Pajūrio naujienos
Help
2019 Lapkritis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną7°C debesuotumas 100 %
Naktį5°C debesuotumas 10 %
Apklausa

Ar nešiojate atšvaitus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Specialistų teigimu, norint sukurti gerus santykius tarp tėvų ir vaikų svarbiausia yra bendravimas.

Tėvų ir vaikų santykiai kiekvienoje šeimoje yra skirtingi. Šeimos nariai pokalbiams skiria nevienodai laiko, tėvai ugdo skirtingas vertybes, bet dažnai visų siekis būna palaikyti kuo geresnį šeimos narių bendravimą.

Svarbu – atviras bendravimas

Kretingiškiai Ieva ir Tomas Kurlinkai augina du vaikus – dvylikametį Joną ir devyniolikmetę Ugnę. Šeima palaiko gerus santykius daug bendraudami. „Geri santykiai kuriasi būnant atviriems, pasitikint ir gerbiant. Nesvarbu, kad vaikas jaunesnis, turi mažiau patirties, bet jis yra mąstanti, per savo klaidas siekianti tobulumo asmenybė. Tėvai yra tam, kad tų klaidų būtų kuo mažiau“, – teigė Tomas.

Kai kurie vaikai nesikalba su tėvais grįžę iš mokyklos, jiems neįdomu pasakoti apie savo dieną, o I. Kurlinkienė stengiasi, kad jos vaikai norėtų kalbėtis. „Man įdomu išgirsti, kaip jiems sekėsi. Pati irgi stengiuosi papasakoti kaip sekėsi darbe, – patirtimi dalijosi ji. – Pastebėjau, kad kai kurie vaikai prie tėvų būna kitokie, susivaržę, o aš visada sakau, kad su manim kalbėtų taip, kaip su draugu. Nedarau ribos tarp vaiko ir suaugusiojo.“

Kurlinkai šeimos bendravimui skiria kiek įmanoma daugiau laiko. Stengiasi valgyti kartu prie bendro stalo, savaitgaliais išvyksta į keliones, aplanko senelius.

Vieni savo vaikus ugdo taip, kaip buvo ugdomi patys, o kiti bando naudoti kitokius metodus. Ievos mama ją auklėjo demokratiškai, netaikydavo griežtų bausmių. Žinoma, pašnekovei tekdavo atlikti savo pareigas, bet ypatingų draudimų neturėjo. Ji pastebėdavo, kad kiti bendraamžiai domėjosi žalingais įpročiais, bet pačiai Ievai tai nebuvo įdomu. „Pati pasirinkau, ar to noriu, nes man leido, o jiems – griežtai ne“, – paauglystės prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Tomas ir dabar prisimena tėvų pamokas. „Svarbiausias dalykas, ką gavau iš tėvų, – moralės normos, taip pat pagarba vyresniems. Man iki šiol tai yra labai svarbu“, – kalbėjo vyras. Jis mano, kad prastų santykių šeimoje priežastis yra pagarbos, pasitikėjimo ir atvirumo stoka, todėl, jo nuomone, reikia dažniau kalbėtis, mokėti išgirsti ir suprasti, neskubėti smerkti ir teisti.

Ievos nuomone, reikėtų skaityti daugiau psichologinės literatūros. „Psichologija nesustoja – ji irgi tobulėja. Negalima pritaikyti tos metodikos, kuri buvo 1980 metais ar dar anksčiau, šiuolaikinei kartai, nes laikui einant žmonės keičiasi, tad manau, kad ir auklėjimo metodai turi pasikeisti“, – teigė ji.

Norėdama išsiaiškinti, kaip paaugliai vertina savo santykius su tėvais, atlikau anoniminę apklausą. Jos metu dauguma apklaustųjų teigė, kad santykiai su tėvais yra geri. Vis dėlto nemaža dalis atskleidė, kad ryšys su motina stipresnis negu su tėvu. Šeimose vaikai pastebi šias vertybes: išklausymas, supratingumas, rūpestingumas, vienybė, meilė ir pagalba vienas kitam. Apklaustieji mano, kad tėvai turi rodyti tokį pavyzdį, jog vaikas mokėtų tvarkingai elgtis viešumoje, gerbtų kitus, suprastų, kas yra laiminga šeima. Daug šeimų kartu švenčia didžiąsias metų šventes, asmeninius gimtadienius, praleidžia savaitgalius, po darbų papasakoja vienas kitam apie savo dieną.


Šiandien gyvenimas bemaž nebeįsivaizduojamas be socialinių tinklų. Žmonės juose dalijasi įvairiomis patirtimis, požiūriu, nuotraukomis. Daugelyje socialinių tinklų ant nuotraukos, įrašo ar komentaro galima paspausti „patinka“ ar pasirinkti kitą emociją. Socialinis tinklas „Facebook“, gaudamas skundų, kad kai kuriuos vartotojus neigiamai veikia surinkti „patiktukai“ ar per mažas jų skaičius, nusprendė svarstyti galimybę uždrausti juos matyti kitiems socialinio tinklo vartotojams. Tokį pokytį vartotojai vertina skirtingai.

Surinkti „patiktukus“ – tik skaičiai

Pranciškonų gimnazijos mokinių prezidentei Miglei Razmutei socialiniai tinklai skirti iš dalies atskleisti save. „Juose formuojame savo įvaizdį, kuris kartais gali būti ir klaidingas“, – mintimis dalijosi pašnekovė. Pasak Miglės, dalintis gyvenimo akimirkomis – tik noras, ne būtinybė.

Mergina nesmerkia žmonių, į socialinius tinklus keliančių itin daug nuotraukų: „Tai jų pasirinkimas.“ Tačiau M. Razmutei tai nebūdinga. Ji labiausiai mėgsta įrašus, kurie kažko pamoko – kai įkelta nuotrauka turi tam tikrą prasmę ar tikslą.

„Esu žmogus, dažnai norintis kažkuo pasidalinti socialiniame tinkle, tačiau pritrūkstu drąsos, todėl naujus „postus“ publikuoju gana retai, – pripažino mergina. – Kartais smagu pasidalinti savo gyvenimu su kitais. Draugams, manau, smagu pamatyti, kur buvau, ką nuveikiau ir kaip tuo metu atrodžiau. „Patiktukai“ nėra mano prioritetas. Ar 50 ar 250 jų – jokio skirtumo. Man problemų rodomi skaičiai nesukelia.“

Kretingos „Sniego Gniūžtės“ skyriaus direktorius Lietuvos moksleivių sąjungos savanoris Tautvydas Jonušas socialinius tinklus naudoja įvairiems tikslams, pagrindinis jų – bendravimas, komunikacija su žmonėmis.

„Socialinius tinklus kiekvienas priima ir vertina skirtingai, vieniems tai yra pagrindinė priemonė atkreipti į save dėmesį ir kurti įvaizdį, kitiems tai galbūt – tik darbo priemonė, o tretiems – ir atsipalaidavimas.


Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai Nedas Jurgutis (antras iš kairės) ir Augustas Šipavičius (penktas iš kairės) pirmakursių tradicinėje eisenoje.

Prasidėjus mokslo metams, šalies didžiuosius miestus užplūdo Lietuvos aukštosiose mokyklose pradedantys studijuoti pirmakursiai. Jiems šis rugsėjis – naujų pažinčių, patirčių ir galimybių laikas. Keturi kretingiškiai – Rugilė Kaubrytė, Gabija Griščenkovaitė, Augustas Šipavičius ir Nedas Jurgutis – pasidalino įžvalgomis, su kokiomis problemomis, iššūkiais ir lūkesčiais jie pasitinka pirmuosius studijų metus.

Pirmoji savaitė – aplinkai pažinti

Kaune Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradinio ugdymo pedagogiką ir užsienio kalbos mokymą studijuojanti R. Kaubrytė tikino, kad pirmoji savaitė universitete, skirta pirmakursių studentų integracijai, buvo labai naudinga: „Tokių renginių metu susipažinau su savo kurso kolegomis, universiteto aplinka ir jo teikiamomis galimybėmis. Taip pat vyko orientaciniai žaidimai po miestą, kurių metu patyrinėjau Kauną.“

Jai pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) politikos mokslų studijas pradėję N. Jurgutis ir A. Šipavičius. Jaunuoliai teigė, kad integracijos savaitės renginiai suteikė aiškumo ir išsklaidė nežinomybę. „Manau, kad visa ši savaitė buvo labai reikalinga ir informatyvi, nieko nežinančiam pirmakursiui naujoje vietoje įvairūs renginiai ir suteikta informacija padėjo prisitaikyti“, – apibūdino A. Šipavičius.

N. Jurgutis akcentavo, kad pirmakursiams svarbu suprasti, kaip viskas keičiasi baigus mokyklą. „Buvome supažindinti su įvairių dalykų vertinimo kriterijais, reikalavimais, ko tikėtis iš ateinančio semestro. Manau, kad reikalinga ir pažinti žmones, su kuriais praleisiu laiką kartu paskaitose ar seminaruose. Nuo pat pirmos dienos per įvairias veiklas universitete skatino bendruomeniškumą“, – tikino studentas.

O Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK) finansų studijų programą pasirinkusi G. Griščenkovaitė sakė, kad susipažinti su nauja aplinka ji daug laiko neturėjo: „Buvo suteikta galimybė dalyvauti stovykloje, kurioje trumpai pristatytos studijos, susipažinau su kitais pirmakursiais. Daugiau renginių nebuvo.“


Diskusijos apie suteikiamą laisvę jauniems žmonėms kyla nuolat, tačiau leidus kūrybingam žmogui būti savimi, gali surasti netikėtų stebuklų. „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai savo kūrybiškumą išbandė kitokioje erdvėje – Kartenos piliakalnyje. Iš pradžių pasivaikščioję piliakalnio takais, jaunieji žurnalistai netrukus ėmėsi darbo. Per 40 minučių „gimė“ įvairiausi tekstai, o važiuojant namų link jaunuoliai atviravo, kad tokios laisvės improvizuoti norėtų ir pamokose.


Dauguma jaunuolių, suvokę, kad yra pakankamai atsakingi, pradeda pirmąsias darbo paieškas. Dirbdami įgyja naujų patirčių, supranta tam tikrą pinigų svarbą. Tokiomis mintimis dalijosi pirmą kartą šią vasarą dirbusi penkiolikmetė karteniškė Arvydė Paulauskaitė, kuri Palangoje pardavinėjo ledus. Kita pašnekovė bendraamžė kraštietė Marija Bruzdeilynaitė nusprendė vasaros dienas leisti kiek kitaip negu dirbantys jaunuoliai.


Kretingoje motobolas – išskirtinė sporto šaka. Šiuo metu Kretingos motobolo klube treniruojasi dvi komandos – pagrindinė bei jaunimo komanda, kuri jau spėjo pademonstruoti aukštus rezultatus Europos čempionate.


Įprastai Vilniuje vykstantis renginys „Ką darai, daryk gerai“ šį kartą sudrebino Palangą. Šio renginio tikslas yra dalintis sėkmingų žmonių istorijomis ir taip skatinti žmones savo pomėgį paversti darbu. Šį kartą buvo pasakojamos dviejų sėkmingų fotografų Neringos Rekašiūtės ir Motiejaus Salkausko karjeros istorijos bei vieno iš „Coffeine LT“ įkūrėjų Nido Kiuberio kelias į sėkmę.


Kretingiškis septyniolikmetis Jokūbas Jankauskas nuo rugsėjo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje pradės profesionaliai mokytis fortepijoninės muzikos atlikimo. Šis pasirinkimas – ilgai svarstytas ir apgalvotas, nors kurį laiką jis siekė išbandyti save kitose srityse ir buvo atsiribojęs nuo skambinimo fortepijonu.


Traukiniu po Europą

  • Kuprinė
  • 2019-08-30

Vasara – kelionių metas – laikas, kai daug žmonių nusprendžia išvysti pasaulį ir pasisemti teigiamų įspūdžių. Europos Sąjunga (ES) jau antrus metus suteikė galimybę aštuoniolikmečiams tris savaites nemokamai keliauti traukiniais po ES valstybes. Šia galimybe nusprendė pasinaudoti ir su pagyrimu mokyklą baigęs Pranciškonų gimnazijos auklėtinis Kristupas Dagilis.


Stovyklos vadovai mano, kad vaikams jie turi būti kaip brolis ar sesuo.

Jau įvyko katalikiška vaikų stovykla „Kodėl Jėzus?“, kurioje rinkosi vaikai nuo 9 iki 13 metų. O vyresni, norintys dalyvauti stovyklos veikloje, turėjo galimybę tapti vadovais. Tačiau tinkamas amžius dar nereiškia pasirengimo tam. „Būti stovyklos vadovu – tai tarsi būti vyresniuoju broliu“, – drauge tikino vaikų stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovai.

Mąsto skirtingai

Vienas stovyklos „Kodėl Jėzus?“ vadovų Ignas Šopaga teigė, kad vadovas formuoja vertybes vaikams: „Jis yra vertybių pavyzdys, turi būti linksmas, tačiau mokėti ir apginti savo nuomonę. Vadovas vaikams yra lyderis, kurio pavyzdžiu jie norėtų sekti, turintis sugebėti vadovauti.“

Šioje stovykloje vadovui Ignui sunkiausia buvo rasti kompromisą su kitais vadovais. „Skiriasi bendravimo su vaikais filosofija, todėl yra sunku nusileisti savai nuomonei“, – atskleidė devyniolikmetis. Visavertiškumo jausmą jam suteikė savęs atidavimas kitiems: „Didžiulio nuovargio jausmas vakare verčia jaustis, kad laiką praleidau naudingai“, – įsitikinęs vadovas.

Stovykloje vyko orientacinės varžybos, kuriose stovyklautojai gavo įvairių užduočių. Viena jų – sudėlioti žodžius iš pagaliukų. Vaikai, dalyvavę orientacinėse varžybose, gautą užduotį suprato labai skirtingai. Vieni žodžius ėmė dėlioti vertikaliai, kiti ant žolės gulsčiai. Toks skirtingas tos pačios užduoties supratimas rodo vaikų beribę vaizduotę ir nesugadintą savitumą.

„Vaikai yra labai žemiški ir paprasti, su jais dirbti yra ypatinga patirtis, nes jie kiekvieną dalyką supranta skirtingai, jų mąstymas dar nėra suvienodėjęs. Dalykus, kurių vaikai nežino, jie bando paaiškinti patys“, – patirtimi dalijosi Ignas.

Reikia „super galių“

Ne pirmus metus stovykloje savanoriaujanti devyniolikmetė Agnė Buivydaitė prisiminė šią stovyklą: „Kai esi stovyklos vadovas, turi daugiau privilegijų nei stovyklautojas. Gali sau leisti tai, kas taisyklėse nėra galima, gali daugiau leisti vaikams, tačiau tokią laisvę visada lydi atsakomybė.“ Tėvai vadovų atsakomybei vaikus palieka visai savaitei, todėl jų pareiga – atsakingai pasirūpinti vaiku, suteikti jam viską. „Dažnai vaikai vadovus vadina „vadais“, tačiau stovykla nėra kariuomenė, o vadovai nėra vadai, kurie turėtų ką nors vaikams drausti. Vadovas turi būti tas žmogus, kuris paaiškina vaiko netinkamą veiksmą, padeda sunkioje situacijoje, bet nedraudžia ir nėra piktas“, – atkreipė dėmesį mergina.

Vaikai būna labai skirtingi, gyvena skirtingose šeimose, yra užaugę kitokiose sąlygose, todėl vadovas turi sugebėti prie jų prieiti, rasti bendrą kalbą ir užmegzti ryšį. „Su vienais vaikais reikia iškart kalbėtis, megzti kontaktą, o su kai kuriais ryšys yra užmezgamas per ilgesnį laiką, įgaunant pasitikėjimą“, – subtilybes įvardijo A. Buivydaitė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas