Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 21 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Žemė ir ūkis

Kodėl naminiams gyvūnams būtini skiepai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-06-23

Vasarą padažnėja į užsienį keliaujančių tautiečių, kurie vežasi ir savo mylimus augintinius – šunis bei kates. Tačiau ne visi naminių gyvūnų šeimininkai žino, jog jų augintiniams yra privalomas skiepas nuo pasiutligės, po kurio ligi kelionės pradžios turi praeiti 21 dienos karantinas.


Padvariškis Zenonas Simaitis, pastebėjęs žiedus ant balandžio kojų, susisiekė su jo šeimininku ir paukštį grąžino.

Padvariškis Zenonas Simaitis tik atidžiau apžiūrėjęs į jo sodybą užklydusį ir joje kelias dienas besilaikantį balandį, pamatė, kad šio koją puošia žiedai. Ant vieno jų buvo užrašytas ir telefono numeris – susisiekus su paukščio šeimininku paaiškėjo, kad karvelis iš Olandijos turėjęs skristi į Lenkiją, tačiau nuklydo.

Z. Simaitis neabejojo, kad pašto karvelį į jo sodybą atviliojo lesalas, kurio buvo šen bei ten pribarstyta apie šiltnamį, kuriame auginami viščiukai.

Susisiekus su Lenkijoje gyvenančiu šeimininku ir šiam paprašius pasaugoti pašto karvelį, juo pasirūpinti, šis buvo perkeltas pas viščiukus ir vaišinosi jiems skirtu lesalu. Ten paukštis, kuris po ilgos kelionės buvo nusilpęs ir vos paskrido, per kelias dienas atgijo.

„Iš pradžių šeimininkas prašė karvelį jam atsiųsti, pažadėjęs užmokėti kelionės išlaidas, tačiau vėliau su mumis susiekė jo verslo partneris iš Kauno. Šis ir atvyko į Padvarius paimti balandžio, žadėjęs kitądien jį nuvežti į Lenkiją, kur turėjo vykti darbo reikalais. Jis pasakojo, kad lenkui šis balandis yra labai brangus, kažkuo išskirtinis“, – pasakojo Z. Simaitis.


Ar atgims ištrintas Kačaičių kaimas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-06-23
Benediktas Slušnys jau kone tris dešimtmečius gyvena ir ūkininkauja netoli senosios tėviškės įsigytose kolūkio fermose.

Nors Kačaičių kaimą sunaikino sovietmetis, per melioraciją nukėlęs sodybas ir iš juridinių dokumentų ištrynęs jo pavadinimą, tačiau dar yra žmonių, kurių atmintyje jų tėviškė tebėra gyva. Šiandieną tie žmonės puoselėja viltį, kad jų kaimas atgims iš naujo.

Vasarą susirenka giminės

„Apie Kačaičių – seno ir gražaus kaimo – praeities didybę dar primena piliakalnis, palei kurį susibėga dvi Kartenalės, o šios savo vandenis nutekina į Miniją. Išliko didysis kūlis, prie kurio rinkdavosi kaimo jaunimas. Stovėjo apylinkėse garsus Notiškės dvaras, buvo malūnas. Šiandieną ten – vien plyni laukai ir kur ne kur buvusias sodybas menantys pavieniai medžiai“, – apie savo tėviškę pasakojo gretimo Budrių kaimo gyventoja Danutė Paukštienė.

Tačiau gimtinės ilgesys vasaromis į Kačaičius, prie kaimą menančio kryžiaus, dar sutelkia po visą Lietuvą išsibarsčiusias ir iš užsienio sugrįžtančias Kuprelių, Skliuderių šeimas bei kitas gimines.

Apie tai, kad kažkada gyvavo Kačaičių kaimas, šiandieną beprimena kaimo link, nuo kelio Raguviškiai-Budriai, vedanti Kačaičių gatvės nuoroda. „Sovietmečiu sunaikino kaimą, bet šiandien galėtume atkurti nors jo vietovardį – galgi žmonės pradės statytis ir kaimas atgis. Juk senosiose kolūkio fermose tebegyvena vienas tikras kačaitiškis – Benediktas Slušnys, o kaimo pakraštyje naujoje sodyboje vasaroja Irvingas Paulauskas. Artėja Lietuvos valstybės šimtmetis, – pradėkime atkurti sovietmečiu ištrintus kaimus“, – siūlė D. Paukštienė.

Kaimo vienišius rūpinasi paveldu

Šiandieną Kačaičių tyrlaukiuose buvus kaimą, be pakelės kryžiaus, dar primena senosios maro kapinaitės, kurias sutvarkyti iniciatyvos ėmėsi jų pašonėje įsikūręs 65-erių B. Slušnys.

„Kai atėjau čia gyventi 1992-aisiais, kapinės buvo pavirtę tikru šabakštynu. Abu su tėvuku kibom į darbą: išvalėm, atstatėm kryžių, sutvarkėm koplytėlę, aptvėrėm tvorą. Tačiau per tą laiką tvora vėl supuvo ir pernai išvien su Žalgirio seniūnija ją atstatėm“, – pasakojo vyras.

B. Slušnys sakė atsikraustęs gyventi į fermą, kai už čekius ją išpirkęs jo tėvas. „Sugundė žemė, bet apsirikau. Turėjau neblogą verslą Erlėnuose – tašiau akmenis, o čia verslo perkelti tuomet neleido gamtosaugininkai. Dabar įstatymai pasikeitę, bet ir aš verslą paleidęs“, – neslėpė kačaitiškis.


Klausgalvų pievose mūks prancūziški galvijai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-05-26

Vaizdingose Klausgalvų kaimo, įsiterpusio tarp Nasrėnų ir Kalnalio, apylinkių ganyklose oriai žolę rupšnoja 58-erių ūkininko Vytauto Maciaus mišrių galvijų banda. Tačiau, akyliau įsižiūrėjus, tarp kelių dešimčių galvijų savo balta spalva bei tvirtu stotu išsiskiria prancūzų Šarolė veislės bulius. Tai jis šios bandos valdovas – patinas, iš kurio, V. Macius tikisi jau po dvejų metų turėti pusę išgrynintos bandos.


Mylėjo gėles – įkūrė jų karalystę

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-05-26
Vydmantiškės Irenos Jankauskienės šiltnamiuose užburia gėlių įvairovė.

Pati savo namuose noriu matyti kuo mažiau spalvotų žiedų, kuo daugiau – ramios žalumos“, – šypsojosi keliolika metų gėles auginanti vydmantiškė Irena Jankauskienė.

Verslu rūpinasi visa šeima

Jos žodžiais, plušant prie namų esančiuose 6 šiltnamiuose, kuriuose, be žaliam fonui sukurti skirtų dabar itin madingų viksvų bei šlamučių, veši gausybė vejoms, terasoms ir balkonams puošti tinkamų surfinijų, verbenų, bakopų, lobuliarijų, lobelijų, palergonijų, sprigių, lakišių, serenčių, ledinukių, begonijų, lenkų ašaromis vadinamų fuksijų ir dar visa ko, tame spalvų margumyne per dieną akys atsigano.

Darbas kasryt čia prasideda pusę devynių: laistoma kaip kada – kartais paprastai, kartais moderniu kapiliariniu būdu, kai ateina laikas, tręšiama kompleksinėmis trąšomis, kruopščiai apskabomas kiekvienas padžiūvęs žiedynas ar lapelis. Jei sykį Jankauskai žmogui parduos augalą, tai tik tokį, kuris iš tikrųjų teiks džiaugsmą. Todėl kasmet dažniausiai ir atvyksta nuolatiniai pirkėjai iš Palangos, Kretingos bei šių apylinkių, bet būna, kad užsuka į kurortą ar iš jo pro Vydmantus pravažiuojantys poilsiautojai, kryžkelėje pastebėję lentą su užrašu, kad šioje gyvenvietėje yra toks Jankauskų gėlių ir dekoratyvinių medelių ūkis.

Šiltnamiuose žydėjimo metas paprastai trunka iki liepos pabaigos, o tada sodinamos chrizantemos, kurių kasmet iki Visų šventųjų dienos ir Vėlinių užauginama apie 2 tūkstančiai.

Jeigu niekas nepadėtų, vienai Irenai tiek viso aprėpti būtų ir neįmanoma. Tačiau prieš keliolika metų įkurtas Jankauskų gėlių ir dekoratyvinių medelių ūkis yra visos šeimos verslas, tad jame ir sukasi visi – be moters, jos vyras Juozas, sūnus Tomas, kai tik gali, prigriebia šiaip kitus darbus turintys, Palangoje bei Klaipėdoje gyvenantys kiti du sūnūs – Vidas ir Darius.


Sodo įvairovė – derliui ir sveikatai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-04-28

„Tokį šaltą pavasarį turėtume džiaugtis bent tuo, jog sodai dar nespėjo sužydėti. Priešingu atveju šalnos pridarytų labai daug žalos“, – teigė „Pajūrio naujienų“ bičiulis agronomas Fortūnatas Mingėla, teigdamas, jog dar galima suskubti daug ką pasodinti: obelis, kriaušes, slyvas, trešnes, vyšnias.


Norvegus moko sveikatos semtis iš gamtos

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-04-28

„Esu vienintelė Norvegijoje, kuri savo rankomis renka vaistažoles ir jas paruošia vartojimui“, – tvirtino dešimtmetį Norvegijoje gyvenanti ir socialine darbuotoja dirbanti 65 metų Salva Buzinovienė, kuri, grįžusi atostogų į Lietuvą, būtinai apsilanko ir Kretingoje: čia gyvena šeimas sukūrę jos vaikai bei bičiuliai.


Kristina ir Viktoras Kavaliauskai atviravo, jog sodinti braškių daigus po plėvele – atsakingas darbas, todėl svetimiems jo nepatikėtų.

Šukėje gyvenantys Kristina ir Viktoras Kavaliauskai aukštosiose mokyklose įgytas matematikos ir informatikos mokytojos bei saksofono muzikos atlikėjo profesijas, regis, iškeis į uogininkystę kaime.

Skubėdavo paliesti žemę

„Su instrumentu neatsisveikinu, juolab kad turiu ir ką pamokyti groti“, – vyras mosteli ranka į čia pat, po kambarį, straksintį dvejų dar neturintį Žygimantą. Vyresnėlis poros sūnus, beveik 7-erių Adomas, dar tebebuvo mokykloje.

Mažeikiuose augęs, save asfalto vaiku vadinantis Viktoras prisipažino, jog veikla, kuria užsiima dabar, jam – netikėta ir įdomi. „Su Kristina, nors ji gimusi ir užaugusi ūkininkų šeimoje, niekada negalvojome gyventi kaime. Susipažinome būdami studentai Klaipėdoje, manėme, kad kursimės čia“, – pasakojo jis.

Viskas prasidėjo nuo diplomuotos matematikės-informatikės darbo paieškų, kurios pamažu ir atvedė į gimtąjį Kretingos rajoną, iki Senosios Įpilties. „Įsidarbinau Darbėnų gimnazijos Piliakalnio skyriuje. Tuo metu tėvai, pasistatę naują būstą, savo senąjį namą tame pačiame kaime užleido mums. O čia – ir šiltnamis, ir lapojantis daržas – viskas man taip artima, tarsi ant lėkštutės padėta! Būdavo, grįžtu po pamokų iš mokyklos – ir tuoj prie ūkio darbų. Paneriu rankas į žemę – smagu, geresnio atokvėpio būti negali“, – atviravo Kristina.

Kol kas mažojo sūnaus priežiūros atostogose tebesanti jauna moteris negalvoja, ar darbui mokykloje tikrai bus padėtas taškas. „Laiko dar yra, tačiau jaučiu, jog širdis daugiau linksta prie to, ką darau dabar“,– šypsojosi ji.


Pažintis su rože – iš arčiau

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-03-24
Floribundinė rožė „Abracadabra“

Netoli Klaipėdos, Kalotėje, gyvenanti profesionali agronomė „Pajūrio medelyno“ savininkė Aušra Lėlienė turi bene didžiausią Lietuvoje rožių kolekciją. Apie šios gėlės auginimo ypatumus ji papasakojo Klaipėdos botanikos sode surengtame seminare, mintimis mielai pasidalijo ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais.

Ir dėl grožio, ir dėl kvapo

Pasak lektorės, mūsų klimatas – ne pats palankiausias rožėms. Dengiame jas nuo šalčių, paskui saugome nuo kaitrios saulės, maitiname, laistome ir su jauduliu laukiame pirmųjų žiedų. Tiesa, kad rožės reikalauja daugiau dėmesio, tačiau tai – vienos gražiausių, ypatingų, turinčių savo nepakartojamą charakterį gėlių. Tereikia žinoti ir vengti nevykusių rūšių.

Pati A. Lėlienė rožėmis susidomėjo prieš 40 metų, dar būdama studentė. Besimokydama tuometinėje Žemės ūkio akademijoje savo dėstytojui vasaros metu padėjo akiuoti rožes.

„Nustebau pamačiusi daugybę įvairių veislių ir mintyse sau tariau: kada nors ir aš jas dauginsiu, turėsiu jų dar daugiau“, – atviravo pašnekovė.


Artėjant deklaravimui – mokymai ūkininkams

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-03-24

Žemės ūkio naudmenų deklaravimas šiemet prasidės balandžio 10, o baigsis birželio 6 dieną. Pavėlavusieji dar galės deklaruoti iki liepos 1-osios.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas