Pajūrio naujienos
Help
2017 Kovas
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną7°C debesuotumas 4 %
Naktį3°C debesuotumas 2 %
Apklausa

Ar Brexit'as sugrąžins tautiečius į Lietuvą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Šalia meno atrado raktų pasaulį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-12-30

Kretingiškės dailininkės Dalios Skridailaitės -Valatkienės kūrybinė erdvė kupina paveikslų, įvairių meno kūrinių ir mielų mažmožių, iš įvairių aplankytų šalių atkeliavusių į jos namus, bei senovinių raktų. „Raktai man – ne vien daiktai, bet su jais susiję žmonių likimai. Tai – ištisas pasaulis su jame išgyventomis istorijomis“, – tikino 55-erių menininkė.


Akordeonisto rankoms paklūsta ir galingas kombainas

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-12-30

Žinia, kad šiemet rajone tapo respublikinio „Metų ūkio“ konkurso mūsų rajone antrosios vietos laimėtoju ir kad abiem su žmona Dara reikės dalyvauti Kauno Girstučio rūmuose įvykusiuose šauniausių Lietuvos ūkininkų apdovanojimuose, darbėniškį Raimondą Grabį ir pamalonino, ir nustebino.


Žemės ūkio vyriausiojo specialisto Alfonso Vaišnoro įsitikinimu, ir naudota technika nėra blogai.

„Juk daugelis Lietuvos keliais nenaujais ir lengvaisiais automobiliais važinėjame, svarbu, kad jų techninė būklė būtų gera“, – sakė jis.


Švenčių jaukumą kuria dzūko išlietos žvakės

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-12-30
Prieš metus Vydmantuose apsigyvenusio Juozo Kuklio nulietos ir turguje bei mugėse parduodamos natūralaus vaško žvakės tikriausiai puošia jau ne vieno kretingiškio namus.

„Kaip sako dzūkai, jeigu namuose turi tikro vaško žvakę, tai jau esi „bagotas“, – tokius žodžius išporino nuo Varėnos kilęs, Vilniuje gyvenęs, lygiai prieš metus į Vydmantus gyventi atsikraustęs tikrų tikriausias dzūkas Juozas Kuklys, pats tas žvakes liejantis, pats Kretingos turguje jomis prekiaujantis.

Maloniai kvepiantis užsiėmimas

Tiesą sakant, žvakių liejimas yra šalutinis Juozo „versliukas“, o pirmenybė seniai atiduota paslaptingam bičių pasauliui ir medaus kopinėjimui.

Į gyvenvietę arti pajūrio šį žmogų atviliojo meilė moteriai – rajone žinomai bitininkei, ekologinio ūkio sertifikatą turinčiai, 2013 metais Plungės rajone surengtoje Lietuvos bitininkų sąjungos šalies bičiulių šventėje „Bičių karalienės“ titulą pelniusiai Violetai Šedienei.

Kadangi Juozas taip pat yra bitininkas, į pajūrio kraštą jis „atsitarabanijo“ su visomis 80 savo turimų bičių šeimų, kurių dalį anksčiau laikė Vilniaus rajone, o dalį – po gimtosios Dzūkijos padange.

„Violeta turėjo 100, aš pridėjau savuosius, įsigijome dar, ir šią žiemą pas mus gražiai sau žiemoja iš viso jau 222 bičių šeimos“, – šypsojosi jis.

Anot pašnekovo, medunešis bitininkų šiais metais nedžiugino: pavasaris žadėjo daug, birželis buvo neblogas, na, o jau liepa – labai prasta ir sugadino viską: šviesiai geltono liepų medaus teprisukta vos vos.

Tačiau, anot Juozo, vis dėlto gerai, kad skonis skoniui nelygu, kad žmonės atpažįsta ir mėgsta įvairų kokybišką medų bei kitus sveikatą stiprinančius bičių produktus, ir kad turguose bei mugėse pirkėjų netrūksta.

Be medaus, bičių duonelės, bičių pikio, Juozas ir Violeta ant prekystalio visada turi ir kaip gintaras geltonų natūralaus vaško žvakių. Jas lieti, sakė, – ne darbas, o maloniai kvepiantis užsiėmimas.

Svarbiausia – turėti silikoninių formų, tikros medvilnės siūlų dagčiams įtaisyti ir kantrybės laukti, kol formoje žvakė atauš. Kai kurias formas Violeta turėjo iš anksčiau, kai kurias Juozas nusipirko, o kai kurias sukūrė pats.


Skerstuvės kaime – artėjančių Kalėdų pranašas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-11-25

Pagal tradiciją kaimo žmonės prieš Kalėdas skersdavo paršelį, pjaudavo žąsį ar kalakutą. „Pajūrio naujienoms“ apsilankius Klausgalvų Medsėdžių kaime, Kristinos Kristanaitės šeimos sodyboje pataikėme į patį skerstuvių įkarštį.


Laukžemiškiai moka svajoti

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-11-25
Į Kretingos r. kultūros centro Laukžemės skyriaus surengtą šventę „Laikas nestovi vietoje“, kurią vedė jaunuoliai Monika Mikutytė ir Rimvydas Rupšas, susirinkę laukžemiškiai įsitikino: svajoti galima ir reikia, nes svajonės pildosi.

Šventę surengė darniu duetu

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-11-25

Salantų kultūros centro Žvainių skyrius kartu su „Imbariečių draugija“ Imbarės krašto žmones sukvietė į tradicinę priešadventinę vakaronę, kurioje netrūko gražių žodžių bei padėkų puoselėjantiems bendruomeniškumą, muzikos, dainų ir gero humoro.


Patvirtinti išmokų dydžiai

  • Žemė ir ūkis
  • 2016-11-25

Patvirtinti išmokų už 2016 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus dydžiai.


Ūkyje – nuo Tibeto žąsų ligi lūšies

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-11-25
Anot Mindaugo Ivanausko, lūšis staigiu judesiu, prakišusi leteną pro aptvaro tinklą, gali sugriebti ją pykdantį šunį ar į vištidę sėlinantį šešką

Pačiame Salantų mieste, privačioje sodyboje, 43-jų Mindaugo Ivanausko įkurdintas zoologijos sodas gyvuoja jau daugiau kaip tris dešimtmečius: aptvaruose ir tvartuose šį vėlyvą rudenį stypinėja per 200 įvairiausių mūsų kraštui nebūdingų egzotiškų paukščių bei gyvūnų. Tačiau salantiškis neslėpė, jog nuolatos gyvenąs su nerimu – artėja paukščių gripas, kiaulių laikyti nebeleidžia – galgi ūkį teks netrukus naikinti.

Paukščiai – dėl grožio ir naudos

Kieme įrengtuose atskiruose aptvaruose niūraus lapkričio fone paukščiai tiesiog mirga savo spalvomis bei rūšių įvairove. Tik pažliugusią žemę paukščiai giliai išmynę skirtingais pėdų raštais. „Nė vienam gyvūnui nepatinka drėgmė, netrukus visus suginsiu žiemoti į tvartus“, – kalbėjo salantiškis.

Šunis taksus savo vikrumu primenančios rudosios urvinės žąsys snapais išraususios duobes tarytum urvus. „Mokslo žmonės tebesiginčija – žąsis ji ar antis. Pas mane jos gyvena nuo 1992-ųjų, kai pirmąsias parsivežiau iš Kauno zoologijos sodo, – dabar iš viso yra penkios. Man jos labai gražios, bet protu nepasižymi – snapais gali ir viena kitą uždaužyti“, – pasakojo M. Ivanauskas.

Vesdamas prie kito aptvaro, M. Ivanauskas rodė porą Indijos kalninių, arba Tibeto, žąsų, – šios esančios labai retos. Lyg skudurėliai vėjyje besiplaikstančiomis plunksnomis pasidabinusios, todėl taip ir vadinamos skudurinės žąsys, – jų turi šešias. „Paukščių augintojai šių žąsų nevertina. Bet Lietuvoje taip jau yra – jeigu paukštis nebrangus, vadinasi, jis ir nevertingas“, – tikino salantiškis.

Kuoduotąsias antis, jis sakė, auginąs dėl mėsos. Kaip ir pentardas, arba perlines višteles, – mat, rudos jų plunksnos gausiai taškuotos, lyg apibertos iš vėrinio pažirusiais perlais. „Turiu jų kokį keturiasdešimt – dėl grožio ir naudos. Vasarą jos kiaušinius deda, o žiemą – prireikia mėsos, kirvį – į rankas ir guldau ant trinkos“, – pasakojo paukščių augintojas.


Ežių „priviso“ pilni namai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2016-10-28
Buvusios pedagogės Birutės Kisielienės namai vienoje iš Kretingos miesto sodininkų bendrijų yra tapę tikra ežių karalyste: šie gyvūnėliai pasitinka kieme, užveda laiptais ir šypsosi iš kiekvienos namų kertės.






chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas