Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 63 %
Naktį5°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Mišrus ūkis pateisino lūkesčius

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-06-16

Ūkininkas Povilas Mickus iš Dirgalio kaimo nei pats kur atostogauja, nei jo žmona Stanislava. Ir ne dėl pinigų. Ūkininkas mano, kad sugrįžęs iš atostogų rastų besergančią karvių bandą – bent jau trečdalis tikrai negaluotų. „Mišrus ūkis pririša, negali pabėgti“, - sakė P.Mickus.


Purškia laukus – žudo bites

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-06-16

Kūlupėniškis bitininkas Vytautas Žukauskas nerimo turi ir šią vasarą: kaip gi bus su bitėmis, kai ūkininkai be atodairos, neperspėję bitininkų, purškia laukus, tuo labai pakenkdami bičių šeimoms.


Liko su tuo, ko kratėsi ūkininkavimo pradžioje

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-06-16
Ūkininkas Juozas Preibys dalyvauja Pieno direktyvų programoje, kurios lėšomis rengia pieno bloką, rekonstruoja pastatą, kuriame bus galima laikyti 20 karvių. Ūkininkas pateikė paraišką dalyvauti Nitratų direktyvos programoje. Gavęs paramą ūkininkas įsigytų mėšlo šalinimo transporterį, srutovežį ir mėšlų kratytuvą.

“Dabar pats pašarų ruošimo metas, reikia purkšti vasarojų, tvarkyti buhalterinius dokumentus, kuriuos patikime specialistams, nes dvejybinė mudviem su žmona per sudėtinga – geriau sumokėti, bet tinkamai susitvarkyti“, - vardina pastarųjų dienų darbus ūkininkas Juozas Preibys.

J.Preibys ūkininkauja Imbarės seniūnijoje. Jis turi pieno ūkį. Dabartinę 13 melžiamų karvių bandą ūkininkas planuoja didinti iki 20. Dar 13 galvijų yra prieauglis.

Toks skaičius nėra „iš piršto laužtas“. Preibiai gyvena gyvenvietėje ir ūkininkauja Salantų regioninio parko teritorijoje. Čia besiverčiantiems ūkininkams taikomi griežti apribojimai – galima laikyti bandą tik iki 20 galvijų.

„Dėl pastatų problemų nebūtų – pasistatytume didesnius, turime tam ir vietos“, - sakė ūkininkas J.Preibys.

Pašarus ūkininkas paprastai ruošia iki pat rudens. Pernai paskutinius ruošė spalį.

Kadangi melžiamų karvių banda nėra didelė, ūkininkas pašarams ruošti dalį technikos nuomojasi. Pirkti visą, turint 13 melžiamų karvių, jam neverta. J.Preibys pats pjauna ir grėbia. O techniką šienainiui gaminti – ruloninį presą – jis nuomojasi.

„Kiekvienam galvijui metams reikia paruošti po 12 rulonų šienainio, kuris ruošiamas visą vasarą“, - sakė ūkininkas.

Kaip ir daugelis ūkininkų, Preibiai visus rūpesčius krauna ant savo pečių. Kol pajėgsime – tol nešime, tvirtina abu su žmona. Anot sutuoktinių, tokia dalia ištiko visus, turinčius gyvulių, ypač melžiamų karvių. Todėl ūkininkas grįžo prie to, nuo ko kratėsi iš pat pradžių. Jiedu su žmona ėmėsi pienininkystės. Tačiau sutuoktiniai guodžiasi, kad prisivažinėjo dar anais laikais ir nemažai pamatė.


Kasmet magnolija pražįsta lyg pagal laikrodį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-05-19

Į didžiulį medį per 20 metų Kretingsodžio kaimo gyventojos Birutės Lapienės sodyboje išaugo japoniškoji magnolija. Kasmet ji pražįsta tiksliai, lyg pagal laikrodį, balandžio 24 dieną. Tik šiemet, šeimininkės teigimu, medis žiedus išskleidė trimis dienomis vėliau.

Šeimininkės žiniomis, jos magnolija yra didžiausias šios rūšies medis visame Kretingos rajone.


Veterinarijos specialistai baus gyvūnų savininkus

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-05-19

Veterinarijos specialistai sako, kad įspėjimų limitas pasibaigė. Asmenys, savo naminių gyvūnų nepaskiepiję nuo pasiutligės, bus baudžiami 20 – 100 Lt baudomis. Tokių priemonių imamasi dėl to, kad pasiutligė, kurios atvejų rajone nustatoma kiekvieną mėnesį, yra mirtina liga – ir gyvūnams, ir žmonėms.


Kūlupėniškė Adelė Kniukštienė – ūkininkė ir tuo pačiu – bedarbė. Per dvidešimt metų išdirbusi Kūlupėnų linų fabrike, pati auginusi linus, šiandien ji žino – linų nebereikia. Šis pavasaris ūkininkei – pirmasis, kai ji bei kiti linų augintojai nebesėjo linų. Kad išgyventų, ūkininkė galvoja vystyti pieno ūkį.


Ūkininkai tebeskaičiuoja nuostolius

  • Žemė ir ūkis
  • 2006-05-19

Kaip informavo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, iki vakar dienos skyriaus specialistai turėjo pateikti informaciją Žemės ūkio ministerijai, kiek gi mūsų rajone iššalo žieminių kultūrų.

Pirminiais duomenimis, rajono Žemės ūkio skyrius sulaukė 159 ūkininkų paraiškų. Mūsų rajone iššalo 2 tūkst. 350 ha žieminių kviečių, 625 ha žieminių kvietrugių, 52 ha žieminių miežių, 8 ha rugių, 603 ha žieminio rapso, 20 ha svidrės, auginamos sėklai, 34 ha pievų ir ganyklų (iki 5 metų).

Lietuvos mastu labiausiai nukentėjo žieminis rapsas – jo nušalo apie 60-70 proc. laukų.

Šiemet šalyje auginama 472 tūkst. ha žiemkenčių, iš jų – 305 tūkst. ha kviečių, 63 tūkst. ha kvietrugių, 50 tūkst. ha rugių, 43 tūkst. ha rapso, 10 tūkst. ha miežių. Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų sunyko apie 80-90 proc. rapso, tiek pat miežių, apie 50-60 proc. kviečių. Dalis žiemkenčių nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio ir išmirkimo, o dabar pašalusius augalus žaloja sausra.

Daugiausia žiemkenčių iššalo Marijampolės, Kretingos ir Vidurio Lietuvos rajonuose.

“P.n.” informacija


Karteniškis Zenonas Jurgila – bene vienintelis ūkininkas rajone, auginantis prieskonines daržoves. Jo valdomuose 3,5 ha žemės auga ir dera krapai, petražolės, salotos, svogūnų laiškai. Ūkininkas dar augina agurkų, pomidorų. Tiesa, po prasiautusio uragano Ervino, nuniokojusio šiltnamius, ūkininkas jų nebeatstatė. Sakė, jog nebeapsimokėję. Tačiau po daugelį ūkininkų užklupusios stichinės nelaimės ėmęsis draustis pastatus.


Pasėliai deklaruojami vangiai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-05-02

Nors pasėlių deklaravimo pradžia paskelbta balandžio 10 dieną, šis procesas vyksta vangiai. Taip informavo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. “Tačiau šioje situacijoje neįžvelgiu mūsų skyriaus ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų kaltės: žadėtuosius kompiuterius gavome neperseniausiai, o likusius žemėlapius, taip reikalingus pasėliams deklaruoti ir duomenims patikslinti, - vos prieš savaitę,” – kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Anot jos, aktyviausiai pasėlius deklaruoja tie ūkininkai, kurių pasėliai nukentėjo nuo žiemos šalčių. “Deklaravę šiuos plotus kaip žieminius pasėlius, vėliau, juos užsėję naujomis kultūromis, ūkininkai privalės daryti pakeitimus deklaracijose,” – sakė Ž.Seniūnienė.

Ji teigė, kad kol kas Žemės ūkio ministerija nepažadėjo jokios konkrečios paramos patirtiems nuostoliams atlyginti. Nėra patvirtinta, ir kokia metodika bus remiamasi, skaičiuojant nuostolius: ar nuostoliai bus skaičiuojami, atsižvelgiant į žemdirbių investicijas, ar bus paisoma, ir kiek pajamų ūkininkai būtų gavę pardavę derlių.

Kol kas rajone sudarytoji komisija nuostoliams įvertinti skaičiuoja, kiek gi iš tiesų iššalo pasėlių. Komisijos nariai suskaičiavo, kad rajone yra 2 tūkst. 754 ha iššalusių pasėlių. Daugiausia – 1 tūkst. 988 ha – iššalo žieminių kviečių bei 423 ha žieminio rapso.

Dėl nuostolių už iššalusius pasėlius atlyginimo iki praėjusios savaitės kreipėsi 77 rajono ūkininkai. Daugiausia – 889 ha – nukentėjusių plotų yra Žalgirio seniūnijoje. Darbėnų seniūnijoje iššalo 841 ha, Kretingos – 710 ha žieminių kultūrų plotų. Mažiausiai – 25 ha – iššalusių pasėlių – Kartenos seniūnijoje.

Nuostolius patyrusių ūkininkų labui rajono Žemės ūkio skyrius kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Raštiško atsakymo dar nėra gauta, tačiau, kaip teigė Ž.Seniūnienė, ministerijos specialistai bent žodžiu pažadėjo, jog esama situacija tikrai fiksuojama.

Rajono Žemės ūkio skyrius primena, kad pasėlių deklaracijos bus priimamos iki birželio 15 dienos, ir šis terminas bus pratęstas iki liepos 10 d. Tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną 1 proc. bus sumažinama valstybės skiriama parama.

Praėjusiais metais per 3,5 tūkst. rajono žemdirbių deklaravo 42 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkio dydis – 12,5 ha.


Melioracijos įrenginių savininkams verta burtis į asociacijas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2006-04-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuras mūsų rajono ūkininkus sukvietė į seminarą melioracijos klausimais, kurie tapę ypač aktualūs, kai pagal Melioracijos įstatymą žemės ūkio paskirties žemėje dalis esančių melioracijos įrenginių ar statinių tapo žemės savininkų nuosavybe.

Seminare dalyvavęs Deimantas Šeštokas ūkininkams pristatė Lietuvos žemės ūkio ministerijos bendrą su Prancūzijos Loiret žemės ūkio rūmais realizuojamą projektą, pagal kurį melioracijos įrenginių ar statinių naudotojai raginami susiburti į asociacijas. Projektas bus vykdomas iki birželio mėnesio, ir tokios asociacijos turėtų įsikurti Rietavo savivaldybėje ir Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijoje. Šiose vietovėse jau yra įvykę steigiamieji melioracijos įrenginių naudotojų susirinkimai. Anot D.Šeštoko, melioracijos įrenginių naudotojų asociacijoms daug paprasčiau kalbėtis su valdžios institucijomis dėl paramos melioracijos įrenginiams tvarkyti, negu pavieniui. “Su rajono ūkininkais noriu pasidalinti ta patirtimi, sukaupta vykdant projektą, kurio vienas tikslų – atlikti aiškinamąjį darbą, kodėl verta jungtis į asociacijas melioracijos įrenginiams tvarkyti”, - sakė D.Šeštokas. Jo nuomone, rajono ūkininkai reikalui esant galėtų surengti pažintinę išvyką į Rietavą ar Ukmergę, kur išsamiau susipažintų su melioracijos įrenginių naudotojų asociacijų kūrimo rūpesčiais ir subtilybėmis.

Rajono Žemės ūkio skyriaus specialistas Antanas Būta seminaro dalyviams išsamiai pakomentavo svarbiausius Melioracijos įstatymo teiginius ir sąvokas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas