Pajūrio naujienos
Help
2019 Vasaris
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe181522
Še291623
Se3101724
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 0 %
Naktį-3°C debesuotumas 96 %
Apklausa

Ar įdiegdami savitarnos kasas, prekybos centrai turėtų mažinti prekių kainas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kūryboje atranda save

  • Kuprinė
  • 2018-12-28
Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pirmokė gimnazistė Laura Mieščionaitytė

Kretingos kultūros centre įvyko tradicinis Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos renginys „Rudens nostalgija“. Šioje popietėje gimnazistai pristatė savo kūrybą, piešinius, sukurtus drabužius, įvairius darbus. O ką menas ir kūryba reiškia šio renginio dalyvėms gimnazistėms Laurai Mieščionaitytei ir Gintarei Kniukštaitei?

L. Mieščionaitytei menas – tai savęs išreiškimas be žodžių. Ji teigė, kad tokiu būdu gali išreikšti savo mintis nebijodama, kad pasakys ką nors ne taip. Piešiant mintys dėliojasi daug lengviau nei kalbant. Menas padeda jai pavaizduoti vizijas, kurios kyla galvoje, nors ne visada pavyksta, kaip tikisi.

Laura piešia nuo mažens. Anksčiau, kaip pati teigė, tai buvo tik vaikiški piešinukai, bet dabar gimnazistė meną bando sieti su savo ateitimi, kopti mažomis pakopomis ir tobulėti. Nors mokinė ir neslėpė, jog dar nėra visiškai nusprendusi, kuo nori būti pabaigusi mokyklą.

Mergina paminėjo, kad dalyvavimas tokiame renginyje, kaip „Rudens nostalgija“, reiškia labai daug. „Tai puiki proga parodyti savo darbus kitiems, tai lyg viena pakopa aukščiau svajonės link“, – kalbėjo ji.

Kūrybos naktyje „Ieškau savęs“, kuri vyko Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje Laura taip pat užsiėmė dizaino procesu. Drabužių kūryba merginai nėra naujas dalykas. Kūrybos nakties pradžioje ji neišsirinko, kur nori nueiti, ką daryti, todėl su drauge nusprendė užsukti į dizaino užsiėmimą. Ten joms sekės gerai, todėl sukurtas sukneles pristatė ir „Rudens nostalgijoje“.

Laura užsiminė, kad šiuo metu kuria suknelę ir per technologijų pamokas gimnazijoje. Jos gamybai naudoja senus drabužius ir įvairias medžiagas.

Pirmasis jos kūrinys turėjo būti trumpi, šviesiai gelsvi marškinėliai suvarstyta nugara, bet nepavyko taip, kaip ji norėjo. Antrasis kūrinys pasisekė labiau – tai buvo marškinėliai su trumpomis rankovėmis ir prisiūtais kutais iš siūlų. Visgi Laura pripažino, kad labiau prie širdies – piešimas ir tapyba.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Švenčiame Naujuosius

  • Kuprinė
  • 2018-12-28
Aurelija PLOKŠTYTĖ

Naujuosius metus švenčia visas pasaulis, tačiau kiekvieno žmogaus naujametinės tradicijos yra skirtingos priklausomai nuo to, kuo jis užsiima gyvenime. Vieniem nauji metai – darbo įkarštis, o kai kuriem ir proga pakelti taures.

Pasaulis Naujus metus pasitinka vidurnaktį nušviesdamas dangų fejerverkų fiesta. Nauji metai atneša naujų vilčių ir motyvacijos keisti ar daryti tai, ką jau seniai norėjote. Paklausus jaunimo kaip jie planuoja švęsti artėjančius 2019-uosius, daugelis patikslino, kad neplanavo iš anksto, o kiti žinojo net apie naujametinį bučinį.

Jaunimas per naujus metus dažniausiai išvažiuoja į didmiestį, kur šventinė nuotaika ryškesnė. Ši šventė neapsieina be šampano taurės, o kai kurių naujametinė tradicija – prisigerti iki „komos“. Neretai merginos iš pradžių pagalvoja, kaip rengsis per šventę, o ne kur švęs. Beveik visi jauni žmonės naujuosius visai neseniai šventė su šeima. Dabar jaunuoliai vis dar laikosi šios tradicijos, bet dažniau švenčia su draugais.

Vyresni žmonės naujuosius sutinka restoranuose, kavinėse ar viešbučiuose. Todėl šventinis laikotarpis yra pats darbymetis restoranams ir kavinėms. Žmonės už įėjimą į prestižinį restoraną pakloja nemenką sumą. Restoranai būna perpildyti, o Naujųjų išvakarėse, sugalvojus skaniai pavalgyti prašmatniame restorane, vietų nė su žiburiu nerasi. Kai kurie Naujiesiems metams švęsti renkasi keliones ir sutinka naujus metus užsienyje.

Dešimties metų patirtį turintis renginių vedėjas Darius Sidabras sako, jog vesti renginį per Naujuosius būna pakviestas dar vasarą. Nors tik maža žmonių dalis yra linkusi švęsti Naujuosius su vedėjo programa, bet paklausa yra. Žmonės tokiomis progomis ieško kuo žinomesnio vedėjo ir kuo linksmesnės programos už protingą sumą. D. Sidabras teigė, jog pasiruošti programai trunka individualiai ir priklauso nuo to, ką užsakovai joje nori matyti. Žmonės mėgsta pasamdyti muzikos atlikėjus ar kelia teminius vakarėlius išsinuomodami kostiumus. Nusamdžius vedėją organizacinius reikalus sprendžia jis, todėl dalyviams reikia tik ateiti į šventę. Vedėjai užtikrina po naujų metų šventimo likusią gerą emociją, kuri pranašauja visų metų nuotaiką.


Psichologijos studentė Evelina Riepšaitė, kuriai regos negalia nesutrukdė siekti tikslų.

Šiandien visuomenės formuojamas požiūris į negalią turinčius žmones yra vienareikšmiškai neteisingas ir žeidžiantis. Daugybę pavyzdžių nuneigia esamą stereotipą, kaip, pavyzdžiui, Nick‘as Vujicic.

Visi, kas yra skaitę jo parašytą knygą „Gyvenimas be ribų“, domėjosi apie jį, žino, kiek daug šis žmogus, nepaisant savo negalios, yra pasiekęs gyvenime. Kartais žmonės, kurie turi visas galimybes, gyvenime jų visų neišnaudoja, priešingai – tokie žmonės, kaip jis, įdeda daugiau pastangų norėdami pasiekti daugiau. Bet ši istorija ne apie Nick‘ą, o jauną merginą, kuri nugyveno dar ne tokį ilgą gyvenimo tarpsnį, bet eina jo keliu ryžtingai, nors ir turi negalią.

Štai, ką apie save papasakojo Evelina Riepšaitė:

„Esu antro kurso psichologijos studentė Vilniaus universitete. Trumpai papasakosiu savo gyvenimo iki šios dienos istoriją. Nežinau, ar galiu tai vadinti sėkmės istorija, bet gal bandykime nesikuklinti ir pavadinkime ją taip.

Pradėsiu nuo to, jog nuo gimimo turiu regos sutrikimą, kuris susideda iš kelių ligų, nesivarginsiu jų vardinti, nes tai nėra esminis dalykas. Nuo pat mažumės tiek tėvai, tiek giminės, tiek mokytojai buvo labai skeptiškai nusiteikę, nes, žiūrėdami į mane, galvojo, kad bus sunku mokytis, kažko siekti ir pasiekti. Atsimenu, ne kartą esu girdėjusi gimines šnekant: „O kur tas vaikas dėsis? Ar tėvai turės visą gyvenimą ją išlaikyti? Negalės nieko už save padaryti, bus tėvams vien vargas.“ Atsimenu, ir mokytojai, kai buvau paruošiamojoje klasėje, buvo perdėtai nuolaidūs, sakyčiau, lyg turėčiau kažkokį protinį sutrikimą: „Neišeina – tai neišeina, tai ir nedaryk“, „padarei blogai, na vis tiek gerai.“

Laikui einant pastebėjau, kad, jeigu tu turi kažkokį sutrikimą, žmonės žiūri kaip į kur kas menkesnį, mažiau sugebantį. Na, bent jau aš taip interpretuodavau, nors gal tai galėjo būti ir visai kas kita, o galbūt to nė neturėjo galvoje.

Vienas ryškiausių prisiminimų, kai penktoje klasėje viena mokytoja manęs klausė, ar man reikės palengvintos programos. Šis momentas buvo labai „ouch“, nes galvojau: „Gerai, aš turiu regos sutrikimą, bet tai nėra protinis sutrikimas, tai, kad mano rega labai prasta, nereiškia, kad aš negaliu mokytis.“


Kretingiškė Monika Laukytė dar mokykloje susižavėjo prancūzų kalba, tad ilgai nedvejojo pasitaikius progai išvykti studijuoti į Prancūziją.

Kretingiškė 21 metų Monika Laukytė dar besimokydama mokykloje susižavėjo prancūzų kalba ir kultūra, tad neabejodama pasinaudojo galimybe į šią svajonių šalį išvykti studijuoti pagal „Erasmus“ programą. Nors Prancūzijoje ji buvo viešėjusi ir anksčiau, tačiau, įsiliejusi į vietinių žmonių gyvenimą, atrado ir daug naujų bei įkvepiančių dalykų, pavyzdžiui, prancūzų nuolatinį alkį naujoms žinioms, siekiui tobulėti, bet kartu neužmirštant nuoširdų dėmesį parodyti šalia jų esantiems žmonėms bei juos motyvuojant siekti savo tikslų. M. Laukytė šiuo metu yra Vilniaus dizaino kolegijos Kūrybinių industrijų dizaino studijų programos trečiakursė, o Prancūzijos mieste Nantes ji praleis vieną semestrą – 4 mėnesius. Čia mergina studijuoja pagal programą „Brand design“ (liet. Prekinio ženklo dizainas). „Kadangi kūrybinių industrijų specialybė Lietuvoje apima didelį lauką studijuojamų dalykų, norėjau pasimokyti siauresnio dalyko, todėl ir pasirinkau šias studijas. Žinoma, taip pat norėjau išvykti, pamatyti kitas kultūras, „išlipti“ iš savo komforto zonos, sutikti naujų žmonių, pamatyti, kaip mokymosi procesas vyksta kitoje šalyje“, – pasakojo M. Laukytė.


Sporto klubas „Startas“ įkūrėjas, treneris Tomas Andriukaitis (kairėje) ir treneris Julius Butkevičius

Nenuostabu, kad Naujieji metai daugumai asocijuojasi su nauja pradžia. Dažnai žmonės nori pasikeisti: pradėti laikytis dietos, daugiau vaikščioti pėsčiomis ar anksčiau eiti miegoti. Sporto klubo „Startas“ įkūrėjas ir treneris Tomas Andriukaitis teigė, kad būtent po švenčių labai padaugėja norinčių sportuoti. Turbūt vienas dažniausiai duodamų sau pažadų naujaisiais metais yra susijęs su sportu ir sveikata.

Būtent antrą metų savaitę su trenksmu prasideda žmonių antplūdis sporto klubuose ir palaipsniui mažėja iki balandžio mėnesio. Dažniausiai žmonės čia ateina vedini noro pagerinti savo fizinę būklę, sveikatą, lankstumą, taip pat norėdami išnaudoti per šventes gautus dovanų kuponus.

T. Andriukaitis sakė, kad sporto klubą lankytojai renkasi, nes čia jaučiasi reikalingi ir gerbiami. Varžybos čia nėra aktualios, svarbiausia, kai žmogus pasiekia savo asmeninius rezultatus. O treneriai džiaugiasi galėję padėti: „Didžiausias įvertinimas mums, kai žmonės gauna ir būna dėkingi už tai, ką pasiekė mums padedant.“

T. Andriukaitis tikino, kad savo sporto klube stengiasi sukurti jaukią namų aplinką, draugiškai su visais bendrauti. Tada žmonės atsipalaiduoja ir pamato, kad ir su treneriais pasikalbėti galima ne tik apie sportą. Treneriai asmeniškai bendrauja su žmonėmis, pataria, kaip teisingai kvėpuoti, daryti pratimus. Pagal individualią programą, atsižvelgiant į žmogaus charakterį, jo norus ir galimybes yra parenkamos tinkamos treniruotės, parodomi pratimai, jeigu reikia, sudaromas mitybos planas. Asmeninėje treniruotėje dirbama individualiai su vienu žmogumi, kurį treneris jau pažįsta, žino jo problemas.

Sporto klubo įkūrėjas asmeninę programą palygino su mokykla: „Juk daug daugiau išsiaiškiname, kai su mokytoju bendraujame akis į akį negu klasėje keldami ranką.“ Anot trenerio, svarbiausia yra pamilti tai, ką darai: „Sportas turi teikti malonumą, kad jis nebūtų tik laikinas užsiėmimas.“

Esminė klaida, kurią daro naujai atėję ar po ilgos pertraukos sugrįžę žmonės, pasak T. Andriukaičio, tai noras labai greitai pradėti sportuoti, iš karto gauti norimą kūno formą, pasiekti užsibrėžtus tikslus. Tiesa ta, kad reikia susikurti režimą ir fiziškai neapkrauti savo kūno. „Sportas yra kaip meilė, kaip santykiai, – palygino treneris. – Turi tam ruoštis, praeiti tam tikrus etapus, kol kažką pasieki. Turi apšilti, išmokti kvėpuoti, teisingai judėti, po truputį didinti krūvį.“


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Kuprinė
  • 2018-12-14

KURIU LIETUVAI

  • Kuprinė
  • 2018-12-14

Aktorius Raimundas Lukšas raiškiu skaitymu leido mokiniams tarsi naujai pažvelgti į literatūrinius kūrinius.

Lapkričio 6-ąją Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje lankėsi aktorius–skaitovas Raimundas Lukšas. Jis moksleiviams skaitė fragmentus iš įvairių autorių kūrinių.

Pirmokai gimnazistai klausėsi prancūzų klasiko Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ ištraukų, grožėjosi kūrinio iliustracijomis, stebėjosi aktoriaus gebėjimu perteikti rašytojo mintis.

Aktorius pabrėžė, kad originalioje kūrinio versijoje yra personažas lapinas (Afrikos dykumoje, kur vyksta kūrinio veiksmas, gyvena fenekas, iš kitų lapių ši rūšis išsiskiria itin didelėmis ausimis), o vertime į lietuvių kalbą minima lapė.

Antrokus gimnazistus R. Lukšas supažindino su lietuvių rašytojo Justino Marcinkevičiaus dramos ,,Mindaugas“ ištraukomis.

Trečiokai aktoriaus skaitomų fragmentų iš XVI a. rašytojo Jono Radvano poemos ,,Radviliada“ klausėsi sulaikę kvapą. Mokinius aktorius R. Lukšas sužavėjo įtaigiai skaitomu hegzametru, istorijos žiniomis.

Ketvirtokai girdėjo lietuvių rašytojo Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ fragmentus. Aktorius abiturientus nustebino, nes intonacija, pauzėmis perteikė tikroviškus romano vaizdus ir pasakojimas buvo lyg filmas.

Po renginio gimnazistai sakė, kad niekada negalvojo, jog klasikos kūriniai gali būti taip įdomiai pateikti. Klausytojus žavėjo aktoriaus profesionalumas, intonacija, gebėjimas sudominti, piešiniai, nuoširdus bendravimas. Tokie renginiai sudomina moksleivius kitaip pažvelgti į kūrinius, kuriuos jie turi žinoti. Išskirtinės literatūros pamokos mokiniams paliko gerą įspūdį.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Grupė „Vėtra“: Irma Karnauskaitė (priekyje, guli) – saksofonas, (sėdi dešinėje) Mantas Bauža – mušamieji, (sėdi, iš kairės) Erikas Miltinis – akustinė gitara ir Melė Valkiūnaitė – bosinė gitara, (viršuje, iš kairės) Augustina Čičiūnaitė – vokalas, Orinta Šlušnytė – vokalas ir klavišiniai instrumentai.

taip tvirtina nuo rugsėjo Kretingos Pranciškonų gimnazijoje suburta mokinių grupė „Vėtra“. Nors gimnazistai groja dar tik du mėnesius, jie jau dalyvavo šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“.

Grupės nariai vieningai tvirtino, kad po lapkričio pradžioje Jonavos mieste įvykusio festivalio jie tapo dar artimesni, o troškimas kartu groti tik dar labiau sustiprėjo.

Siekė atrasti naują skambesį

Beveik prieš metus Orinta Šlušnytė, Erikas Miltinis ir Augustina Čičiūnaitė pradėjo kartu muzikuoti. Jaunuoliai ketvirtadienio vakarais šlovino Šv. Mišių metu, tačiau pasibaigus mokslo metams ši tradicija nutrūko.

Rugpjūčio mėnesį vykę kretingiškio Edvino Jurgučio pirmieji laikini vienuolystės įžadai paskatino jaunimą vėl susiburti. Orinta pasakojo, kad jai kilo mintis šiai iškilmei suburti chorą, tad į jį pakvietė savo draugus, su kuriais prieš kelias savaites dalyvavo pranciškoniškame atgailos žygyje. Po šios šventės norėjosi ir toliau tęsti pradėtą veiklą, tad viena jaunuolių bičiulė paskatino dalyvauti krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“.

Orinta atskleidė, kad kartais pasvajodavo, jog būtų smagu sudalyvauti šiame festivalyje, nors iš pradžių idėja groti „Sielose“ atrodė labai tolima ir neįgyvendinama. „Kviečiau nemažai savo muzikuojančių draugų ir pažįstamų prisijungti, norėjosi nebe akustinio varianto – iki tol buvo tik gitara ir pianinas, norėjosi daugiau instrumentų, atrasti naują, iki tol dar negirdėtą skambesį, tačiau daugumai ši idėja atrodė nerimta ir neturinti ilgalaikės perspektyvos“, – teigė Orinta.

Grupei suteikė simbolinį pavadinimą

Vis dėlto keli draugai sutiko prisijungti prie grupės. Viena jų – Irma Karnauskaitė, su kuria Orinta praėjusiais mokslo metais kartu grojo per Paskutinio skambučio šventę. Anot Orintos, Irma geba puikiai improvizuoti ir tai labai padeda grojant grupėje, nes nereikia papildomai mokytis atskirų partijų. Melė Valkiūnaitė ir Mantas Bauža, pakvietus Orintai, taip pat prisijungė prie kolektyvo.

Erikas patvirtino Orintos mintį, kad buvo dvejonių dėl grupės perspektyvų, tačiau galutinį sprendimą visi priėmė vieno šlovinimo metu: „Suvokėme, kad tikrai galime pasiekti šį tikslą, kad reikia burtis ir šlovinti“. Nors visi grupės nariai mokosi Pranciškonų gimnazijoje, tačiau buriant grupę tai nebuvo itin svarbus kriterijus.

Jaunuoliai pasakojo, kad gana ilgai ieškojo pavadinimo, kuris geriausiai apibūdintų jų grupę. „Visi siūlėme savo pavadinimus, tačiau galiausiai nusprendėme, kad grupė turėtų vadintis „Vėtra“. Šis pavadinimas taip pat turi ir simbolinę prasmę. „Vėtra maloningoji“ buvo pirmoji giesmė, kurią pradėjome groti grupėje, todėl būtent šis žodis ilgainiui prigijo“, – teigė mokiniai.


Į svečius atvykusią mokinių ir pedagogų delegaciją iš Italijos Pranciškonų gimnazijos bendruomenė pakvietė apsilankyti Kretingos žiemos sode.

Lapkričio 6-osios vakarą Kretinga jau trečius metus iš eilės sulaukė svečių iš egzotiškosios Italijos. Penkiolikos mokinių delegacija, lydima direktoriaus ir dviejų mokytojų, atvyko pratęsti gražią draugystę tarp Kretingos pranciškonų gimnazijos ir Liceo Leopardi mokyklos mokinių ir susitikti su Kretingos jaunimu.

Pirmąjį vakarą visi kartu paskanavę itališkų makaronų, kitą dieną svečiai turėjo susitikimą su Pranciškonų gimnazijos IIIG klasės pogrupiu. Jo metu pasidalino savo mintimis, kokiomis problemomis gyvena šiuolaikinis jaunimas, domėjosi, kuo gyvena jų bendraamžiai lietuviai. Buvo prisiminta ir neseniai Lietuvoje apsilankiusio popiežiaus susitikimo su jaunimu metu pasakyta kalba, diskutuojama apie jos reikšmę.

Mokiniai, jau anksčiau dalyvavę stovykloje Italijoje arba susitikimuose su italais Kretingoje, parengė svečiams žaidimą – orientacines varžybas po mokyklą. Taip italai geriau susipažino su mūsų mokykla, jos įdomiausiais kabinetais ir gerai praleido laiką, atlikdami mokinių sugalvotas užduotis. Visą dieną apvainikavo vakarienė Kretingos žiemos sode, o vakarui baigiantis, kaip įprasta italams, skambėjo itališkos, angliškos dainos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas