bus skirta ir iš Savivaldybės jaunų medicinos specialistų rėmimo programos.
Ar galime į mitybą žiūrėti „pro pirštus“?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. Kokia nesveikos ir nesubalansuotos mitybos žala? Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tuomet, kai mes suvartojame kažko per daug. Tačiau labai svarbu atminti, kad taip pat yra negerai tuomet, kai mes tam tikrų maisto medžiagų suvartojame per mažai. „Kone didžiausia šiuolaikinio žmogaus mitybos problema – suvartojama per daug angliavandenių, riebalų, cukraus ar druskos, per mažai – baltymų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat neišgeriamas būtinas vandens kiekis – bent šešios stiklinės (apie 1–1,5 litro) vandens per dieną“, – dažniausias mitybos klaidas vardijo gydytoja dietologė. Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu nevisavertė mityba gali pasireikšti didesniu nerimu, stresu, suprastėjusia nuotaika, sumažėjusiu darbo našumu, blogesne miego kokybe. „Laikui bėgant nesubalansuota ir nesveika mityba gali prisidėti prie tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujo spaudimas, ir ligų, pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.
Vėžys mane gąsdina: kaip gyventi be baimės?
Dažniausiai sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūna didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė. Pirmoji reakcija pamažu nuslūgsta Dr. G. Bulotienės teigimu, apie vėžio diagnozę sužinoję pacientai dažniausiai sako: „Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi.“ Turi praeiti nemažai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su šia liga. „Garsi Šveicarijoje gimusi gydytoja Elisabeth Kiubler-Ross išskyrė keturias emocinio prisitaikymo prie vėžio ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. Vėžio ligos atveju nebūtinai visos šios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios iš jų gali būti vienu metu. Atskirais atvejais šios reakcijos, ypač depresija, gali pasireikšti itin stipriai arba užsitęsti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali reikėti ir specialistų – psichologų ar gydytojų psichiatrų – pagalbos“, – sakė ji. Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad vėžio liga paveikia ne tik psichologinį, bet ir socialinį žmogaus funkcionavimą, neretai pasikeičia paciento ar pacientės vaidmuo šeimoje: „Jei žmogus dirba, jis neišvengiamai turi spręsti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus dėl išėjimo iš darbo ar perėjimo į lengvesnį. Būna, kad žmogus kurį laiką negali atlikti įprastų buities darbų.“ Tačiau pacientams ir jo šeimos nariams šioje situacijoje gali padėti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotienės, socialinis darbuotojas įvertina situaciją, paaiškina paciento teises, pataria, dėl kokių lengvatų ir pagalbos jis gali kreiptis, kad užsitikrintų sau pakankamą materialinį funkcionavimą. „Svarbu suvokti, kad, nors vėžio liga yra didelė psichologinė trauma, kad ir kokia stipri būtų pirmoji emocinė reakcija į vėžio ligos nustatymą, palaipsniui ji nuslūgsta. Psichologijoje yra terminas „potrauminis augimas“. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių ne tik sėkmingai įveikia krizę, bet net ir psichologiškai sustiprėja, įgauna daugiau psichologinio atsparumo“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė.
Atmink, tu niekada nesi paliktas vienas
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį. „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti. Pagalba atvira visiems Dalydamasis savo patirtimi M. Kriščiūnas sako, kad neretai jaunam žmogui yra sunku tiksliai išsakyti savo jausmus, mintis, todėl pokalbis prasideda nuo to, kuo žmogus gyvena čia ir dabar. Eksperto teigimu, pasitaiko situacijų, kai sunerimę tėvai ar suaugusieji paragina savo vaikus prašyti pagalbos, kartais tiesiogiai kreipiasi ir vaikai bei paaugliai be atskiro paraginimo.
Psichologo nuomone, saugumą ir pasitikėjimą kuria tai, jog „Jaunimo linijos“ teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali. „Mes neklausiame žmogaus amžiaus, vardo, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, kalbamės tik apie jo patiriamą situaciją ir kylančius sunkumus. Tad ir artimieji gali likti nežinantys, jog asmuo kreipėsi pagalbos. „Jaunimo linija“ ir mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama. Kadangi bendrauti su savanoriais galima tiek telefonu, tiek pokalbiais internetu, keliskart padidėja emocinės paramos prieinamumas – kai kuriems gali būti lengviau bendrauti vienu ar kitu formatu – kuriama saugi atmosfera, kuri paskatina kreiptis įvairaus amžiaus asmenis, turinčius negalią“, – pasakojo psichologas. Pasak M. Kriščiūno, tikslios statistikos, kiek į „Jaunimo liniją“ kreipiasi negalią turinčių vaikų, iki šios dienos nėra, tačiau teigiama, kad tokių kreipimųsi išties pasitaiko.
Kodėl mes rūkome?
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.
Padėkime sergančiajam demencija išlaikyti savarankiškumą
Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt., sutrikimams. Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės teigimu, demencijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos eliminuojant galima sumažinti susirgimo riziką.
Viena kortelė – nuolaidos visai ŠEIMAI
Didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ lojalių šeimų apsilankymams baseinuose ir pirtyse darbo dienomis dovanoja išskirtines – net iki 50 proc. – nuolaidas. Nuo šiol įsigijus vieną Šeimos kortelę nuolaidos suteikiamos visai ŠEIMAI!
Nugaros skausmai dirbant daržuose ar biure: kaip jų išvengti
Su įvairiais nugaros skausmais susiduria dažnas, tačiau ne kiekvienas žino šio skausmo priežastis ir galimus gydymo būdus arba kaip jų išvengti. Apie tai paaiškino kineziterapeutė masažuotoja ergoterapeutė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro masažuotojų profesijos mokytoja Viktorija Tarasenko-Jasė. Įtampa kaklo, juosmens srityse Specialistės teigimu, nugaros skausmas – tai skausmas, jaučiamas kaklo, krūtinės, juosmens srityse. Jį gali išprovokuoti tam tikri judesiai, darbo poza, kartais reiškiasi ir esant ramybės būsenoje. „Skausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių: esant stuburo ligoms, viena pagrindinių – tarpslakstelinio disko išvarža, taip pat skausmą gali provokuoti raumenų, esančių kaklo, krūtinės, juosmens srityje įtampa“, – įvardino kineziterapeutė. Raumenų įtampa kaupiasi įvairiuose nugaros taškuose, priklausomai, kokį darbą tenka dirbti. Sėdimą darbą dirbančiam žmogui įtampa dažniausiai kaupiasi kaklo, juosmens srityse. Nieko nedarant, bet jaučiant tokį skausmą, anot V. Tarasenko-Jasės, gali išsivystyti stuburo ligos, viena dažniausių –tarpslakstelio disko išvarža, kuri gali užspausti nervus, sukelti skausmo simptomus, sutrikdyti žmogaus gyvenimo kokybę.
Atlikus Kretingos rajono savivaldybės maudyklų ir maudymosi vietų vandens kokybės mikrobiologinius tyrimus, nustatyta, kad Kretingos dvaro parko I tvenkinyje (gyventojų dar vadinamame III tvenkinyje) žarninių enterokokų skaičius viršija normą. Todėl gyventojams rekomenduojama šiame tvenkinyje nesimaudyti iki kol bus gauti pakartotinių tyrimų rezultatai. Pakartotinis maudyklos vandens tyrimas bus atliekamas šiandien, rugpjūčio 4 d. Rezultatai bus paskelbti rugpjūčio 7 d. Visų kitų tirtų pagrindinių Kretingos rajono maudyklų – Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio – vandens kokybė atitinka nustatytus Lietuvos higienos normų reikalavimus. Tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Klaipėdos skyrius). Kretingos rajono savivaldybės informacija
|
|
