Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 16 %
Naktį1°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Vakarų Lietuva

Lietuvos rekordininko dirbtuvėse dygsta kaktusai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-05-02
Vytautas Kusas stebina ne tik miniatiūriniais kūriniais, bet ir tuo, kad pats iš sėklų užsiaugina kaktusų savo kolekcijai.

Palangiškis menininkas kolekcininkas poetas bei 7 įregistruotų Lietuvos rekordų pasiekėjas 67-erių Vytautas Kusas dar yra ir didelis kaktusų mėgėjas bei jų augintojas. Savo dirbtuves jis pavertė kaktusų karalyste: įvairių rūšių ir dydžių kaktusai auga ant palangių, lentynų, stalo bei inkubatoriuje.

Pamėgo miniatiūrinius augalus

O įdomiausia yra tai, kad menininkas kaktusus užsiaugina pats iš sėklų. Jo manymu, kiekvienas gali nusipirkti kaktuso gumbelį gėlių parduotuvėje, kiekvienam jų gali padovanoti bet kokiomis progomis. Bet ne kiekvienam užtenka kantrybės pačiam sudaiginti ir lyg gyvą padarą puoselėti miniatiūrinį gumbelį, kol šis tik per kelerius metus pavirsta į monetos dydžio kamuoliuką.

Kaktusų mylėtojo įrengtas inkubatorius primena vaikystėje matytą dėžę, kurioje perindavo viščiukus, tik – mažesnę. Dėžė uždengta stiklu, viršuje pritvirtinta lempa, deganti dieną naktį, kad, kaip tvirtino V. Kusas, daigai nuolat jaustų šilumą – greta pritvirtintas termometras rodė plius 25-27 laipsnių.

„Sėkleles pasėjau vasario pabaigoje, praėjo jau kiek laiko, o tesimato ne ką už degtuko galvutę didesni 7 išlindę gumbiukai. Tik rudeniop jie paūgės ir jau bus galima persodinti į vazonėlius. O agavos daigas auga dar lėčiau, – šią persodinti gali tik po 2-3 metų. O didžiuosius kaktusus auginu jau kelerius metus“, – aprodydamas kolekciją, kalbėjo palangiškis menininkas.

“Man yra įdomus pats procesas, kai iš mikro sėklytės teišauga mikro daigelis. Jį šildai, lauki, kol ta gyvastis sutvirtės. Kodėl tai darau? Ogi tam, kad neičiau į gatvę apžiūrinėti svetimų žmonių – kas kaip apsirengęs, kas su kokia mašina nuvažiavo ir neskaičiuočiau jų pinigų“, – juokėsi miniatiūrinius darbus kurti pamėgęs ir tuo šalyje jau išgarsėjęs menininkas.


Palangiškis meldžiasi prie savojo altoriaus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-04-11
Palangiškis Antanas Mažrimas sakė kasdien besimeldžiantis Mergelei Marijai už Lietuvą ir jos žmones, todėl įsitikinęs, jog Dievo Motina sovietmetį apsaugojo ir paties pasidarytą altorių.

Neseniai 80-ąjį jubiliejų atšventęs palangiškis Antanas Mažrimas jam dovanotas gėles skiria Žemaičių Kalvarijos bazilikos Dievo Motinai, kurios stebuklais garsėjantį altorių per visą sieną jis dar sovietmečiu įsirengė nedideliame vieno kambario bute, pačiame kurorto centre. Tiksliau – sumažintą jo kopiją, kuri jam tapo užuovėja nuo įvairių gyvenimo negandų.

Nesiekė tikslių proporcijų

Vienišas vyras altorių pasistatė savo rankomis, o jo „meistarnė“ ir buvusi tame pačiame 31 kv. m ploto bute. Sakė ilgai analizavęs tikrojo altoriaus nuotraukas, pasididinęs atskiras jo detales.

Žvelgiant per atstumą, netgi Dievo Motinos paveikslo apkaustai atrodo tarytum iškalti iš aukso, o iš tiesų – iš nublizgintų metalo plokščių. Kolonos pagamintos iš medžio, nudažyto marmuro imitacija. Atkartota ne tik altoriaus konstrukcija, bet ir išpildyta jo kompozicija: tabernakulyje stovi monstrancija su suvenyrinėmis relikvijomis iš Šventosios Žemės – akmenukais ir sauja žemės nuo Alyvų kalno.

„Čia nėra tikslių bažnyčios altoriaus proporcijų – man norėjosi Švč. Mergelės Marijos paveikslą pasidaryti kuo didesnį, o sienų aukštis apribojo altoriaus dydį“, – tvirtino palangiškis.

Visas jo butas primena nedidelę bažnyčią: ant sienų – paties A. Mažrimo, kurį drąsiai galėtume vadinti liaudies menininku, nutapyti masyvūs paveikslai iš Kryžiaus kelio stočių. Ant lentynos kitapus altoriaus – dar trys monstrancijos: viena – Žemaičių Kalvarijos bažnyčios kopija, kita – sukurta pagal jo paties išmonę, o trečiojoje įmontuotas gabalėlis su Žemaičių Kalvarijos Didžiojo Kryžiaus relikvija.


Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio centro naująją iškabą atidengė ši centro direktorė Dalia Martišauskienė ir E. Galvanausko brolio anūkas Gintautas Galvanauskas.

Tai, kad Klaipėdos profesinio mokymo centrui Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu suteiktas iškilios asmenybės – politiko, inžinieriaus, visuomenės veikėjo Ernesto Galvanausko vardas, šio centro direktorė Dalia Martišauskienė pavadino ne tik džiaugsmingu Vakarų Lietuvos krašto įvykiu.

„Ernesto Galvanausko vardas mus – profesinio mokymo centro mokytojus bei mokinius – įpareigoja atsakingai mokyti ir mokytis, kurti ateities Lietuvą, sekti pažangiomis idėjomis, būti savo įstaigos, miesto, šalies patriotais – tokiais, koks ir buvo daliai visuomenės, deja, per mažai žinomas Galvanauskas“, – teigė šios mokymo įstaigos vadovė, pripažinusi, jog ši asmenybė už nuopelnus Lietuvai bei Klaipėdos kraštui nėra deramai įprasminta. Tad pirmoji Lietuvoje E. Galvanausko įkurta amatų mokykla ir jo vardo profesinio mokymo centras – tai istoriškai svarbus pažangos tiltas, siejantis praeitį ir šiandieną.

„Pasirinkome šį vardą atradę daug bendro tarp centre vystomų veiklų ir prasmingos Ernesto Galvanausko veiklos statybų, medžio apdirbimo srityse bei švietėjiškos veiklos Klaipėdos krašte“, – profesinio mokymo centro vardo pasirinkimą motyvavo D. Martišauskienė.


Besidalinanti žiniomis, kaip pasiekti sielos ir kūno harmoniją

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-03-10

„Būkite sveiki ir stiprūs“, – kiekvieną mėnesį Kretingos rajono laikraščio „Pajūrio naujienos“ skaitytojams linki Regina Domarkienė, kuri jau kelerius metus yra rubrikos „Pelėdos kertelė“ autorė ir sumanytoja. Šioje rubrikoje ji dalinasi patarimais, kaip šiuolaikinis žmogus, skirdamas dėmesio bei laiko sau ir savo sveikatai, gali pasiekti sielos ir kūno harmonijos.


Kas gresia įvykdžius valstybinių miškų valdymo reformą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-02-21
Apskritojo stalo diskusijos dalyviai (iš kairės) – Antanas Baranauskas, Juozas Mažeika, Bronislovas Banys, Antanas Černeckis, Gintaras Nemunis, Arūnas Samoška, Nijolė Ilginienė – pritarė, jog naujoji reforma prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo ir regionų plėtros neprisidės.

Kretingoje, laikraščio „Pajūrio naujienos“ redakcijoje įvyko apskritojo stalo pokalbis su regiono miškininkais bei urėdijų rangovais. Susitikimo dalyviai aptarė ketinamą įgyvendinti valstybinių miškų valdymo reformą ir, nepritardami jai, priėjo prie išvados, jog valstybinius miškus administruojančių urėdijų struktūrinė pertvarka tikrai neprisidės prie Lietuvos socialinės gerovės kūrimo bei regionų plėtros.

Atvirkščiai, – drastiškai sunaikinus savarankiškai ir efektyviai dirbančias valstybines įmones miškų urėdijas, regionuose sumažės ir darbo vietų: sugriovus dabar veikiančią sistemą, be darbo liktų 3 tūkst. miškininkystės sektoriaus darbuotojų, tad, įskaitant jų šeimos narius, reforma tiesiogiai turėtų įtakos 15 tūkst. regionuose gyvenančių žmonių. Bet svarbiausia, ką pastebėjo diskusijos dalyviai, yra tai, jog reformos autoriai nekalba apie esminius dalykus – kieno gi rankose atsidurs valstybinis šalies turtas – miškai – ir kas valdys šiuos resursus, kai reformos iniciatoriai įgyvendins savo sumanymą 42 šalies miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę, o Generalinę miškų urėdiją – išvis panaikinti. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo: Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška, buvęs ilgametis šios urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, Mažeikių miškų urėdas Gintaras Nemunis, šios urėdijos vyriausiais inžinierius Juozas Kėsas, Rietavo miškų urėdo pareigas laikinai einantis vyriausiais miškininkas Žydrūnas Mažeika, Rietavo miškų urėdijos Labardžių girininkas Jonas Šedbaras, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys, Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius, šios urėdijos vyriausiasis inžinierius Arūnas Skirbutas, bendrovės „Skatulė“ iš Rusnės vadovas Silvas Kaulius, bendrovės „Jono miškas“, dirbančios su regiono miškų urėdijomis, savininkas Jonas Būdvytis, Klaipėdos r. Dovilų seniūnė Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentė Nijolė Ilginienė. Jų išsakytos mintys – tai šios dienos aktualija, pateikiama „Vakarų Lietuvos“ skaitytojams.


Teisme pasirodė ne visi kaltinamieji

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-01-31

Kretingos rajono apylinkės teismas nusprendė 38 metų kaunietį Raimondą Jančiauską ir 35 metų klaipėdietį Rolandą Šveikauską į kitą teismo posėdį atvesdinti, mat šiems nepasirodžius pirmajame posėdyje, taip ir nebuvo galima pradėti nagrinėti bylos. Prokuratūros duomenimis, šie vyrai bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresnioji specialistė 52 metų Javita Anužytė sukūrė ir panaudojo schemą, kaip neteisėtai užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią žemę Kretingos rajone.


Įžvelgia nesąžiningą konkurenciją

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-01-24

Jau trečius metus galiojanti tvarka, kai transporto priemonė yra automatiškai išregistruojama, jei pasibaigė techninės apžiūros ar privalomojo valdytojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimas, atvėrė vartus nelegaliam verslui. Panašu, kad dabar gi automobilius ardo dalimis kas tik nori – taip valstybė netenka dalies mokesčių, o į gamtą keliauja pavojingos atliekos.


„Terekas“ aštuntąkart pelnė auksą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2017-01-03

Kretingoje įsikūrusi 54-erių verslininko Juozo Maksvyčio vadovaujama bendrovė „Terekas“ jau aštuntą kartą pamečiui Vyriausybės vadovų buvo apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtu Aukso medaliu už novatoriškiausią Lietuvos metų gaminį – šįkart už PET (plastiko) taros pūtimo įrenginį „Flex Blow („Lankstus pūtimas“) 6-4“.


Kalėdomis sušildytų pragertų vaikų širdis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2016-12-13

Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos (rūpybos) tarnyba ieško šeimų, kurios šioms Kalėdoms galėtų prie savo šeimos stalo pasodinti ir namų šiluma pasidalinti su 13 tikrųjų tėvų meilės netekusių vaikų. O ketverių, septynerių ir 10 metų broliams iš vienos biologinės šeimos ieškoma nuolatinių globėjų.


Eksporto lyderis sėkmei pasikinko ir paspirtukus

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2016-12-06

Pasikalbėti apie plėtros ir eksporto galimybes į Kretingos rajono savivaldybę įstaigos „Versli Lietuva“ sukviesti regiono verslininkai patirties sėmėsi ir iš eksporto lyderės rajone bendrovės „Terekas“ sėkmės istorijos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas