Pajūrio naujienos
Help
2019 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną26°C debesuotumas 95 %
Naktį13°C debesuotumas 88 %
Komentarų topas

Kuprinė

Abiturientė Elzė Momgaudytė prisipažino, kad dėl artėjančių egzaminų nerimauja, nes tai turės įtakos tolimesniame jos gyvenime.

Vienas svarbiausių etapų kiekvieno abituriento gyvenime yra egzaminai, todėl natūralu, kad kyla baimė jų neišlaikyti arba gauti netinkamą rezultatą. Stresą mokiniai jaučia nevienodai. Kol vieni geria vaistus, mažinančius stresą, kiti – galvoja apie visai kitokius dalykus.

Jaudintis ar ne?

Abiturientė Indrė Anužytė teigė, kad labai nesijaudina dėl egzaminų, nes jie neturės didesnės įtakos jos gyvenime. Mergina planuoja studijuoti menus, o ten balą daugiausiai lems stojamasis egzaminas, o mokyklinius egzaminus užtenka tik išlaikyti. Be to, dvyliktokė pasakojo iš tėvų sulaukianti palaikymo, kas padeda labiau atsipalaiduoti.

Abiturientė Elzė Momgaudytė tikino priešingai: „Net labiausiai apsisprendę ir uoliausiai besimokantys abiturientai jaučia baimę prieš egzaminus.“ Tačiau dvyliktokė jaudinasi ne dėl to, kad neišlaikys, bet dėl blogų rezultatų, kurie gali smarkiai nuvilti artimuosius. Ji atskleidė, kad per daug negalvoja, kaip išlaikys: „Žinoma, norisi kuo geriau ir tam esu pasiruošusi įdėti visas pastangas, tačiau neužsibrėžiu per aukštų tikslų, nes, nepatenkinus savo lūkesčių, skaudžiau išgyvenčiau nesėkmę.“ O tai, anot mokinės, labai sumažintų jos motyvaciją ir savivertę. Egzaminai abiturientei nulems daug, kadangi ji ketina studijuoti užsienyje, o užsienio studentams taikomos sudėtingesnės stojimo sąlygos.

Dvyliktokės Elzės nuomone, viena pagrindinių baimės ir streso prieš egzaminus priežasčių yra nežinomas rytojus ir trumpalaikė laisvė, kurią ne visi žino kaip panaudoti.

Per didelis stresas gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Buvusi abiturientė Justina Paulauskaitė pasakojo, jog dėl per didelio jaudulio prieš egzaminus naktimis nemiegodavo. Vienu metu mokinė buvo atsidūrusi net ligoninėje, o dabar dėl patirto streso mergina susirgo migrena.

Vis dėlto Justina įsitikinusi, kad stresas turi ir teigiamą pusę: „Kuo daugiau streso patiri, tuo lengviau yra save tyrinėti.“ Ji taip pat pastebėjo, kad patiriant stresą buvo lengviau suprasti, ką ir kiek ji galinti.

Pirmakursė įsitikinusi, kad sudėtingiausi yra pirmieji egzaminai, vieši kalbėjimai. „Jie kėlė daugiausiai streso. Galbūt tam įtakos turėjo ir aplinkinių didesnis jaudulys, nuolatinis kalbėjimas apie egzaminus, net nuteikinėjimas. Dabar, kur mokausi, tau nesako „bus sunku“, „neišlaikysi“ ir pan. Čia visi supranta, kad tavo mokslai yra tavo asmeninis reikalas. Nori mokaisi, nori – ne“, – patirtimis dalijosi pašnekovė.


Vegetarišką mitybą praktikuojanti Monika Mickutė tikino, kad Kretingoje vegetariško maisto pasirinkimo netrūksta.

Aplankius kelias Kretingos įmones, teikiančias maitinimo paslaugas, paaiškėjo, kad vegetarams ir kitokias mitybos praktikas bandantiems žmonėms verslininkai yra palankūs, tačiau reikiamo poreikio nėra. Labiau sulaukiama klientų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą.

Problemų nemato

„Buvimas vegetaru nekelia daug problemų norint apsilankyti kavinėse, – tikino vienuoliktokė Melė Valkiūnaitė. – Beveik visada galima rasti kokį nors saldų patiekalą, kuris būtų be mėsos.“

Kita vegetarė Monika Mockutė taip pat tvirtino, kad kavinių meniu dažnai būna skyrelis, skirtas vegetarams, todėl visaverčiam gyvenimui mėsos atsisakymas problemų nesukelia. „Pagrindinė tokios mitybos praktikos pasirinkimo priežastis yra empatija gyvūnams, gyvūnų skerdimo ir tragiškų laikymo sąlygų rinkos nepalaikymas“, – savo pasirinkimą argumentavo M. Mockutė.

Ne tik veganai, bet ir žmonės, alergiški laktozei, negali vartoti karvės pieno, tačiau augalinis pienas yra išeitis. Kavinės prisitaiko ir prie laktozės netoleruojančių klientų poreikių. „Mr coffee“ savininkas Vitalijus Chudijašas sakė, kad naudoja karvės pieno pakaitalus. „Kava pasimėgauti užsukę veganai nepasisako esantys veganais, o tiesiog užsisako juodos kavos, – patirtimi dalijosi V. Chudijašas. – Kavos mėgėjų pasitaiko įvairaus amžiaus, kartais ateina maži vaikai ir paprašo juodos kavos. Dažniausiai jaunieji lankytojai užsisako pieno kokteilių, o su karvės ar augaliniu pienu kokteilis bus daromas, nurodo mamos.“

Daugiausiai lankytojų kavinė sulaukia vasarą, tada reikia prisitaikyti prie klientų poreikių ir jie yra pasiruošę padaryti kavą ar kokteilį pagal kiekvieno kliento užsakymą.


Gegužės 8 d. jau beveik dešimtą kartą įvyks „Jaunimo apdovanojimai 2018“. Per juos bus apdovanoti aktyviausi, labiausiai Kretingos rajone pasižymėję jaunuoliai, organizacijos.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba „Jaunimo apdovanojimai 2018“ renginyje įteiks šešias nominacijas: jaunimo iniciatyva, organizacija, darbuotojas, draugas, lyderis ir renginys. Už kandidatus buvo galima balsuoti iki balandžio 19 d. elektroninėje erdvėje.

Beveik prieš dešimt metų gimusi idėja atkreipti dėmesį į rajone aktyviai veikiančius jaunuolius, su jais dirbančius žmones, organizacijas, neužmiršta. „Jaunimo reikalų taryba visada laukia kandidatų, tačiau kartais tenka juos paskatinti dalyvauti apdovanojimuose. Dažna to priežastis – nepasitikėjimas savimi ir galvojimas, kad nėra pakankamai tinkamas. Tačiau tai ne tiesa“, – kalbėjo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Kas laimėjo nominacijas, paaiškės per apdovanojimus, kurie vyks gegužės 8 d. 18 val. Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Renginį ves Haroldas Zenkovas, koncertuos grupė „Poezijos medžiotojai“. Taip pat laukia ir kitos staigmenos. „Bus tikrai smagu, ateiti verta“, – tikino B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

„Kuprinės“ informacija


Kretingiškė Gintarė Paulauskaitė be sporto neįsivaizduoja savo gyvenimo ir to mokyti svajoja kitus.

Triumfu Moterų lygos čempionatą užbaigusiame Kauno „Aistės-LSMU“ klube žaidžia ir dvidešimt trejų metų kretingiškė Gintarė Paulauskaitė, kuri profesionaliu sportu užsiima jau septynerius metus. Grįžti į gimtinę mergina ne tik neatmeta galimybės, bet ir svajoja apie tai.

Užbaigė sezoną

G. Paulauskaitė tvirtino, kad šis sezonas Kauno „Aistės-LSMU“ klubui buvo labai geras, o jį užbaigė tapusios MultiGyn Moterų lygos čempionėmis. Roko Kondratavičiaus auklėtinės Kėdainiuose įvykusiame finale 81:57 nugalėjo Ukmergės „Vilkmergę“ ir sezoną užbaigė antru laimėjimu.

„Aistės-LSMU“ per šį sezoną taip pat laimėjo Karalienės taurę, o Baltijos lygos finale nusileido Rygos TTT ir liko antros.

„Aistės-LSMU“ klube puolėja žaidžia 4 metus, iki tol jai teko priimti ne vieną sprendimą: „Dešimtoje klasėje turėjau pasirinkti, ar likti Kretingoje, ar vykti į Vilnių.“

G. Paulauskaitė Kretingos sporto mokykloje ne vienerius metus lankė krepšinį, čia vienose varžybose ją pastebėjo treneris iš Vilniaus, kuris merginą ir pakvietė atvykti mokytis ten – Vilniuje tuo metu buvo kuriama jaunų žaidėjų komanda. „Lankiau Ozo gimnaziją, kur sportas buvo labai intensyviai integruotas į ugdymo procesą. Tarp pamokų turėdavome treniruotes, kurios trukdavo po 1,5 val.“, – pasakojo sportininkė.

Sulaukusi viliojančio pasiūlymo krepšininkė dvejojo, tačiau vis dėlto pasiryžo vykti toliau nuo namų. „Mane dar vaiką įmetė į tokį pasaulį, kuriame jau nebežaidžiamas vaikiškas krepšinis. Pirmą mėnesį buvo nemažai ašarų ir prašymų parvežti namo, – apie pradžią kalbėjo Gintarė. – Buvo tokių, kurie bandė man įrodyti, kad neištversiu, bet tai tik paskatino dar labiau stengtis ir likti ten.“

Po dviejų mėnesių krepšininkė priprato prie naujos aplinkos ir šiandien šio sprendimo nesigaili.

„Įspūdingiausias laimėjimas, kurio niekas nesitikėjo – 2017 metais įvykusios Europos studentų krepšinio 3x3 varžybos, kur atstovavome Lietuvos sporto universitetui (LSU), tada tapome vicečempionėmis“, – prisiminė G. Paulauskaitė. Po to studenčių komanda vyko į Pasaulio krepšinio 3x3 studentų varžybas. „Čia likome šeštos“, – rezultatu džiaugėsi sportininkė.


„Eurodebatuose“ – diskusijų užuomazgos

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-03-29

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Tadas Puškorius (kairėje) paskelbtas „Eurodebatų“ Kretingoje laimėtoju. Šalia stovi Jaunimo Europos komandos narys kretingiškis Vilius Juodys, II vietos laimėtojas Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Tautvydas Jonušas, III vieta atiteko Pranciškonų gimnazijos mokiniui Dovydui Žilinskiui (sėdi).

Kretingoje pirmą kartą įvykusiuose „Eurodebatuose“ dalyviai pristatė savo idėjas ir diskutavo Lietuvai bei Europos Sąjungai aktualiomis temomis. „Šiemet debatuose kvietėme dalintis idėjomis, kaip ne tik aktyviai, bet ir kokybiškai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose gegužės 26 d., kaip balsuoti ne tik kojomis, bet ir galva“, – sakė Jaunimo Europos komandos narys Pranciškonų gimnazijos mokinys Vilius Juodys. Lietuvoje tokie debatai vyksta nuo 2013 metų.

Demonstravo įgūdžius

„Eurodebatai“ – nacionalinis vyresnių klasių mokinių debatų turnyras. „Pirmiausia – tai galimybė jaunam žmogui pasisakyti ir būti išgirstam. Taip pat manau, jog tokie renginiai skatina jauno žmogaus pilietiškumą, norą domėtis apie Europos Sąjungą ir joje vykstančius procesus. Dalyvaujant „Eurodebatuose“ ankstesnė viešojo kalbėjimo ar dalyvavimo panašaus pobūdžio renginiuose patirtis nėra būtina, tad šis renginys taip pat yra ir puikus būdas tokiai naujai patirčiai įgyti“, – debatų naudą įvardijo V. Juodys.

„Eurodebatuose“ kiekvienas dalyvis turėjo pasakyti trijų minučių trukmės kalbą, kurioje pristatė savo pagrindines idėjas debatų tema. Tuomet vyko klausimų-atsakymų sesijos tarp pačių dalyvių, klausimus uždavė ir renginio komisija bei žiūrovai. Vėliau dalyviai turėjo reaguoti į oponentų kalbas, apibendrino savo poziciją ir pasakė baigiamąją kalbą.

Dalyvis turėjo pristatyti originalias ir pagrįstas idėjas, gebėti užduoti taiklius klausimus savo oponentams, reaguoti į jų idėjas, išraiškingai ir įtaigiai dėstyti savo nuomonę. Taip pat svarbi išraiška – kalbėtojo gebėjimas įtikinti, kalbos įvairumas, kūno kalba. Visų miestų, kuriuose vyksta „Eurodebatai“, nugalėtojai patenka į „Eurodebatų“ nacionalinį finalą Vilniuje, tad savo idėjas galės išsakyti ne tik gimtojo miesto auditorijai.

„Eurodebatų“ esmė – įtikinti komisiją ir auditoriją savo siūlomų idėjų aktualumu bei svarba. Šiemet, kalbant apie kokybišką balsavimą EP rinkimuose, dalyvius skatino sutelkti didžiausią dėmesį į veiksmus, kuriuos gali padaryti patys arba rekomenduotų juos savo aplinkos žmonėms. „Nerekomendavome galvoti apie šią temą nacionaliniu mastu, didesnį dėmesį skiriant asmeninei patirčiai, žingsniams, kuriuos rinkėjas turėtų padaryti eidamas balsuoti“, – paaiškino V. Juodys.


Atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojos Akvilė Sindaraitė (kairėje) ir Beatričė Balkutė degustavo blynus.

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademija kartu su Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojais pavasarį pasitiko gardžiais blynų kvapais. „Blynkepių vakarą“ jaunuoliai patys kūrė širdies formos blynų receptus, juos kepė ir degustavo savo pačių atneštas uogienes.

Norinčiųjų bandyti maišyti tešlą ar padėti bendraamžiams juos gaminti, buvo nemažai, kas džiugino ir jaunimo darbuotoją Brigitą Barkauskaitę-Tamašauskę. „Tai – ne pirmas kartas, kada atviroje jaunimo erdvėje gaminame. Tokia forma jaunuoliai gauna daugiau socialinių įgūdžių“, – sakė ji, tądien mačiusi, kaip gamina ir tie jaunuoliai, kurie anksčiau to nedarė.

Šiandien jaunimas į Užgavėnes žiūri pasyviai, tačiau visiškai užmiršti jų tradicijų nesiruošia. „Blynkepių vakaro“ dalyvė Justina Petkutė atviravo, kad Užgavėnių nepamiršta: „Šią dieną kepu blynus ir einu persirengėliais. Šiais metais man pavyko net ir užsidirbti.“ Tokių jaunuolių renginyje sutikome ir daugiau, tačiau reikia pripažinti, kad jie labiau linkę kepti blynus ir jais smaližiauti negu persirengti ir eiti „žydais“.

---

Pasigamink ir tu!

Reikės: 1 stiklinės miltų, pusės stiklinės pieno, tiek pat aliejaus ir cukraus, 2 kiaušinių, žiupsnelio druskos.

Gaminimo eiga: miltus išsijokite, berkite į dubenį, tada pagardinkite druska ir cukrumi. Pilkite aliejų, įmuškite kiaušinius, viską gerai išmaišykite. Tada po truputėlį maišant pilkite pieną. Įkaitinkite širdies formos blynų keptuvę, o tada kepkite ir skanaukite!

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Artėjantys egzaminai abiturientams kelia ne tik nerimą, bet ir daugybę klausimų. Vienas jų – kiek egzaminų reikia išlaikyti norint studijuoti aukštojoje mokykloje arba gauti brandos atestatą.

Atsižvelgs į vidurkį

Rengiantis 2018–2019 mokslo metų brandos egzaminams svarbu žinoti, kad, norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti du brandos egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros yra privalomas, tačiau galima rinktis jo tipą – valstybinį arba mokyklinį. Be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, dar galima laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus.

2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Stojant į universitetus, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu 40, o į kolegijas – ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos. Į jas stojantiesiems bendras vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Šiemet stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7, į kolegijas – ne mažesnis kaip 6.

Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų.


Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, lankantys boksą, nusiteikę į ringą lipti ne muštis, o boksuotis.

Merginų, kurios domisi boksu, vis daugėja. Dabar Kretingos sporto mokykloje boksą lanko 27 merginos ir 50 vaikinų. Kai kurios merginos pamėgo šį sportą, norėdamos save išbandyti, kai kurias į jį atvedė draugės.

Dauguma boksą įsivaizduoja kaip brutalų, nosių laužymo sportą. Bokso ringe yra griežtos taisyklės. Kovos tikslas – parodyti smūgio taisyklingumą ir per treniruotes išlavintą gebėjimą gintis, o ne kuo stipresnį smūgį sužeidžiant varžovą.

Boksas nuo kitų sporto šakų skiriasi tuo, kad tai nėra žaidimas, kaip futbolas ar krepšinis. Jis išmoko savigynos, kurios gali prireikti ir už treniruočių salės ribų.

Bokso treniruotes lankanti Agnė Paulauskaitė teigė, kad tai duoda galimybę parodyti savo asmeninį įdirbį ir pasiekti rezultato. Merginoms, norinčioms siekti aukštų rezultatų bokse, reikalingos tam tikros savybės. Boksininkė Gabrielė Sakalauskaitė sakė, kad joms reikia mokėti motyvuoti save ir žinoti, kad „tau pavyks!“, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasitikėjimas savimi ugdomas ne tik treniruotėse.

Penkiolikmetė Lietuvos jaunučių bokso čempionė Rugilė Puplauskaitė tikino, kad šias savybes išugdyti jai prireikė ir trenerių stumtelėjimo. „Prieš varžybas dažnai nusiteikiu, kad nesu pasiruošusi stoti į kovą, tačiau treneriai Aivaras Balsys ir Tomas Balsys motyvuoja sakydami, kad visas žmogaus pasirengimas priklauso nuo požiūrio“, – patirtimi dalijosi ji.

G. Sakalauskaitė prisipažino, kad prieš kovodama ji nesijaudina: „Tiesiog lipi į ringą parodyti, ką išmokai per visą treniruočių laiką. Į ringą eini ne muštis, o boksuotis.“

Tam pritarė ir A. Paulauskaitė: „Boksininkai yra labai draugiški.“ Ji paneigė dažnai girdimas frazes: „ant tavęs nesirausiu“, „reikia tavęs pasisaugoti“. Ir pabrėžė, kad boksininkai nesimuša: „Čia visi draugiški ir visi siekia bendro tikslo – sustiprėti tiek fiziškai, tiek morališkai.“

„Mano tikslas yra žalingų įpročių prevencija, kai vaikai yra užimti sportu, jie leidžia laiką puoselėdami kūną, bendraudami su bendraminčiais. Visas mano gyvenimas yra kova, jei ne bokso ringe, tai su netinkamu elgesiu“, – bokso esmę įvardijo Kretingos sporto mokyklos treneris Aivaras Balsys.

Aurelija PLOKŠTYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Abiturientai lietuvių kalbos darbą gali nusipirkti maždaug už 10–12 eurų.

Ruošiantis egzaminams abiturientai turėjo įveikti dar vieną iššūkį – kovo viduryje įvykusią lietuvių kalbėjimo įskaitą, be kurios nebus leista laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Kol vieni sunkiai dirbo rašydami kalbas, kiti nusprendė kalbą tiesiog nusipirkti.

Taip lengviau

Daugybė abiturientų kiekvienais metais eina lengviausiu keliu – nusipirkdami lietuvių kalbos darbus, nes neva patiems rašyti kalbą yra per sunku.

Gimnazistas Tomas (vardas pakeistas) pasakojo, kad kalbą nusipirko, nes pačiam sunkiai sekasi rašyti rašinius. „Geriau yra nusipirkti, nes tada pačiam nereikia rašyti, laiko sutaupai. Bet tada yra sunkiau išmokti“, – pasvarstė mokinys.

Jam pritarė ir dvyliktokė Urtė (vardas pakeistas), kuri kalbą pasiėmė iš vyresnės sesers. „Jei kalbą būčiau rašiusi pati, būtų reikėję ją perrašyti penkis kartus, o dabar – tik vieną. Pasilengvinau sau darbą“, – šmaikštavo abiturientė.

Gimnazistė Irma Karnauskaitė, priešingai negu dauguma jos bendraklasių, kalbos nepirko, nes jautėsi įsipareigojusi parašyti ją pati: „Žinojau, kad, jei nusipirkčiau kalbą, ją reiktų nemažai taisyti. Mus net pati mokytoja buvo įspėjusi, kad tai – didelė rizika, nes niekada nežinosi, kokią kalbą gausi.“

Abiturientė pastebi, kad tarp mokinių yra labai populiaru pirkti darbus. Tačiau, jos nuomone, tai nėra naudinga: „Manau, netiesa, kad nusipirkus kalbą mokiniui bus lengviau. Iš tikrųjų yra dvigubai sunkiau. Būna, kad gauta kalba net neatitinka temos, tada reikia visą keisti. Be to, išmokti yra daug sunkiau, kai ne pats rašai.“


„Kiek atsimenu save, visada muzikavau“, – tvirtino kretingiškė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Orinta Šlušnytė.

Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Orinta Šlušnytė teigė, neįsivaizduojanti savo gyvenimo be muzikos. Kiekvieną laisvą akimirką ji stengiasi išnaudoti muzikuodama ar galvodama apie muziką. Mergina atlieka solinius kūrinius, o nuo praėjusio rugsėjo kartu muzikuoja ir su krikščioniškos muzikos grupe „Vėtra“.

Meno mokyklos horizontuose

Troškimas muzikuoti ir būti dėmesio centre Orintą lydi nuo pat vaikystės. „Kiek atsimenu save, visada muzikavau. Vaikystėje, kai sesė grojo pianinu, dažnai ateidavau šalia jos ir imdavau dainuoti įvairias daineles“, – tvirtino ji.

Mergina augo su dviem seserimis, kurios taip pat muzikalios. Kadangi viena sesių jau grojo meno mokykloje, muzika nuolatos skambėjo namuose. Tad vieną dieną mama merginai pasiūlė pradėti lankyti meno mokyklą, ilgai nesvarsčiusi ji sutiko.

„Pasirinkau fortepijoną, apie kitus instrumentus daug negalvojau, nes man labai patiko, kaip sesė grojo, o ir pianinas namuose jau buvo. Dėl šio savo sprendimo džiaugiuosi iki šiol“, – tikino O. Šlušnytė. Nors ji lankė ir žolės riedulį, šokių būrelį, kelis chorus ir keramikos užsiėmimus, vis dėlto muzika ilgainiui tapo mėgstamiausia sritimi.

Mergina Kretingos meno mokykloje mokėsi 7 metus, mokytojos Rimos Stonkuvienės fortepijono klasėje. Ji dalyvavo įvairiuose koncertuose ir konkursuose kaip solo atlikėja bei kartu su akordeonistų ansambliu, taip pat dainavo chore „Smiltė“.

Anot Orintos, pati svarbiausia patirtis, įgyta meno mokykloje, – muzikiniai pagrindai. „Dalyvavimas konkursuose suteikė daugiau pasitikėjimo savimi ir savivertės, neliko itin didelės scenos baimės“, – teigė ji. Mergina įvardijo, kad septyneri metai meno mokykloje išmokė laiko planavimo ir gebėjimo susidėlioti prioritetus – jei artėdavo koks nors konkursas ar koncertas, ji stengdavosi kuo sparčiau atlikti namų darbus ir kuo ilgiau groti.

Meno mokykloje buvo įskiepytas ir atsakomybės jausmas. „Viešai kūrinį norisi atlikti kaip įmanoma geriau“, – sakė Orinta. Ji atviravo, kad kartais gerai pagroti nepavykdavo, tačiau tokios patirtys užgrūdindavo ir skatindavo groti dar intensyviau bei neprarasti motyvacijos: „Manau, kad daugumos žmonių gyvenimas sudarytas iš pakilių ir nesėkmingų akimirkų. Jei kas nors šiuo metu nesiseka, visa tai kažkada pagerės, anksčiau ar vėliau pasitaisys“.

Mergina itin dėkinga savo fortepijono mokytojai R. Stonkuvienei, kuri suteikė pasirinkimo laisvę, o reikiamose situacijose skatindavo siekti užsibrėžtų tikslų.

Dar viena sritis, išmokiusi Orintą atsakingumo, – kelionės. Ji tvirtino, kad tai vienas svarbiausių ir smagiausių momentų besimokant meno mokykloje. „Išvykų metu ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse atrasdavau naujų draugų, susipažinau su naujomis šalimis, galėjau iš arčiau pažvelgti į jų kultūrą bei tautų muziką“, – prisiminė ji.

Daug prisiminimų liko ir iš dalyvavimo Dainų šventėse: „Tas vienybės jausmas ir patriotiškumas yra žodžiais nenusakomas. Net ilgos repeticijos Kalnų parke man buvo vienas malonumas.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas