Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 72 %
Naktį10°C debesuotumas 54 %
Apklausa

Ar politikų reitingai turi įtakos Jūsų apsisprendimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Nuo technikos remonto – iki meninės kalvystės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2006-11-24
„Per trejus mokslo metus moksleiviai išmokomi visų pagrindų taip, jog gabus jaunuolis gali pradėti pelningą meninės kalvystės verslą“, - tvirtino Kretingos technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja praktiniam mokymui Irena Petrauskienė.


Frazę „”Neturiu kuo apsirengti“ vis dažniau išgirsta ne tik vyrai iš moterų, bet ir mamos iš savo vaikų, ypač lankančių mokyklas, kur nėra privalomos uniformos. Prašmatnūs drabužiai tampa rimtu paauglių rūpesčiu. Pranciškonų gimnazijoje apsilankiusi „”Kuprinė“ teiravosi moksleivių –

Valerija Vazgirdaitė:

- Mūsų klasėje nėra didelio skirtumo – prašmatniai ar paprastai esi apsirengęs. Tačiau kažkiek jaučiasi. Panelės nepuola girtis, kad firminėse parduotuvėse pirko batus ar džinsus. Bet noras „pasikelti“ kartais išlenda. Gerai, kad įvesta uniforma, ji neleidžia per daug išsiskirti. Visgi mokymasis yra svarbiau už madas.

Aurima Nikštaitė:

- Nors ir reikia nešioti uniforminį švarką, aš išlaikau savo mėgstamą emo – punk stilių. Nemanau, kad šokiruoju kitus. Tiesiog nenoriu būti pilka pelyte. Bet tai nėra prabanga, o tiesiog stilius. Kartais pasitaiko, kad rytais nerandu kuo apsirengti, - viskas atrodo taip nusibodę. Vos vienas kitas pas mus klasėje tesipuikuoja prabangiais rūbais, nes mokytis yra svarbiausia.

Mantas Petrošius:

- Man svarbu ir tai, ir tai. Kiekvienas rengiasi, kaip leidžia jo tėvų kišenė. Bet jeigu kuris iš bendraamžių pradeda pūstis per daug dėl apsirengimo ar ko kito, susirenkame būrelis draugų ir pasikviečiam jį už mokyklos „rimtai pasišnekėti“. Po to jis pūstis jau nebenori. Mokykloje reikia mokytis, o ne vaidinti prieš kitus.

Regina Taurinskaitė:

- Viskas svarbu. Labai daug turi reikšmės, kaip esi apsirengęs. Klasėje iškart jaučiasi, jei kurio tėvai teturi mažai pinigų. Kitos mergaitės priekaištauja – pažiūrėk, kaip atrodai, ar negali geresnių batų nusipirkti. Todėl vaikai iš vargingesnių šeimų, norėdami pranokti turčius, stengiasi geriau mokytis. Turtingesnių šeimų vaikai į mokslą mažiau tekreipia dėmesio.

Vaida Žiubrytė:

- Bendraujant nelabai tesijaučia, ar klasiokas yra iš turtingos šeimos. Geri rūbai, batai, papuošalai nelemia asmens populiarumo. Jei ir būsi prabangiai apsirengęs, nereiškia, kad būsi klasės lyderis. Jeigu kažkas pradeda per daug reikštis, mes jį visaip „užvartom“. Jei gerai mokysies, įstosi ir įgysi gerą specialybę,- pats viską turėsi.

Julius Ubis:

- Pas mus mokykloje, manau, šita problema nėra aštri. Gal ir yra vienas kitas, kuris pernelyg puikuojasi prabangiais rūbais. Mes tokiems neleidžiam reikštis, nusodinam juos. Yra vaikų ir iš paprastų šeimų, kurie mokykloje visaip reiškiasi. Nesakyčiau, kad vaikai iš turtingesnių šeimų nesistengia mokytis, pastebiu, kad dažniau yra atvirkščiai.


Maža mokykla turi ir savo pranašumų

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kuprinė
  • 2006-10-27

Kalniškių pagrindinėje mokykloje mokosi 35 vaikai. Joje dirba 8 mokytojai. Kalniškiuose mokykla veikia nuo 1922 metų.


Vaikai studijuoja

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Kuprinė
  • 2006-10-27

Šeimoms, kurių vaikai išvyko studijuoti ir gyventi į kitus miestus, kyla ne tik buitinių problemų, susijusių su vaikų įkurdinimu naujose vietose. Tėvai teiraujasi, kurią gyvenamąją vietą deklaruoti, kur kreiptis susirgus, kaip mokėti mokesčius.

„Neretai studentai lieka prisirašę pas savo šeimos gydytoją Kretingoje, nors mokosi ir gyvena kitame mieste”, - sakė Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vanda Verbutienė.

Žmogus turi teisę pasirinkti šeimos gydytoją bet kuriame Lietuvos mieste, rajone, nepriklausomai nuo to, kur gyvena jis pats. Sprendžiant dėl šeimos gydytojo pasirinkimo, V.Verbutienė pataria pirmiausiai gerai pasvarstyti. Jeigu studentas yra sveikas, medikų pagalbos prisireikia retai, pas kitą gydytoją galima ir neprisirašyti. Ištikus nelaimei ar kitai būtinybei, skubi pagalba bus suteikta bet kurioje gydymo įstaigoje. Jeigu studentas serga lėtinėmis ligomis, dažnai reikia šeimos gydytojo, tuomet geriau šeimos gydytoją rinktis kuo arčiau gyvenamosios vietos.

Pasirinkęs gydymo įstaigą, studentas turi kreiptis į šios įstaigos registratūrą. Jis turi pateikti asmens dokumentą ir dokumentą, įrodantį, kad turi sveikatos draudimą. Tam užtenka studento pažymėjimo. Asmens sveikatos kortelė paprastai yra persiunčiama paštu.

Rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio vadovas Rimantas Urbonas sakė, kad šeima pati gali spręsti, kurią gyvenamąją vietą deklaruoti. Neretai studentai nuomojasi butus, kurių šeimininkai nesutinka, kad laikinai gyvenantys jaunuoliai jų butą deklaruotų kaip savo gyvenamąją vietą. Kai studentas gyvena bendrabutyje, gali jį deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą.

Šeimos, gyvenančios daugiabučiuose namuose, už šiukšles komunalininkams moka pagal gyventojų skaičių. Kaip sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Konstantinas Skierus, studentų, kurie išvyko mokytis ir gyvena kitame mieste, tėvai turi kreiptis į bendrovę dėl mokesčio už šiukšles sumažinimo. Jie turi pateikti studento pažymėjimo kopiją. Tokios kopijos bendrovė prašo, siekdama apsisaugoti nuo gyventojų nesąžiningumo. Pasak K.Skieraus, būna ir taip, kad trisdešimties butų name, sprendžiant iš prašymų neskaičiuoti mokesčio už šiukšles, tegyvena 25 žmonės.


Dvidešimt penkerių kretingiškė Aldė Bernatavičiūtė, buvusi Pranciškonų gimnazijos moksleivė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) verslo vadybos specialybės studentė, magistro diplomą ryžosi apsiginti Portugalijoje. Šį pavasarį mergina internetu surado galimybę pagilinti žinias Danijoje. Prieš kelias dienas ji pradėjo dirbti vadybos konsultante vienoje Norvegijos įmonių.


Ar mokate keiktis lietuviškai?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2006-10-27
Šįsyk “Kuprinė“ svečiavosi Jurgio Pabrėžos gimnazijoje ir kalbino jos moksleivius bei jaunuolius, tuo metu besilankančius mokyklos teritorijoje. Buvo smalsu sužinoti:

Aurimas Lukošius:

- Aš visai nesikeikiu. Kokia prasmė keiktis? Manau, kad intelektualesniam žmogui nedera keiktis. Dažniausiai keikiasi tie, kurie turi kompleksų ir keiksmažodžiais nori kompensuoti kažką, ko neturi. Aš esu grynos lietuviškos kalbos šalininkas. Man kalbos visai nepagyvina kažkokios rupūžės, gyvatės ar žalčiai.

Vytautas Kanapka:

- Ne. Nežinau. Nemoku. Nesu girdėjęs. Na, o jeigu atvirai – visi žmonės keikiasi. Pasiklausykit, kas darosi gatvėse, arba ten, kur susiburia daugiau žmonių. Pavaikščiokit po mokyklą – išgirsit tiek, kad net ausys raitysis. Rusiški keiksmažodžiai – populiariausi. Lietuviški neprigyja, jie neturi „cinkelio“ ir juos vartoti nepatogu.

Martynas Lukas:

- Lietuviškai? Na, žinau, kad yra, tarkim: žalia rūta, rupūže. Mano močiutė kartais, kai susinervina, pasako: kad tu vandens šaukšte nuskęstum. Bet tokių pasakymų tarp jaunimo beveik neišgirsi. Rusiški keiksmažodžiai (na, patys žinot, kokie) jau tapo tarsi kalbos norma. Tai taip įaugę į kraują, kad lietuviškai nusikeiki tik tam, kad pagyvintum kalbą.

Daiva Beniulytė:

- Nelabai. Tai kad nesimokėm mokykloj. Jeigu supykstam, klasėj vienas kitą pavadiname gyvūnais, pavyzdžiui: asilas, ožys, gaidys, karvė. Yra, kas moka keiktis ir iš Švarcnegerio repertuaro. O rusiškų girdėt tai girdėjom, bet nesuprantam, ką reiškia – rusų kalbos nesimokom. Dar esu girdėjusi, kaip vienas senelis visaip bjauriai keikėsi, kai sudužo jo alaus butelis.

Greta Garškaitė:

- Nelabai. Porą keiksmažodžių žinau: žaltys, rupūžė. Tačiau jaunimas jų nevartoja. Manau, kad apie 90 proc. jaunimo keikiasi. Merginos netgi daugiau už bernus. Man atrodo, kad jaunimas keikiasi visam pasauly. Gal nori pasirodyti „kietesni“ už kitus. Man kartais irgi išsprūsta, bet tai nėra gerai – yra ir kitų būdų, kaip išreikšti emocijas.

Dainius Rupeika:

- Moku: gaidys, rupūžė, žiurkė, šūdo gabalas. Kai supykstu, draugams sakau: durnelis, kasyk sliekui pažastį, kramtyk vandenį. Mokytoja išmokė. Apsikeikiam, apsistumdom, bet neatsiprašom. Taip nepriimtina. O tėtis, kai susinervina, keikiasi rusiškai. Rusiškai - „kiečiau“. Ir dar man nepatinka, kaip filmuose šneka „varyk į mano š...“


Vieneri metai Briuselyje

  • Kuprinė
  • 2006-09-29

Kretingiškis Gintautas Maksvytis pasidalino įspūdžiais apie mokslo metus, kuriuos jis praleido mokydamasis Belgijos sostinėje Briuselyje. Dabar jis toliau tęsia studijas Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštojoje mokykloje, kur mokosi verslo administracijos.

G.Maksvytis studijuoti į Briuselio ekonomikos aukštąją mokyklą EMSAL vyko pagal studentų mainų programą ERAZMUS.


Šiemet tradicinė metinė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) asamblėja buvo kitokia. Susirinkę daugiau negu 200 studentų, akademinės visuomenės narių ne tik dalijosi patirtimi ir svarstė, kaip pagerinti studijų sąlygas, bet ir atšventė Lietuvos studentų sąjungos penkiolikos metų gimtadienį.

Ar liesas žmogus - laimingesnis

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Kuprinė
  • 2006-09-29

Daugiau negu 26 proc. paauglių merginų laikosi dietų, o 46 proc. dvylikamečių mergaičių nori numesti svorio. Dietos laikymasis tapo įprastu dalyku paauglėms merginoms, neturinčioms antsvorio.


Pakutuvėnų bendruomenė palaimino Andrių Mamontovą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2006-09-29

„Kas pakliūva čia, į Pakutuvėnus, tas čia ir „pasilieka“ visam laikui“, - pasibaigus Andriaus Mamontovo ir jo grupės labdaros koncertui Pakutuvėnų angare, gausiai susirinkusiai miniai klausytojų kalbėjo bendruomenės klebonas, brolis Gediminas Numgaudis. Tuo pat metu jis pakvietė visus koncerto dalyvius giesme atsidėkojant palaiminti pirmąkart angare koncertavusius muzikantus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas