|
|
|
Žemė ir ūkisVaizdas žemės ūkyje: kiek ko sėjom, kiek ko užauginom
Per metus – 22 ūkininkų ūkiais rajone mažiau: 2021-aisiais jų buvo įregistruota 1 tūkst. 453, o 2022 m. gruodžio pabaigoje – 1 tūkst. 431. Pirmavo kviečiai ir žieminiai rapsai Iš pernai įregistruotųjų – 207 ūkiai, kai ūkininko amžius iki 40 metų, 820 – kai ūkininkai nuo 40 metų iki pensinio amžiaus, 404 – pensinio amžiaus, 82 ūkiai – su partneriais. 2021-aisiais 223 ūkių savininkai buvo 40 metų, 817 ūkių – nuo 40 m. iki pensinio amžiaus, 413 – pensinio amžiaus, 89 ūkiai įregistruoti su partneriais. Pasak Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, šie skaičiai kasdien kinta, nes tikslinama ūkių veikla, turimos žemės plotai, ūkiai įregistruojami ir išregistruojami, įregistruojama ūkių partnerystė. 2022 metais įregistruoti 44, o išregistruoti 65 ūkininko ūkiai, atnaujinti 1 tūkst. 189-ių ūkininko ūkių duomenys. 2021 metais įregistruoti 46 ūkininko ūkiai, išregistruoti 33, 1 tūkst. 348-ių atnaujinti duomenys. Vidutinis ūkininko ūkio dydis 2022 metais – 17,70 ha , 2021 metais – 14,97 ha, 2020 metais – 14,86 ha, 2019 metais – 11,60 ha. Respublikoje vidutinis ūkio dydis 2021 metais – 15,55 ha, 2020 metais – 15,67 ha, 2019 metais – 12,06 ha. Praėjusiais metais buvo pateiktos 2 tūkst. 427 paraiškos tiesioginėms išmokoms už pasėlius gauti, ūkininkai deklaravo 50,54 tūkst. ha. Užpernai pateiktos 2 tūkst. 429 paraiškos, deklaruota 50,42 tūkst. ha. Prašoma paramos suma už deklaruojamus plotus 2022 m. didesnė negu 9,3 mln. Eur, 2021 m. – beveik 7,8 mln. Eur, 2020 m. – daugiau negu 8,7 mln. Eur. Pasinaudojant el. valdžios vartų portalu, pernai pateikta 60 paraiškų. Daugiausiai paraiškų pateikta Darbėnų seniūnijoje: 2022 m. – 719, 2021 m. – 710, Imbarės seniūnijoje atitinkamai 446 ir 448, Kretingos seniūnijoje – 419 ir 424, Žalgirio seniūnijoje – 271 ir 272, Kartenos seniūnijoje – 224 ir 227, Kūlupėnų seniūnijoje – 210 ir 211, Vydmantų seniūnijoje – 104 ir 99. Tarp pasėlių pernai dominavo žieminiai kviečiai – 16 tūkst. 149 ha, užpernai – 13 tūkst. 748 ha. Populiarūs ir žieminiai rapsai – pernai 5 tūkst. 835 ha, užpernai – 3 tūkst.772 ha, vasariniai kviečiai – pernai 4 tūkst. 622, užpernai – 7 tūkst. 455 ha, ankštinės kultūros – pernai 3 tūkst. 54 ha, užpernai 3 tūkst. 442 ha. Sumažėjo miežių plotai: užpernai deklaruota 2 tūkst. 809 ha, pernai – 1 tūkst. 934 ha. Vasariniai rapsai pernai buvo auginami 522 ha plote, užpernai – 1 tūkst. 7 ha. Avižos pernai užėmė 910 ha, užpernai – 982 ha, vasariniai kvietrugiai atitinkamai 206 ir 190 ha.
Gyvūnai jau turėjo būti suženklinti, bet savininkai to daryti neskuba
Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, įsigaliojo privalomas augintinių ženklinimas mikroschema ir jų registravimas. Iki 2022 m. gegužės 1 d. savo gyvūnus ženklinti ir užregistruoti valstybiniame augintinių registre privalėjo šunų, kačių bei šeškų savininkai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Sauliaus Alonderio, iki šiol Kretingos rajone užregistruoti 3 tūkst. 248 šunys, 984 katės ir 8 šeškai. Šie skaičiai nerodo, kad visi augintiniai rajone būtų suženklinti. „Kai šuo arba katė įkanda žmogui, ir kreipiamasi pagalbos į medicinos įstaigas, mūsų tarnyba turi atlikti tyrimą, ar pacientą sužalojęs gyvūnas neserga pasiutlige. Tuomet ir susiduriame su problema: paklausus, ar keturkojis paženklintas mikroschema, dažniausiai išgirstame, kad ne, o į klausimą, kodėl, atsakymai būna labai banalūs: šuo arba katė iš namų niekur neišeina, yra per brangu arba... kam apskritai to reikia?“ – pasakojo S. Alonderis.
Ūkininkų protestai grąžina prie minties apie kooperatyvus
Po išspausdintos publikacijos apie tai, kad, perdirbėjams sumažinus supirkimo kainas, protestuodami ūkininkai pieną lieja tiesiog laukuose arba gyventojams dalija už ačiū, atsiliepė kooperatyvų steigimo idėjomis rajone bei už jo ribų garsėjantis nuo 2014-ųjų Lietuvos šeimos ūkių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius. Jo nuomone, ši akcija – ne išeitis, vienintelis kelias žemdirbiams – produkciją perdirbti patiems. Siūlėsi padėti anksčiau, nesišalina ir dabar R. Skipariaus teigimu, protestuodami dėl mažų supirkimo kainų ūkininkai rodo savo bejėgiškumą, o žemės ūkio ministras, Seimo Kaimo reikalų komitetas, savivaldybių žemės ūkio skyriai aiškios ir tvirtos pozicijos neišdėsto. Į sausį Plungėje Lietuvos šeimos ūkių sąjungos organizuotą pasitarimą, anot pašnekovo, buvo kviečiami visoje Žemaitijos zonoje išrinkti Seimo nariai. „Pats asmeniškai kai kuriems paskambinau. Spėkit, ar atvyko ir išvis, kiek atvyko? Ogi buvo vienintelis Jurgis Razma“, – apgailestavo R. Skiparius. Jo manymu, akcija, kai pienas išpilamas arba dalijamas, netrukus bus užgniaužta, juolab kad jau pasigirsta viešų Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nuogąstavimų – termiškai neapdorotas pienas gyventojams nesaugus vartoti. Šviežiam žaliaviniam pienui gabenti, atiduoti arba parduoti, anot pašnekovo, privalo būti tinkamos sąlygos – patalpa su momentinio pasterizavimo įranga. Svarbu ir kad žmonės žinotų, kur ta patalpa, kas yra pieną atvežantis ūkininkas, ar turi sertifikatą. „Norėčiau, kad žemdirbiai nepasiduotų, perdirbėjams ir prekybos centrams parodytų, jog išeitį juos aplenkti rado. Jeigu nusileis ir grįš atgal į perdirbimo įmones, kas gali paneigti, kad „už bausmę“ ateityje pinigų gaus dar mažiau?“ – svarstė R. Skiparius. Jis neabejojo, kad vienintelis kelias žemdirbiams – kooperuotis, tai yra steigti savo pieninę. Apie tai kalbantis jau 30 metų, jeigu reikės, ir dabar tebėra pasiruošęs padėti – įrangos ieškotų Danijoje, kurios ūkiuose dirbo ir turi pažinčių.
Mažieji Žalimai – žalumoje skendėjęs kaimas
Į pietus nuo kelio Salantai–Grūšlaukė–Darbėnai, prie Vaineikių miško už Bajoralių kaimo, plyti sovietmečio melioracijos sunaikintas Mažųjų Žalimų kaimas, kuriame belikusi viena sodyba, laukuose stūksančios senosios kapinės ir prie ąžuolo pakelėje kabanti koplytėlė. Viena pavadinimo versijų – pagal pirmojo gyventojo vardą Kaimui priklauso 718,28 hektaro žemės, iš kurios daugiau kaip pusę – apie 434 ha – užima miškai. Didesnėje dalyje plyti Vaineikių miškas, susisiekiantis su Grūšlaukės mišku. Pietrytinėje žemių dalyje auga nedideli Jankaus ir Preibinos miškeliai. Pietuose plyti Žalimų miškas, skiriantis Mažuosius Žalimus nuo Didžiųjų Žalimų. Mažieji Žalimai ribojasi su Buginiais, Bajoraliais, Leliūnais, Klausgalvų Medsėdžiais, vakaruose – su Knėžų kaimui priskirta miško dalimi, o rytuose nuo kaimynystėje esančių Barzdžių Medsėdžių jį skiria iš Leliūnų Klausgalvų link einantis žvyrkelis. Prie šio kelio stovi vienintelė sodyba. Kaimas patenka į Akmenos-Dangės ir Salanto upių baseinus. Šiaurinę dalį vagoja keli melioracijos grioviai, iš kurių surinktas vanduo platesniu kanalu Bajoraliuose įteka į Salanto intaką Pestupį. Centrinėje dalyje glūdi Akmenos, už Kretingos vadinamos Dange (Dane), ištakos. Pietine dalimi skersai kaimo vingiuoja Raudonupis ir Varupis, kurie Knėžuose ir Akmenalėse įsilieja į Akmeną.
Ūkininkai ruošia ratus pavasariui
„Roges ruošk vasarą, o ratus – žiemą“, – tokia tautos išmintimi vadovaujasi ir dauguma rajono ūkininkų, kurie, tik nuėmę derlių ir rudenį pabaigę darbus laukuose, techniką iškart ima ruošti būsimam naujam sezonui. Grafiką paskelbs vasarį Specialisto atliekama žemės ūkio technikos apžiūra startuos kovą, tačiau grafikai viešai bus paskelbti netrukus, vasarį. Juos taip pat turės ir ūkininkams paplatins seniūnijų žemės ūkio specialistai. Pagal grafiką atliekama vienos savaeigės mašinos ir traktoriaus apžiūra rajone kainuoja 6,80 euro, priekabos – 5,50 euro, o jei apžiūrėti atvykstama ne pagal grafiką – beveik 10 eurų. Miesto savivaldybėje šios paslaugos brangesnės. Kaip sakė už technines apžiūras ir technikos registraciją atsakingas Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Abelkis, žemės ūkio technikos rajone kasmet daugėja. Vien nuo jo darbo pradžios prieš metus su trupučiu iki šiol užregistruota 200 daugiau, ir dabar iš viso kartu su įmonių naudojama komunaline, statybine, miškų ūkio, kelių tiesimo technika yra 6 tūkst. 509 vienetai. Daugiausiai užregistruota traktorių – 3 tūkst. 768, priekabų – 1 tūkst. 700, javų kombainų – apie 160. Nemažai žemdirbių dirba dar su sena rusų laikų technika. Andriaus žodžiais, meškos paslaugą čia gali daryti ir paramos, kiek ūkininkams lėšų skiriama įsikurti arba smulkiesiems ūkiams. Esą žmogus perka, kas už tuos 15-a tūkstančių, kuriuos gauna, išeina. „Bet aš stebiuosi, kokie vis dėlto mūsų ūkininkai yra nagingi ir sumanūs, kaip jie sugeba nusidėvėjusią techniką prikelti „naujam gyvenimui“, susitvarkyti taip, kad neprikibsi, nes techninei apžiūrai keliamus reikalavimus atitinka“, – kalbėjo A. Abelkis.
Rengiamasi apšviesti dvaro parką
Įrengus apšvietimą Pastauninko ir senajame miesto parkuose, lankytojų pamėgtas istorinis Kretingos muziejaus dvaro parkas vis dar skendi tamsoje. Suskaičiuota, kad apšviesti rūmus, takus ir svarbiausius objektus kainuotų apie 663 tūkst. Eur. „Ir mūsų parkas pagaliau turi išlįsti iš tamsaus maišo. Dabar sprendžiame galvosūkį – iš kokių fondų gauti lėšų“, – sakė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Sykiu ieškos lėšų V. Kanapkienė pasakojo, kad parko apšvietimo techninis projektas „Kretingos dvaro sodybos parko inžinerinių tinklų, elektros (apsauginės signalizacijos) įrengimas“ buvo parengtas 2022 m., tad kainos nebeturėtų keistis. Jį sudaro trys dalys: apšvietimo įvedimas, apsauginės signalizacijos įrengimas – numatytos vaizdo stebėjimo kameros – ir kainų skaičiavimai. Parengti projektą kainavo 12,1 tūkst. Eur. „Pinigai – nemaži. Šiųmetis biudžetas jau preliminariai paskirstytas, ir jame parkui apšviesti pinigų nėra numatyta. Tačiau, pasitarus su Savivaldybės vadovais, jie pažadėjo, kad sykiu ieškosime, iš kur galėtume gauti lėšų projekto startui, – kalbėjo šio projekto iniciatorė V. Kanapkienė, patikinusi, kad darbai būtų vykdomi etapais. – Pirmiausia sieksime apšviesti pagrindinį taką nuo vartų Vilniaus gatvėje ligi dvaro parko takų sankirtos tarp trečiojo ir antrojo tvenkinių, taip pat – rūmus iš visų pusių, parterį, fontaną „Mergaitė su skėčiu“, šimtamečius ąžuolus.“ O per kitus darbų etapus bus apšviestas Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu, liepų alėjos, želdiniai ir jų grupės, krioklio grota ir pagrindiniai pasivaikščiojimo takai, vedantys iš Žemaitės alėjos, ir takai tarp pirmojo bei antrojo tvenkinių.
Muziejus pirks traktoriuką
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus pirks naują „Stihl“ markės traktoriuką su žolės ir lapų rinktuvu. Prekė nepigi – apie 3 tūkst. 300 Eur. Todėl rajono tarybos Kaimo plėtros ir ekologijos komitete ir buvo kilę tam tikrų pamąstymų: darbuotojų įstaigoje nedaug, ar bus, kas techniškai prižiūri, ir apskritai, ar traktoriuką pirkti naudinga, juolab kad, Stasio Kaniavos teigimu, prie muziejaus esančiame ąžuolyne žolę pjauna seniūnija, tad ar ji negalėtų tuo pačiu nušienauti ir muziejaus aplinką. „Bet gi kiekvienas dabar dėl patogumo po ranka nori turėti sau priklausantį daiktą“, – pastebėjo kolegai pritarti linkęs Steponas Baltuonis. Anot jo, praeis koks pora metų, technika amortizuosis, ar nebus biudžeto pinigai išleisti neatsakingai? O vicemerės Vitalijos Valančiutės nuomone, vis dėlto problema yra, modernesnė technika muziejui būtina. „Šienauti priskirtas plotas – didžiulis, 1,4 hektaro. Kol tas puse etato dirbantis žmogus paprasta buitine žoliapjove, liaudiškai tariant, „nutarkuoja“ vieną teritorijos galą, žiūrėk, jau apželia kitas“, – sakė ji. Kad taip ir yra, „Pajūrio naujienoms“ patikino pati Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorė Violeta Čėsnienė. Puse etato dirbantis ūkvedys Arvydas Zaleckis jau ir pats kartą juokavęs, kad, per tą laiką, kol nušienauja priskirtus plotus, iki Klaipėdos pėsčias galėtų nupėdinti. „Reikėjo mums tos technikos. Sutaupytume ir jėgų, ir laiko kitiems būtiniems ūkiškiems darbams atlikti “, – sakė V. Čėsnienė. Komitetui apsispręsti ir balsuoti „už“ matyt padėjo Savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo Gvido Jonausko ir administracijos direktorės pavaduotojos Violetos Turauskaitės žodis: šienaujamas plotas didelis, turima žoliapjovė atgyvenusi. O tokie traktoriukai, kokį planuoja pirkti muziejus, gali tarnauti 10 metų. Vakar sprendimo projektui pritarė ir rajono taryba.
Palangiškio aukštaskraidis pelnė nugalėtojo taurę
Balandžių parodoje, įvykusioje Skuodo kultūros centre, buvo eksponuojama šimtas 18-os veislių balandžių, iš jų – 36 Klaipėdos aukštaskraidžiai. Komisijos geriausiai įvertintas ir nugalėtojo taure už standartus atitinkantį savo dvejų metų amžiaus aukštaskraidį apdovanotas palangiškis Reinoldas Liaudanskas. Parodoje taip pat sužibėjo ir balandininko Artūro Dauginčio iš Šukės sportiniai balandžiai. Šukiškis iš viso eksponavo daugiau kaip 60 savo sparnuočių, tarp kurių buvo galinčių įveikti 150 – 700 km atstumus. Dėl blogų oro sąlygų šios planuotos renginio dalies Skuode žiūrovai neišvydo. Išrinkti gražiausi dekoratyviniai balandžiai. I vietą už perukinį balandį laimėjo Palangos balandininkų klubo narys iš Mažeikų Jurgis Paulikas, II vietą už povinį balandį – taip pat Palangos balandininkų klubo narys Česlovas Vėbra, III vietą už karakulinį balandį – Rimantas Beneta iš Šiaulių. Į parodą iš viso jis buvo atsivežęs daugiausiai – 25 – dekoratyvinius balandžius. Balandininkai iš Palangos, Skuodo, Šiaulių, Mažeikių, Šukės, Vydmantų, Gribžinių (Klaipėdos r.), taip pat iš Liepojos buvo apdovanoti Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko padėkos raštais. Ši paroda buvo skirta Lietuvoje žinomam Skuode gyvenusiam balandininkui Kaziui Girdžiūnui (1926–2011) atminti. Jo iniciatyva 1975 m. sausio 18–19 d. Skuodo kultūros namų patalpose buvo suorganizuota pirmoji balandžių paroda.
Mykolo Romerio universitetas, kurio studentai kartu su Ukrainos karo pabėgėlių mokykla „Gravitas Schola“ gamina ir siunčia į Ukrainą šildančias žvakes, kreipėsi į Lietuvos bitininkų sąjungą su prašymu, kad galbūt šalies bitininkai galėtų paaukoti vaško tokioms žvakėms gaminti.
Į šį prašymą atsiliepė ir Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos bitininkų draugija, vadovaujama Violetos Šedienės: jos paraginti mūsų rajono bitininkai paaukojo apie 40 kg natūralaus vaško.
„Tai nėra labai didelis kiekis, bet prie paramos Ukrainai būsime prisidėję nors maža dalimi“, – teigė V. Šedienė.
Šildančios žvakės yra gaminamos į skardinę įdėjus gofruoto popieriaus ir užpylus karštu vašku ar parafinu. Turėdami tokių žvakių, Ukrainos kariai ir civiliai gali šiek tiek pasišildyti patalpą, maistą ar arbatos, prasidžiovinti drabužius. Tai ypač aktualu šąlant orams ir susprogdinus energijos tiekėjus.
Mykolo Romerio universiteto studentai spalio viduryje kartu su ukrainiečiais mokiniais ir darbuotojais pagamino pirmąją šildančių žvakių partiją, kuri buvo išsiųsta į Ukrainą. Skardinių parūpino viena Lietuvos įmonė, surinkta nemažai ir panaudotų, žvakes gaminantys savanoriai gavo ir gofruoto popieriaus, tačiau jau gamindami pirmąją partiją pritrūko vaško. Taigi bitininkų paaukotas vaškas ar jo likučiai tikrai bus panaudoti prasmingam tikslui.
ie Salanto ir Blendžiavos upių, išsimėčiusios Skaudalių sodybos. Šiandien kaimas apima 651,67 ha dydžio plotą, kuriame yra Aniceto Puškoriaus ir Dvaro gatvės, stovi 27 vienkieminės sodybos ar pavieniai statiniai, ošia Ožkinio Krūmo, Degimų, Margalės, Vaitkevičienės ir Eglynėlio miškeliai.
Prigijo naujakurio vardas
Kaimas susiformavo XVI a. antroje pusėje, po Valakų reformos, o pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos Reketės vaitijos inventoriuje, kuriame vadinamas Skaudaičiais. Manoma, kad vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio Skaudo vardo. Pagal to meto tradiciją Skaudo vaikai buvo vadinami Skaudaičiais, kurių pavardė prigijo ir jų gyvenvietei.
XVI–XVII a. kaimui priklausė 18 valakų (384,84 ha) dirbamos žemės. Ją 1585 m. iš Platelių dvaro nuomojosi 9, o 1593 m. – 32 valstiečių šeimos. Už valakais išskirstytų dirbamų žemių ribų 1593 m. jau buvo įsikūręs Skaudaičių užusienis, kuriame gyveno Reketės vaitas Grigutis Srutaitis.
Dvasiniu žemdirbių gyvenimu iš pradžių rūpinosi Platelių, o nuo XVII a. – Salantų bažnyčios dvasininkai. Nuo XVIII a. dokumentuose atsiranda ir kitas vietovardis – Skaudaliai, kuriame priesagą „-ait-“ pakeitė žemaičių tarmei būdinga „-al-“.
|
|
