Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 24 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Komentarų topas

Kuprinė

Iš arčiau pažvelgę į bitę

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30
Jaunieji bitininkai, mokantys ne vieną dainą ir eilėraštį apie bites, su būrelio vadove – mokytoja Elena Šimkuviene.

Rūdaičių pagrindinėje mokykloje veikia jaunųjų bitininkų būrelis. Šiuo metu būrelį lanko 15 įvairaus amžiaus vaikų. Būreliui vadovauja pradinio ugdymo mokytoja Elena Šimkuvienė.

Jaunieji bitininkai renkasi vieną kartą per savaitę.

Pasak mokytojos E.Šimkuvienės, būrelis įregistruotas 1990 metais. Būrelio nariai ne kartą yra dalyvavę ir laimėję „Valstiečių“ laikraščio priedo „Bičių avilys“ rengiamus konkursus. Kasmet gruodžio 7 dieną švenčiama bičių globėjo šv.Ambraziejaus diena.

Jaunieji bitininkai dalyvauja įvairiose išvykose, bendrauja su rajono bitininkais, lankėsi Juliaus Majausko bityne. Pasak mokytojos, vaikams įspūdį paliko tai, jog bitininkas leido paliesti bitę ir ši neįgėlė, džiaugėsi, galėdami užsidėti bitininko kepurę.

Būrelio nariai dalyvauja ir vykstančiose bitininkų šventėse. Telšiuose įvykusioje šventėje dalyvavo ir Tarptautinės bitininkų federacijos „Apimondia“ prezidentas A.S.Jorgensenas. Mokytoja apgailestavo, jog į toliau vykstančius renginius nėra galimybės nusivežti visų būrelio narių.

Vasarą jaunieji bitininkai eina į miškus, pievas, stebi dūzgiančias bites, mokosi pažinti medingus augalus, kuriuos lanko bitės.

Pasak mokytojos, būrelio nariai mokosi bitininkų himno. Visi kartu paprašė Nijolės Rimkienės bei Mildos Viluckienės sukurti eilėraščių apie bites. Sukurtas jų eiles moksleiviai mielai deklamuoja.

Kabinete įkurtas jaunųjų bitininkų kampelis. Jame „apsigyveno“ nupieštų ir pagamintų bičių kolekcija, medaus kvapą skleidžia natūralaus vaško žvakės, čia saugomas bitininko pradžiamokslis bei kitos knygos apie bites.

Jaunieji bitininkai teigė, jog jiems įdomu sužinoti, kaip gyvena bitės, pažvelgti į jas per padidinamąjį stiklą.

Anot būrelio narių, jiems ne tik patinka bičių produktai, bet žino ir apie jų naudą žmogaus organizmui.

- Todėl aš labai mėgstu medų,- prisipažino trečiokė Gabrielė Bartkutė.

Susirinkę jaunieji bitininkai geria įvairių žolelių arbatą, uosto bičių pikį, skanauja bičių duonelę ir žiedadulkes. Pasak vaikų, tuos produktus atneša mokytoja.

Vaikai per šventes pagal pačių iš knygų surinktus receptus gamina įvairius sumuštinius su medum. Kai kuriose šventėse kviečiami dalyvauti ir jų tėvai.

Per daugelį metų jaunieji bitininkai apie savo veiklą turi surinkę begalę nuotraukų, aprašymų.

Pasak jaunųjų bitininkų būrelio mokytojos E.Šimkuvienės, jos senelis ir prosenelis sirgo „bičių liga“. Ir jos vaikai taip pat myli bites.

Rūdaičių pagrindinės mokyklos direktorė Rima Narkienė sakė, jog jaunųjų bitininkų būrelio veikla nėra spontaniška - ji vyksta daug metų ir kryptingai.


Mokyklose neužtenka mokytojų

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30
Kartenos moksleiviai labiausiai pageidavo stiprių chemijos ir fizikos specialistų.

Kretingos rajono mokyklose nuolat trūksta mokytojų. Šis reiškinys pastebėtas visoje Lietuvoje, kurioje praėjusiais metais buvo užregistruotos 1067 laisvos mokytojų darbo vietos. Kretingos rajone labiausiai trūksta anglų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, istorijos specialistų. Specialistų trūkumą lemia įvairios priežastys – neracionalus mokyklų tinklas, menkas mokomo dalyko prestižas, mažas atlyginimas. Trūksta pedagogų, galinčių dėstyti ne vieną dalyką, o kelis.

Pedagogų ypač trūksta kaimo mokyklose.

„Kaip ir visame rajone bei visoje šalyje, mūsų mokykloje trūksta anglų kalbos specialistų. Mokytojų ieškome internete, naudojamės Švietimo skyriaus sukauptais duomenimis, apie darbo ieškančius mokytojus“, - sakė Baublių pagrindinės mokyklos direktorė Verutė Keblienė. Ji pasakojo, kad mokyklos darbuotojų ieško ir tarp Klaipėdos universiteto absolventų. Kone pusė Baublių pagrindinės mokyklos mokytojų atvažiuoja iš kitų rajono miestų.

Grūšlaukės pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Paulikas teigė, kad mokytojų trūksta nuolat, ne tik šiais metais. Grūšlaukėje reikalingi istorijos, geografijos mokytojai. „Ieškome skelbimų internete, patys skelbiamės laikraščiuose, tačiau tai yra galvos daužymas į sieną. Norinčių neatsiranda, jauniems žmonėms mokytojo atlyginimas yra per mažas. Be to, ateina laikas, kai žmonės tiesiog nebenori dirbti“, - įsitikinęs J. Paulikas. Jo mokyklą kol kas gelbsti keturi atvažiuojantys mokytojai. Direktoriaus nuomone, visiškai aišku, kodėl trūksta specialistų. „Mokamos per mažos algos. Niekas už „vargšą atlyginimą“ dirbti nenori. Mokytojo darbas nevertinamas valstybės“, - mano J. Paulikas.

Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius Kazys Anužis taip pat teigė, kad mokytojų trūksta dėl mažų algų. Jo nuomone, jauniems žmonėms svarbu įsigyti diplomą, o po to jie keičia kvalifikaciją ir mokytojais nedirba. „Mokykloje verkiant reikia anglų kalbos mokytojų, visiškai liūdna su fizikos ir chemijos specialistais. Jų nėra“, - pasakojo K. Anužis. Iš 48 Darbėnų vidurinės mokyklos pedagogų 13 atvyksta iš Kretingos ir Palangos.

Vienas iš problemos sprendimo būdų yra mokytojų kvalifikacijos keitimas. „Mokytojai, norintys keisti savo kvalifikaciją, gali kreiptis į Švietimo skyrių. Mes renkame duomenis ir juos siunčiame į Vilnių. Švietimo ir mokslo ministerija iš dalies finansuoja mokytojų studijas ir nurodo, kurioms specialybėms bus skirta lėšų“, - sakė Kretingos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Jurgutienė.

Ji teigė, kad mokyklos turi savų būdų ieškoti specialistų. „Mūsų internetinėje svetainėje gali skelbtis mokytojai, kurie ieško darbo, ir mokyklos, kurios ieško mokytojų. Problema yra dėl pavaduojančių mokytojų – susirgus vienam specialistui, nėra kam jo pakeisti. Laikinai niekas nenori eiti dirbti, todėl kenčia pamokų kokybė, atsilieka moksleivių mokymas“, - kalbėjo J. Jurgutienė.


Sugrįžo ne kaip mokiniai, o mokytojai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30
Pradinių klasių mokiniai jaučiasi laisviau, kai pamokas veda jauni praktikantai. Nuotr. centre - Diana Dirmeikytė ir Marius Žvinklys.

Geras mokytojas turi būti supratingas, nuoširdus, bet tuo pačiu ir griežtas. Jis privalo išmanyti savo darbą, būti kantrus ir entuziastingas. Taip mano buvę Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokiniai Diana Dirmeikytė ir Marius Žvinklys, grįžę į mokyklą ne kaip svečiai, o kaip mokytojai praktikantai.

Ketvirtakursiai Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto studentai praktikai atlikti turi aštuonias savaites. Nors pirmąją dieną jautėsi šiek tiek išsigandę, jie džiaugėsi sugrįžę į savo gimnaziją. Jiems čia viskas pažįstama, mokytojai geranoriški ir visada pasirengę padėti.

Pirmąsias dvi savaites būsimieji mokytojai tik stebėjo pedagogų darbą ir viską užsirašinėjo. “Mums praktika – puiki proga susipažinti su mokytojo darbo specifika. Suvokiau, kad tai atsakingas darbas, reikalaujantis daug pastangų, bet be galo įdomus“, - sakė M. Žvinklys. Tačiau abu studentai, paklausti, ar savo ateitį susies su mokytojo darbu, sakė dar nežinantys. „Be to, manau, kad mokytojui labai sunku rasti darbą, ypač čia, Kretingoje. Visos vietos - užimtos“, - įsitikinusi D. Dirmeikytė, mananti, kad mokytojo darbui reikalingas ir pašaukimas. Abu praktikantai puikiai sutaria su vaikais, šie džiaugiasi jaunaisiais mokytojais.

„Kai į klasę ateina praktikantas, vaikai pasijaučia laisviau, jiems įdomus naujas žmogus. Dirbančiam mokytojui praktikantas - dviguba įtampa ir darbas, tačiau tokiais atvejais prisimeni pats save. Juk reikia kažkur įgyti praktinių žinių. Be to, kai dirba praktikantas, turiu puikią progą stebėti savo auklėtinius iš šalies ir pasimokyti iš savo jaunųjų kolegų“, - džiaugėsi pradinių klasių mokytoja Sigita Tamošaitytė.

Būsimieji mokytojai stengiasi parengti kuo daugiau ir įvairių edukacinių programų. Praktikantai vedėsi savo klases į policijos komisariatą, gaisrinę, vyks į baseiną, molio dirbtuves. „Norime, kad vaikams būtų įdomu, kad išvykos nesikartotų. Klausomės jų nuomonės. Kai kurie renginiai yra bandomieji, jų stebėti atvyksta svečiai iš Klaipėdos universiteto“, - pasakojo M. Žvinklys.

Be pamokų vedimo, studentai turi įvairių užduočių. „Rašome pamokų planus, kurie bus vertinami. Per visą praktikos laikotarpį stebime vieną vaiką, kurį reikia įvertinti psichologiškai. Turime parengti išsamią vienos pamokos analizę, pildyti praktikos dienoraštį, kuriame žymime visą klasės veiklą“, - vardijo D. Dirmeikytė.

Pasak pradinių klasių mokytojos Laimos Kurklietienės, mokytojo darbas nesibaigia nuskambėjus skambučiui. „Mokytojas turi gyventi savo auklėtinių gyvenimą. Net grįžęs namo nenustoji galvoti apie renginius, naujas pamokas“, - sakė pedagogė.

D. Dirmeikytė ir M. Žvinklys tikino neišsigandę mokytojo darbo, radę savo profesijoje ir pliusų, ir minusų.


Abiturientams sutrumpėjo para

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-03-30

Kai abitūros egzaminai jau kabo ant nosies, Salantų gimnazijos dvyliktokai tvirtino, jog ir ryto, ir nakties laikas jiems tapo kaip niekad brangus. „Atrodo, sutrumpėjo net para: laikas bėga taip greit, kad nieko nebespėji. Ne išmokti dar reikia daug, bet pasikartoti tai, kas jau anksčiau išmokta“, - teigė Inga Šiaulytė, Milda Jasaitė ir Jolita Gurkšnytė.


Kretingiškės Evelina Griganavičiūtė ir Eglė Žvinklytė nuo mažens žavisi žirgais ir žirgų sportu. Namiškiai šiam merginų pomėgiui neprieštarauja, tačiau labai dažnai jaunosios raitelės iš savo mamų girdi “Būk atsargi”.


Mokyklų lankytojus registruoja budėtojos

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-02-23

Nė vienas pašalinis asmuo, netgi tėvas ar buvęs mokinys, neturi teisės vaikštinėti po mokyklą, kada užsimanęs. Prie durų svečius ir lankytojus pasitinka budėtojos, kurios, jeigu neužregistruoja, tai būtinai pasiteirauja, pas ką ir kokiu reikalu atėjo pašalinis žmogus.

Keturių miesto ugdymo įstaigų vadovai tvirtino, kad jėga budėtojos niekam durų neužtveria, nes jų darbas kitoks. Budėtojų pareiga - pastebėti ir užfiksuoti, kas, pas ką ir kada atėjo į mokyklą.


„Druska“ – ne prėskam jaunimui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-02-23

Kovo mėnesį sukaks dveji metai, kaip Kretingos pranciškoniškas jaunimas žengė drąsų žingsnį: visos Lietuvos klausytojams jie ėmėsi rengti krikščionišką radijo laidą jaunimui „Druska“.


Trylikametė karteniškė moksleivė Sandra Liaudinskytė laimėjo Signatarų namų surengtą atviruko ir plakato konkursą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Jos grafikos darbas buvo atrinktas iš 250 visos Lietuvos moksleivių darbų ir išleistas kaip atskiras atvirukas.

Atsiimti diplomą Sandra kartu su konkursui ją rengusia dailės mokytoja Kristina Pocevičiene buvo pakviestos į Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namus Vilniuje. Už moksleivės parengimą konkursui, pilietiškumo ir tautiškumo ugdymą mokytojai K.Pocevičienei padėkos raštą įteikė Signatarų namų direktorė Birutė Kulnytė.


  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2007-02-23
Šįsyk „Kuprinė“ viešėjo Kartenos vidurinėje mokykloje. Su moksleiviais šnekėjomės:

Regina Kubiliutė:

- Nesu pagalvojusi... Na, ištekėti norėčiau ne anksčiau, kaip 25-erių metų. Pirmiausia reikia užbaigti mokslą. Esu sunkaus charakterio, manau, jog man tiktų ir patiktų studijuoti filosofiją arba psichologiją. Vyrui gal ir sunku bus gyventi su tokia žmona. Man nesvarbu, kokia bus jo profesija, svarbiausia – kad gerai uždirbtų. Norėčiau susilaukti trijų vaikų. Mes šeimoje esame dviese, trims būtų smagiau.

Martyna Valužytė:

- Svarbiausia, kad visi būtume laimingi ir turtingi viskuo. Pirmiausia norėčiau įgyti gerą specialybę: norėčiau būti teisininke. Tai, manau, yra šeimos pamatas. Ištekėti užtektų ir kokių trisdešimties. Man nėra svarbu sutuoktinio specialybė, jis nebūtinai turėtų būti turtingas. Visų svarbiausia – kad su būsimu vyru sutaptų interesai. Ir dėl vaikų turėtume nuspręsti kartu. Aš norėčiau dviejų vaikų, nes vienas būna išlepęs.

Inesa Kniuipytė:

- Turėsiu vyrą. Bet ištekėsiu tik 30 metų, nes noriu baigti studijas, įgyti darbą. Mėgstu dainuoti, tad norėčiau būti dainininke arba artiste. Mano vyras turi būti aukštas, gražus, geras. Bendrai, išorė gal ir nėra labai svarbi, bet jis turi mylėti vaikus. Būtų geriau, jeigu jis irgi būtų meno žmogus. Kad vyras nepyktų, į gastroles gal su visa šeima važiuočiau. Norėčiau turėti sūnų ir dukrą. Gali būti ir daugiau, tik ne vienturtis vaikas.

Tadas Rimkus:

- Šeimoje esame keturiese: trys broliai pametinukai: vyriausiam – 15, man – 14, dar kitam – 13 metų, ir dar ketverių metukų sesutė. Mums yra gerai, bet gal per daug. Man užtektų dviejų savų vaikų. Tuoktis norėčiau kokių 18 – 19 metų. Juk ir susituokus, jei tik norisi, galima toliau mokytis.Norėčiau likti Kartenoj gyventi, bet žmona gali būti ir ne iš šių vietų. Norėčiau dirbti statybose, vidaus apdailos darbus, nes - geri uždarbiai. Bent šeimą galėčiau išlaikyti.

Rimvydas Bitautas:

- Norėčiau turėti tik vieną vaiką. Mažiau rūpesčių. Geriau berniuką – jis nėra toks reiklus, kaip mergaitė. Turiu 16-metę sesę ir gerai žinau, ką sakau. Šeimą kursiu tik 25-27-erių metų, nes turiu susirasti gerą darbą. Ką norėčiau dirbti, dar neapsisprendžiau. Mano žmona turėtų būti protinga, graži. Man labiau patinka juodaplaukės. Norėčiau gyventi Lietuvoj, ne užsieny. Namo nestatysiu pats, galvoju, kad nemokėsiu statyti. Be to – brangu. Geriau gal butą pirksiu.

Tomas Tamošauskas:

- Vyras ir žmona po savęs turi palikti po vieną vaiką. Tad norėčiau porelės. O dirbti - profesionaliu virėju. Nuo mažens šeimai gaminu valgį ir man tas labai patinka. Mamai sakau, palauk, kol grįšiu iš mokyklos ir pats paruošiu. Vakar gaminau kotletus, prieš kelias dienas – cepelinus. Galvoju, kad ne tik į vyro, bet ir į moters širdį einama per skrandį. Tad dėl žmonos vargo nebus. Esu padūkęs, norėčiau, kad ir žmona trokštų nuotykių. Bet iki 25-erių „nesiženysiu“ - turiu išsilakstyti.


Marijono Daujoto vidurinės mokyklos Raguviškių pradinio ugdymo skyriuje šiuo metu mokosi 22 moksleiviai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas