Pajūrio naujienos
Help
2020 Balandis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 20 %
Naktį7°C debesuotumas 22 %
Apklausa

Ar saviizoliacijos dėl koronaviruso vietose reikėtų nuotolinės apsaugos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Palanga atsikrato piktžaizdžių

  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-14
Buvęs viešbutis „Pajūris“ J. Basanavičiaus g. 9 išbrauktas iš apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių.

Palangoje ir Šventojoje savo turimų apleistų, neprižiūrimų ar ne pagal paskirtį naudojamų pastatų pernai nesugebėję sutvarkyti savininkai privalės susimokėti – kurorto savivaldybės tarybos sprendimu, maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, kurio dydis yra 3 procentai nuo turto vertės, apmokestinti 7 į piktžaizdžių sąrašą patekusių statinių šeimininkai.

Sąrašą rengė nuo rudens

Apleistų pastatų, tarp kurių – metų metais stūksantys pamažėl griuvenomis virstantys pastatai, sąrašas pirmąkart svarstytas dar spalio mėnesį. Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Karalienė, pristačiusi pirminį sąrašą, sakė, jog jis sudarytas atsižvelgiant į 2019-ųjų balandį priimtą sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo 2020 metams. Siūlytame patvirtinti nekilnojamojo turto sąraše buvo 10 adresų: 3 apleisti pastatai pagrindinėje Palangos miesto Vytauto gatvėje, 1 – reprezentacinėje J. Basanavičiaus gatvėj, 2 neprižiūrimi pastatai toliau nuo centro esančiose Maironio ir Vanagupės gatvėse. Pirmąkart apsileidėlių sąraše atsidūrė 3 Šventojoje ne pirmus metus aplinką darkantys statiniai bei net 5 vienu adresu kurortiniame miestelyje įrašyti objektai.

Į pateiktąjį sąrašą politikai siūlė įrašyti dar porą pastatų, o Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė į maksimaliai apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų sąrašą siūlė papildomai įtraukti net 8 statinius.

Vadovavosi 9 kriterijais

Sudarant objektų, įrašytinų į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, buvo vadovaujamasi praėjusių metų vasarą patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių nustatymo tvarkos aprašu, kuriame išvardinti 9 kriterijai. Bent vieną iš 9 kriterijų atitinkantis fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas jau gali būti įtrauktas į sąrašą.

Maksimaliu tarifu apmokestinti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamojo turto objektą galima tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, nuo jo įsigijimo ar naudojimo pradžios praėjus daugiau kaip vieneriems metams, asmenys tinkamai neremontuoja, netvarko, nedažo ir neprižiūri pastatų ir jų fasadų; jeigu per 2-jus metus nuo pastato įsigijimo nebuvo išduoti statybos leidimai griauti, remontuoti ar rekonstruoti pastatus arba statybos leidimai išduoti, bet jokie darbai nevyksta; neremontuojamų, nerekonstruojamų ar nenugriaunamų pastatų tolesnis naudojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai.


Japoniškame sode žydi sakuros

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-14

Neįprastai šilta šiųmetinė žiema pateikė staigmenų ir Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime, vešinčiame Japoniškame sode: jau nuo praėjusio lapkričio rožinius ir baltus žiedus ėmė skleisti japoniškos vyšnios – sakuros, dabar jos tiesiog apsipylė žiedais.

Sakuroms toks staigus orų atšilimas šią žiemą, jo manymu, neturėtų pakenkti. Įprastai jos pražįsta ankstyvą pavasarį. Sakura yra itin svarbi japonų kultūroje, – jos žiedais gėrimasi per tradicinę hanami šventę.

Šiuo metu Japoniškame sode geltonais, oranžiniais, raudonais žiedais taip pat pražydo hamamelis – krūmas su išskėsta šakota laja. „Įprastai pas mus šis krūmas pražįsdavo vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Pastebėjau, kad gretimame miške pilnutinai išsiskleidė ir žalčialunkis“, – sakė Š. Kasmauskas.

Prieš 12 metų pradėtame kurti 16 ha ploto Japoniškame sode jau auga per 15 tūkst. įvairių medžių bei krūmų, iš jų – 500 sakurų, šių yra pasodinta 10 veislių. Japonijos gamtos ir kultūros vienovę primenančioje vietovėje vis dar bus sodinami įvairūs medžiai, jų grupės.

Šiemet, Š. Kasmausko žodžiais, taip pat ketinama pabaigti formuoti reljefą amfiteatrui – sceną nuo žiūrovų atskirs akustiką sustiprinantis vandens telkinys.


Skulptorius Antanas Mončys. 1987 m., Paryžius. Antano Sutkaus nuotrauka iš muziejaus archyvų.

„Dvidešimt metų muziejui – dar ne jubiliejus. Jubiliejai švenčiami, kai sukanka 100 ar 50 metų. Mums svarbesni 2021-ieji, kai minėsime Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines“, – sakė Palangoje 1999-aisiais atidaryto garsiojo mūsų žemiečio, Paryžiuje kūrusio skulptoriaus vardu pavadinto muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė.

Sukakties dieną – žvakė

Jubiliejiniai Antano Mončio namų-muziejaus metai prasidėjo liūdnoka gaida: buvo sumažinta pinigų. Tiesa, lėšos buvo nurėžtos visoms šalies kultūros įstaigoms, tačiau metų pabaigoje tai, kas sumažinta, buvo kompensuota.

„Galiu drąsiai pasakyti: Antano Mončio namai-muziejus yra fenomenas – visoje Lietuvoje nėra kito tokio muziejaus, kuris išgyventų gaudamas tokį menką finansavimą. Tad lėšos buvo viena iš priežasčių, kodėl mes nerengėme jokių iškilmių – tik tradiciškai uždegėme žvakę, nes liepos 10-oji, kai duris atvėrė muziejus, yra ir A. Mončio mirties diena. Mums tikrai svarbesni yra ateinantys metai: 1921-ųjų birželio 8-ąją Kretingos apskrityje, Mončių kaime, gimė būsimasis skulptorius. Štai apie šį jubiliejų skelbsime“, – kalbėjo L. B. Turauskaitė.

Muziejus turi du steigėjus: Palangos miesto savivaldybę ir A. Mončio fondą. Beje, pernai buvo išrinktas naujas jo valdybos pirmininkas, Danijoje gyvenantis verslininkas ir meno kolekcininkas Tue Freltoft. Pasak muziejaus direktorės, kol kas pagrindinis lėšų šaltinis yra Savivaldybė, o jeigu fondas prisidėtų tokia pat dalimi, gyvuoti būtų kur kas lengviau. Kol kas lėšų pakanka išlaikyti nuolatinei ekspozicijai ir darbuotojams, kitai muziejaus veiklai – pirmojo aukšto galerijoje vykstančioms parodoms ir projektams – lėšų tenka ieškotis iš šalies, teikiant paraiškas įvairiems fondams.


Maistą siuva vaikams žaisti

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-01-07
Kūlupėniškė Laura Dambrauskienė siuva ne tik maistą žaisti vaikams, bet ir prijuostes, patalines, apsaugines pagalvėles vaikams. Ši veikla jai – meditacija.

Kūlupėnuose Kretingos rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Laura Dambrauskienė turi neįprastą pomėgį – ji siuva maistą. „Tai puiki išeitis, kai norisi, kad vaikas pažintų aplinką, tačiau tuo pačiu nebūtų pavojinga ir namai išliktų tvarkingi“, – tikino ji.

Stebi vaiko pomėgius

Siuvimas moteriai yra pomėgis, atsipalaidavimas, meditacija. „Tai mane atpalaiduoja, naktį guliu ir sugalvoju, ką dar reikėtų pasiūti, man visada rūpi rezultatas. Ir siuvu, ir klijuoju, ir siuvinėju. Siuvu kalėdinius žaislus, prijuostes, maistą, vaikišką patalynę, apsaugines pagalvėles lovelėms“, – įvardijo Laura.

Šia veikla užsiimti moteris pradėjo prieš trejus metus gimus krikšto dukrai, o dabar siuva ir savo dukrai. „Norėjosi kažko tokio, ko nėra. Pamačiau amerikietiškame internetiniame puslapyje pavyzdžius, taip sugalvojau pabandyti ir pati“, – pradžią prisiminė moteris. Siūtas maistas skirtas žaisti vaikams. Tai – ilgalaikiai žaislai, kuriuos galima išskalbti ir vėl naudoti. „Mamos neduoda vaikui žaisti žalio kiaušinio, neleidžia bandyti jį išvirti ir panašiai, tačiau norisi, kad vaikas pažintų aplinką, taip kilo mintis siūti maistą“, – atskleidė L. Dambrauskienė.

Moteris augina du vaikus: vyresnėliui – 13 metų, mažajai – 1 metai ir 2 mėn. „Mano dukrai dabar viskas įdomu, ji labiau žaidžia su audiniais, siūlais, įjungia išjungia siuvimo mašiną. Tai yra, siuvame kartu. Tačiau 3 metų krikšto dukrai siūti daiktai labai patinka. Ji jau turi keturias prijuostes. Pirmas dalykas, ką ji turi padaryti grįžusi iš darželio, – užsirišti prijuostę ir eiti į savo virtuvę“, – savo patirtimi dalijosi Laura.

Siūtas maistas, anot pašnekovės, – ne tik mergaitėms: „Turiu pavyzdžių, kuomet berniukams labai patinka žaisti su siūtu maistu. Jie lygiai taip pat mato, kaip mama gamina, ir bando tai atkartoti.“

Siūtas maistas ne tik lavina vaiko fantaziją, bet ir padeda tėvams pamatyti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai. „Dažnai vaikai reiškia norą viena valgyti, kito – ne. Tai paduodi siūtą maistą ir sakai, kad pasidarytų sau pusryčius, tada gali stebėti, su kuo dažniau vaikas daro sumuštinį, kokius produktus pasirenka. Tada yra kur kas lengviau rinktis. Pavyzdžiui, vaikas parduotuvėje nuolat prašo dešrelių, tada pasiuvi pieniškų, rūkytų, galima net ant grilio kepamų dešrelių pasiūti ir stebi, kurias dažniausiai vaikas pasirenka. Taip pat lengva pastebėti, kaip keičiasi vaiko pomėgiai“, – pavyzdžius įvardijo L. Dambrauskienė.


Į ekspozicijos atidarymą atėjusius svečius pasitiko grafų Tiškevičių epochos rūbais pasidabinę aktoriai, tarp jų – ir pati vilos savininkė grafienė Sofija.

Besidomintieji pajūrio krašto praeitimi džiaugiasi gavę ilgai lauktą dovaną – Palangos kurorto muziejuje atidaryta interaktyvi nuolatinė ekspozicija, lietuvių, latvių, anglų ir rusų kalbomis atskleidžianti skirtingų šios žemės istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais šio krašto kūrėjais.

Istorinis krašto įvykis

2019-ųjų gruodžio 21-oji įeis į Palangos istoriją: apie kraštą pasakojančios išsamios ekspozicijos laukta daugiau nei 100 metų. Pirmąkart apie jos būtinybę dar praėjusio amžiaus pradžioje prakalbo „Palangos mylėtojų draugija“, nuo 1913-ųjų perėmusi kurorto tvarkymą. 1969-aisiais metais iškelta kraštotyros muziejaus idėja, kai pirmuosius eksponatus jam pradėjo rinkti kraštotyrininkė Emilija Adiklienė, visą gyvenimą siekusi, kad būtų įkurtas Palangos krašto muziejus.

2013-ųjų rugpjūtį Palangos miesto tarybos sprendimu įkurtas Palangos kurorto muziejus, jo pirmuoju direktoriumi tapo šviesaus atminimo Jūratis Liachovičius. 2016-aisiais muziejus įsikėlė į restauruotą grafienei Sofijai Tiškevičienei priklausiusią, „Anapiliu“ vadintą, vilą. Praėjus kiek daugiau nei trims metams, Palangos kurorto muziejui ir Pavilostos savivaldybei, Latvijoje, įgyvendinant tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija“ pagal Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, sukurta ir įrengta nuolatinė muziejaus ekspozicija.


Kretingos motobolas rengiasi švęsti 50-metį

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-12-31
Kretingos motobolo klubas 2020 metais švęs 50-ąjį savo gimtadienį. Jį sudaro pagrindinė ir jaunimo komandos, tačiau klubas svarsto apie galimybę treniruoti ir dar jaunesnius žaidėjus.

Kretingos motobolo klubas kitais metais paminės 50-ąjį savo gimtadienį. Praėjusį sezoną tiek jaunimo, tiek pagrindinė komandos pademonstravo aukštus rezultatus. Už pasiekimus Europos čempionate jaunimo motobolo komandą apdovanojo ir Lietuvos motociklų federacija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kretingos motobolo klube treniruojasi dvi komandos – pagrindinė bei jaunimo komanda. Pastaroji šiemet pirmą kartą debiutavo Europos čempionate, kuriame užėmė III v. „Sukūrėme jaunimo komandą, su jais dalyvavome Europos čempionate ir užėmėme trečią vietą. Tai yra rezultatas“, – atkreipė dėmesį Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis.

Pagrindinė motobolo klubo komanda šiemet Centrinės Europos motobolo lygoje iškovojo II v. „Praėjusiais metais buvome nukritę į IV v., nes atsinaujino komanda, pradėjo joje žaisti nauji, jauni žaidėjai. Dabar grįžome atgal į savo pozicijas“, – apie atsinaujinusios komandos pokyčius per pastaruosius dvejus metus kalbėjo E. Steckis.

Klubas, norėdamas atnaujinti komandą, daug dėmesio skiria jaunimui. „Daug žaidėjų iš pagrindinės komandos emigravo į užsienį ir amžiaus atžvilgiu mums reikia ją atnaujinti, ji turi jaunėti“, – įvardijo klubo vadovas.

Jaunimo, norinčio žaisti motobolą, netrūksta, tačiau ne visiems šią sporto šaką būna paprasta perprasti. „Ateina nauji jaunuoliai, vieniems tai patinka, kitiems nelabai, todėl ir nebelanko treniruočių, – teigė E. Steckis, pridūręs, kad motobolas – nelengva sporto šaka. – Reikia turėti nemažai noro, užsispyrimo. Motobolas nėra vien tai, kad žaidėjai išvažiuoja į aikštę, o techniką kažkas už tave sutvarko. Reikia pačiam ir motociklą tvarkyti, jį plauti, prižiūrėti, kad veiktų, žinoma, nemažai jiems padedame. Šiame sporte ir iki treniruotės reikia nemažai padirbėti.“

Kitais metais Kretingos motobolo klubas švęs 50-ąjį gimtadienį. „Didelių pokyčių nenumatome, taip pat intensyviai kol kas nesvarstėme, kaip paminėsime šią sukaktį“, – tikino E. Steckis.

Būsimą sezoną Kretingos motobolo klubas planuoja toliau daug dėmesio skirti jaunimui. Trys žaidėjai, kurie žaidė jaunimo komandoje, nebegalės jai atstovauti kitą sezoną, nes jiems sukaks 19 metų, o Europos čempionate jaunuoliai gali dalyvauti iki 18 metų.

Dėl to klubas ketina treniruoti kitus jaunus žaidėjus, o 19 metų sulaukę jaunuoliai žais pagrindinėje komandoje. „Jeigu viskas pasiseks, su jaunimu važiuosime į Europos čempionatą. Su pagrindine komanda dalyvausime Centrinės Europos motobolo lygoje, taip pat žaisime draugiškus turnyrus“, – kitų metų planus apibūdino E. Steckis.

Vis dėlto Kretingos motobolo klubas svarsto ir apie galimas naujoves, klubo plėtrą – ketina mokyti dar jaunesnius žaidėjus, kurie galėtų vėliau žaisti jaunimo komandoje. „Surasti norinčių žaisti vaikų nebus sunkiausia, tačiau jiems reikia kitokių, mažesnių motociklų, kuriuos planuojame įsigyti. Žinoma, transporto priemonę jaunuoliams pritaikysime pagal kūno sudėjimą, ne tik pagal amžių“, – tvirtino klubo vadovas.

Tokios naujovės reikalingos norint, kad jaunimo komandoje naujai pradėję žaisti jaunuoliai jau mokėtų žaisti motobolą. „Labai mažai laiko yra nuo 14–18 metų. Per tą laiką juos išmokome, tačiau Europos čempionate jie nebegali žaisti sulaukę 19 metų ir tokiu būdu atstovauti Kretingai kaip jaunimo komanda. Per metus sunku yra išmokyti perprasti šią sporto šaką, todėl norime pradėti treniruoti kuo mažesnius vaikus, kad šie galėtų vėliau pereiti į jaunimo komandą jau mokėdami žaisti, valdyti motociklą, kamuolį ir panašiai“, – priežastį įvardijo klubo vadovas E. Steckis.


Telšių seminariją papuošė kretingiškės sukurta vėliava

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-12-31
Virgina Laučienė Telšių kunigų seminarijai sukurtos vėliavos iš kitų neišskyrė, tik juokavo, kad kiekvieną išnešioja savyje tarsi kūdikį.

Besibaigiant metams, Telšių kunigų seminarija iškilmingai atšventė 30-ąjį jubiliejų, – ta proga ši dvasinė įstaiga pasipuošė kretingiškės tautodailininkės 79-erių Virginos Laučienės išsiuvinėta vėliava. Jos sukurtų vėliavų kraitį iš viso sudaro 55 vėliavos, puošiančios įvairias Lietuvos bendruomenes, parapijas, mokyklas, įstaigas, muziejus.

Kiekvieną išnešioja lyg kūdikį

V. Laučienė sakė, kad apie jos kūrybą sužinojęs seminarijos rektorius Saulius Stumbra atvykęs pas ją į namus ir paprašęs per mėnesį iškilmėms sukurti vėliavą.

„Atvežė tik bukletą, kuriame buvo pavaizduotas seminarijos pastatas. Pagal jį persipiešiau ir fotoateljė paprašiau, kad išdidintų vaizdą. Vėliavą siuvinėjau ant tamsiai raudono šilko, jo tegavau Liepojoje. Kitur tokio šilko nėra. Siuvinėjau aukso siūlais mašina, smulkiais sukamaisiais judesiais, o pakraščius ir kutus reikėjo apsiūti rankomis“, – kūrėja džiaugėsi pasisekusiu darbu. Sukurtos vėliavos dydis – 150x90 cm.

Tai – jau 55-oji kretingiškės tautodailininkės išsiuvinėta vėliava, jas kurti ji sakė pradėjusi nuo 1991-ųjų. Paklausta, kuo ypatingas buvo pastarosios vėliavos kūrybos procesas, V. Laučienė atsakė, jog darbas buvęs labai kruopštus ir atsakingas. Kaip, beje, ir kiekvienos kitos vėliavos.

„Kol kuriu, kiekvieną vėliavą savyje nešioju kaip kūdikį: kol sumąstau, kaip geriau turėtų atrodyti simboliai, kol išsiuvinėju – mąstau dieną naktį, po to jau nebesitraukiu nuo darbo. O skirtis su kiekviena jų būna sunku, tarsi dalelę širdies kas išplėštų iš krūtinės“, – atsivėrė kūrėja.

Sukūrusi vėliavą ir įgijusi Telšių seminarijos bendruomenės pasitikėjimą, V. Laučienė dar sutiko jiems išsiuvinėti ir 62x62 cm dydžio Šventojo Tėvo herbą.


Projekto rengėja Vaida Jakumienė pateikė pavyzdį, jog alytiškiai įgyvendino dvi 150 tūkst. eurų vertės iniciatyvas: sutvarkė miesto koncertinę erdvę bei pastatė ženklą prie įvažiavimo į Alytų.

Nuo kitų metų Kretingos rajono gyventojams bus suteikta galimybė patiems nuspręsti, kokių projektų įgyvendinimui skirti dalį savivaldybės biudžeto lėšų. Jeigu lapkričio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje politikai pritars Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projektui, jam įgyvendinti 2020 m. planuojama skirti 50 tūkst., o 2021-aisiais – 160 tūkst. eurų.

„Šiandien jums pristatome naują Kretingos rajone projektą, prie kurio kviečiame prisidėti visus gyventojus, kurie nori ne vien mitinguoti ir kritikuoti valdžią dėl to, kas nepadaryta, o siekia prisidėti prie gyvenamosios aplinkos kūrimo ir gerinimo“, – susirinkusiems į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje ketvirtadienio vakarą sukviestą projekto pristatymą-diskusiją sakė rajono meras Antanas Kalnius.

Kretingos rajono gyventojų iniciatyvų projekto rengėja tarybos narė Vaida Jakumienė prieš pristatydama projektą paminėjo, jog idėja įtraukti gyventojus į Savivaldybės biudžeto lėšų dalies – iki 1 proc. – paskirstymą pasaulyje ir Europoje nėra nauja. Lietuvoje pirmoji tokios iniciatyvos ėmėsi ir jau du metus ją sėkmingai įgyvendina Alytaus miesto savivaldybė, jos pavyzdžiu seka Šiauliai. Jeigu siūlomam projektui pritartų sprendimus priimantys politikai, kretingiškiai būtų tretieji šalyje.

„Kretingos savivaldybės biudžetas – 46 mln. eurų. Pusė jo skiriama valstybės deleguotoms funkcijoms, kitą pusę, į kurią įeina apie 20 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio, sudaro lėšos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Būtent iš šios sumos iki 1 proc. lėšų būtų skiriama gyventojų iniciatyvoms“, – finansinę projekto dalį išdėstė V. Jakumienė.

Nekomercinės paskirties idėjas gyvenamajai aplinkai gerinti ir viešajai infrastruktūrai kurti, kurių įgyvendinimui bus skiriamos biudžeto lėšos, galės teikti kiekvienas 16 metų sulaukęs rajono gyventojas. Jas vertins ir balsuodami geriausias atrinks taip pat gyventojai, o ne Taryboje posėdžiaujantys politikai. Teikiantieji pasiūlymus turės parengti trumpą idėjos pristatymą bei pridėti preliminarią sąmatą. Teikiamą idėją savo parašais, nurodydami asmens kodą bei deklaruotą gyvenamąją vietą, privalės palaikyti ne mažiau 10 gyventojų.


Reklama – būtina sąlyga verslui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-11-19
Daugiau negu pusė verslų bankrutuoja ne dėl prastų idėjų, o dėl to, kad neskiriama pinigų reklamai“, – įsitikinęs Rimantas Miceika, prieš 20 metų Kretingoje atidaręs lig šiol sėkmingai veikiančią baldų parduotuvę.

Klaipėdos g. 131B. Tokiu adresu Kretingoje veikia baldų parduotuvė „Senoji Baldinė“. „Senąja“, pasak savininko Rimanto Miceikos, praminė patys gyventojai, matyt, dėl to, kad iki jos įkūrimo specialių parduotuvių, prekiaujančių baldais, mieste nelabai ir buvo.

Klientai atėjo iš paskos

Patalpos, kuriose prieš 20 metų atidaryta „Senoji Baldinė“, kažkada priklausė Kretingos vartotojų kooperatyvui, po to – privatiems asmenims, iš kurių Rimantas perpirko. Tokius verslus jo šeima anksčiau plėtojo dar ir Klaipėdoje, ir kituose aplinkiniuose miestuose, bet dėl nuolat kylančių nuomos kainų, sakė, kur kas naudingiau buvo persikraustyti į savo patalpas Kretingoje. „Įdomiausia, kad nepraradome klientų, tie patys, o ir vieni iš kitų sužinoję nauji dabar atvažiuoja čia“, – džiaugėsi R. Miceika.

„Senojoje Baldinėje“ daugiausia prekiaujama lietuviškais arba Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Olandijos bei kitų šalių gamintojų nebrangiais, tačiau aukštos kokybės baldais. Paklaustas, kaip dažnai keičiasi mados, Rimantas nusišypsojo – triskart per metus. Todėl parduotuvė tokių pat baldų ir užsako nedidelius kiekius. Mados tendencijas verslininkas pamato lankydamasis užsienyje organizuojamose parodose – neseniai pabuvojo Šveicarijoje, Austrijoje, Ispanijoje, šiomis dienomis išskrido į Maskvą. Bet tai, kas dabar pasaulyje madinga, anot pašnekovo, yra labai brangu, tad naujovės iki mūsų ateis ne anksčiau, kaip po kokių 8–9-erių metų.


Patruliuos elektriniu automobiliu

  • Edita KALNIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-11-12
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas (kairėje) ir Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis paaiškino, kad naujuoju automobiliu bus patruliuojama visoje Klaipėdos apskrityje.

Palangos miesto policijos komisariatą papildė dar vienas pirkinys – elektra varomas automobilis „Hunday Ioniq“. Jame įmontuota įranga, kuria bus fiksuojamas pravažiuojančių automobilių greitis, ar vairuotojas turi reikiamus dokumentus ir kiti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai.

Pritaikyta kurortiniam miestui

Pirkti elektra varomą automobilį nutarta atsižvelgus į aplinkos taršos mažinimą. „Mašina pritaikyta kurortiniam miestui, kad neterštų aplinkos, juolab kad pailsėti į Palangą atvažiuoja nemažai žmonių. Taip pat galvojant ir apie perspektyvą – jau dabar vis daugiau pradedama naudotis elektriniais automobiliais ir atsisakoma dyzeliniu ar benzinui kuru varomų transporto priemonių“, – tikino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Jį papildė ir Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis: „Inovacijos diegiamos ir policijoje, ne tik versle ar kitose srityse.“ Daugiausia automobilis bus naudojamas patruliavimui. „Naudosime greičio mėgėjų identifikavimui, patruliuosime pasirinktose vietose.

Įranga veikia gerai ir gali nustatyti vieno kilometro atstumu tiek parvažiuojančių, tiek nuvažiuojančių automobilių vairuotojų daromus pažeidimus“, – įvardijo A. Budginas.

Tokio automobilio analogas – kiek anksčiau Vilniuje pristatytas automobilis „Audi“ su greičio matavimo įranga. „Skirtumas toks, kad Palangos miesto policijos komisariato automobilis yra specialiai ženklintas“, – atkreipė dėmesį D. Mockaitis.

Automobilis bus įkraunamas po pamainos ir naudojamas kiekvieną dieną. Su juo bus dirbama visoje Klaipėdos apskrityje. „Tikslas yra kuo plačiau ir kuo efektyviau naudoti automobilį“, – akcentavo komisariato viršininkas.

Iš viso šiuo metu Palangos miesto policijos komisariate yra 12 automobilių, kurie – ne senesni negu 2015 metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas