Pajūrio naujienos
Help
2018 Balandis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 10 %
Naktį4°C debesuotumas 27 %
Apklausa

Ar dalyvaujate aplinkos švarinimo talkose?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Dar neišblėso Pranciškonų gimnazijos moksleivių ir mokytojų patirti įspūdžiai vasario mėnesį apsilankius Europos Parlamente Strasbūro mieste Prancūzijoje. Ši kelionė – laimėto „Euroscolos“ konkurso pagrindinis prizas.

„Euroscolos“ programa suteikia galimybę aplankyti Europos Parlamento (EP) būstinę Strasbūre, dalyvauti jaunimo debatuose ir balsavime Europos Sąjungos (ES) klausimais. Programos tikslas yra supažindinti jaunimą su EP darbu, skatinti domėjimąsi ES vykstančiais procesais ir pateikti gilesnį Europos, kaip visumos, vaizdą. Debatai vyksta anglų ir prancūzų kalbomis.

„Euroscolos“ dienoje dalyvavo apie penki šimtai 16–18 metų mokinių iš devyniolikos Europos Sąjungos valstybių. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo dvidešimt keturi Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir du mokytojai.


Tomas PERKUMAS Kretingos Simono Daukanto progimnazijos mokinių tarybos pirmininkas

Mūsų mokinių tarybą sudaro po 3–4 atstovus iš kiekvienos V–VIII klasės, taigi iš viso taryboje yra 21 mokinys.

Būdami tokia komanda, mes organizuojame renginius. Pavyzdžiui, šįmet išradingai ir kūrybiškai paminėjome 100 metų valstybės atkūrimo sukaktį, tad renginių, akcijų mokykloje tikrai netrūko.

Be to, keletą kartų per metus mokykloje rengiame diskotekas, kurias veda patys mokiniai, jos visiems labai patinka ir yra laukiamos. Ką įdomaus galėtume nuveikti ir suorganizuoti, pasiūlo patys mokiniai.

Man dalyvavimas mokinių savivaldoje yra labai įdomi veikla, patinka organizuoti ir vesti renginius.

Savo gyvenimo be veiklos mokinių taryboje dabar net neįsivaizduoju – ji man duoda neįkainojamos patirties. Išmokė įveikti scenos baimę, suteikė žinių, kurių neišmoksi per pamokas, leido susipažinti su naujais žmonėmis.

Be to, kadangi priklausome Lietuvos moksleivių sąjungai, kiekvieną mėnesį su jos nariais aptariame moksleiviško gyvenimo aktualijas.

Manau, kad šiuolaikiniams mokiniams yra daug galimybių įdomiai parleisti savo laisvalaikį ir susirasti mėgstamos veiklos. Pavyzdžiui, Simono Daukanto progimnazijoje yra labai daug įvairių būrelių – dailės, keramikos, sporto, šokio ir kt., tereikia išsirinkti.

Aš pats dar lankau Kretingos meno mokyklą, kur mokausi groti birbyne. Tad stengdamasis suderinti muzikos pamokas, darbą mokinių savivaldoje ir mokslus – šiuo metu esu aštuntokas – turiu planuoti laiką ir užduotis atlikti, nelaukdamas paskutinės dienos.

Man tikrai labai patinka mokytis Simono Daukanto progimnazijoje, kurioje vis atsiranda naujovių – pavyzdžiui, ne taip seniai įrengtas žaidimų kambarys, kur per pertraukas žaidžiame stalo tenisą, biliardą, stalo futbolą.

Jau dabar galiu pasakyti, kad bus gaila baigti mokyklą, nes joje daug ko atradau.


Jau pasitikę Vasario 16-ąją ir laukdami Kovo 11-osios, išdrįskime pakalbėti apie ne tokią jau smagią Lietuvos praeitį, kurioje – daugybė skaudžių įvykių. Atrodo, tokia maža šalis, o iškentė labai daug. Vienas niūrus ir daugybę gyvybių atėmęs įvykis – tremtis. Ją patyrė ir mano senelis Antanas Slušnys, gimęs 1936 metais gruodžio 3 dieną, Rubulių kaime, Kretingos rajone. Ir jam teko paragauti, ką reiškia būti išvarytam iš namų ir ištremtam į tolimą kraštą, garsėjantį savo šalčiu ir vargiai tinkamomis gyventi sąlygomis.


Nors vlogerė Ieva Barkauskaitė turi daug gerbėjų, tačiau jai svarbiausia ne pačiai išgarsėti, bet su kitais pasidalinti savo mintimis ir idėjomis aktualiausiomis temomis.

Kretingiškė Ieva Barkauskaitė, kuri baigė Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnaziją, o šiuo metu studijuoja Londone, kuria vlogus – trumpus video, kuriuos talpina internete. Savo „YouTube“ kanale mergina šiuo metu turi beveik 16,5 tūkst. prenumeratorių ir pasižymi puikiu humoro jausmu, todėl sužavi daugelį ją stebinčių žiūrovų.

– Kada pradėjai kurti vlogus?

– Viskas prasidėjo daugiau negu prieš dešimt metų, kai mes su broliu pradėjome įrašinėti trumpas audio laidas. Paskui tėvai mums nupirko pirmą skaitmeninį fotoaparatą ir mūsų kūryba persikėlė į žydruosius kompiuterių ekranus.

– Kas Tave įkvėpė kurti?

– Vienas iš pagrindinių įkvėpimo šaltinių buvo anksčiau transliuotas „Šapro šou“ ir pagrindinis šios laidos vedėjas Vytautas Šapranauskas. Viena šios laidos dalių vadinosi „Radijo stotis „Puikioji“, kurioje Šapras juokindavo publiką kartu su humoristu Cololo. Manau, V. Šapranausko laidos paskatino mus su broliu pradėti juokauti ir žiūrėti į gyvenimą per juoko prizmę.

– Kokia buvo tėvų nuomonė apie tavo video kūrimą?

– Tėvams patinka, ką aš kuriu – visuomet sulaukiu jų palaikymo. Tiesa, ilgą laiką mano tėvai nežinojo, kad esu vlogerė, tačiau dabar tėvai laukia kiekvieno video, o mano mama yra entuziastingiausia mano fanė.

– Ar turi autoritetą iš vlogerių, į kurį ar kurią nori lygiuotis ar tiesiog iš jo ar jos pasisemi įkvėpimo?

– Mėgstu žiūrėti Liza Koshy kūrybą, kadangi jos video – labai nuoširdūs, ji nebijo juoktis iš savęs. Iš jos mokausi jaustis atsipalaidavusi prieš publiką ir išpildyti idėją šimtu procentu. Be to, Lizos video gali žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau jos humoras išlieka subtilus, tarsi pritaikytas kiekvienai amžiaus grupei.


Apie patyčių temą sutiko pakalbėti Pranciškonų gimnazijos mokinės Adrija Putvinaitė (dešinėje) ir Dominyka Strakšaitė (kairėje).

Patyčios. Kiekvienas bent kartą gyvenime esame jų patyrę. Priežastys būna labai įvairios – plaukų spalva, ūgis, svoris, apranga. Kartais patyčios palieka labai skaudžią žymę atminty, kuri neišsitrina net užaugus. Retas kada išdrįsta prabilti apie tai, ką jam teko išgirsti iš bendraamžių, nes galbūt gėdijasi ar bijo būti nesuprastas. Tokias problemas atskleidžia serialas „Trylika priežasčių kodėl“.

Serialo scenarijus – sukrečianti merginos istorija

„Trylika priežasčių kodėl“ – tai amerikiečių serialas, kurio pagrindinė veikėja – Hana Beiker. Paauglė, su tėvais persikrausčiusi į kitą miestą ir pradėjusi lankyti naują mokyklą.

Viskas klostosi gerai. Mergina jaučiasi laiminga, kol jos gyvenimas nepavirsta pragaru.

Viskas prasideda nuo nekaltos vaikino šypsenos. Pirmiausia yra išsiuntinėjamos nuotraukos, kuriose matosi jos kelnaitės, kai ji čiuožia nuo čiuožyklos, kas pamažu veda ją iki „lengvai pasiekiamos“ merginos statuso. Jai yra labai skaudu, tačiau ji nežino, kad tai – tik baisesnių dalykų pradžia.

Atrasti draugai paįvairina jos gyvenimą, tarp jų – ir Klėjus Džensenas, kuris slapta yra įsimylėjęs paauglę, tačiau bijo atskleisti savo jausmus.

Pamažu mažas draugų būrelis suskyla, kai visi atranda kitų draugų, o Hana lieka viena. Palūžusi ir viena.

Į jos gyvenimą atsibeldžia vis naujų žmonių, kurie vis tiek galiausiai įskaudina Haną ir palieka ją sugniuždytą. Apkalbos, seksualinis priekabiavimas, netikri draugai lydi ją iki minčių apie savižudybę. Negana to, ji dar ir išprievartaujama. Bet mergina suteikia gyvenimui paskutinį šansą. Ji nueina pas mokyklos pavaduotoją. Tačiau šis, nors ir pasiūlydamas jai išsikalbėti, neišgelbsti merginos nuo tragiško likimo.


Asta Burbienė (viduryje) – III klasės mokinė

Pakalbinome Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorę Astą Burbienę apie tai, kaip jai sekėsi tada, kai ji buvo mokinė.

GERIAUSI PAŽYMIAI. Tokius gaudavau iš gamtos mokslų. Labai patiko matematika, fizika, buvo įdomios astronomijos pamokos.

PRASČIAUSI PAŽYMIAI. Nebuvo pamokų, kurios sekėsi prastai, tačiau buvo tų, kurios nepatiko. Labai nepatiko visuomenės mokslas, nes mokytoja visada reikalaudavo „sausai iškalti“ žinias. Taip pat nepatikdavo piešti, nes niekada neišeidavo taip, kaip norėdavau.

PAŽYMIŲ KNYGELĖJE – DAUGIAU PAGYRIMŲ AR PASTABŲ? Gaudavau pagyrimus už mokslą, visuomeninę veiklą, nes buvau aktyvi mokinė, organizuodavau renginius. O pastabą esu gavusi kartu su bendraklasiais už bėgimą iš pamokų.

PAŽYMIŲ „TAISYMAS“. Būdavo, kad slėpdavau pažymių knygelę ir nenorėdavau rodyti jos tėvams, bet niekada neteko pačiai „taisyti“ pažymių. Net nebuvo kilusi tokia mintis.

ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVYKIS. Labiausiai įsiminė klasės filmas, kurį filmavome su bendraklasiais, o tada dar tai nebuvo taip įprasta kaip dabar. Dar vienas iš labiausiai įsimintinų nuotykių mokykliniais laikais buvo klasės kelionės, kurias organizuodavo mūsų klasės auklėtojas. Šios kelionės trukdavo kelias dienas, keliaudavome po Lietuvą su nakvynėmis palapinėse.

Užrašė Inga VAIŠVILAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Valentinas. Daugelis, išgirdę šį žodį, mintyse susikuria vaizdinį apie meilę, tvyrančią ore, romantišką vakarienę žvakių šviesoje ir dovanas nuo mylimo žmogaus. Argi tai nemiela? Kažin ar žinome, kad viso labo ši gražios šventės istorija buvo paženklinta nekalto kankinio krauju, kuris teturėjo paprastą norą – kad meilė nebūtų draudžiama.


Šiuo metu abiturientams tenka laikyti bandomuosius egzaminus ir tai yra gana gąsdinantis dalykas. Bet ar verta jų bijoti? Ar bandomųjų egzaminų rezultatai parodo, koks bus ir valstybinio egzamino rezultatas?

Apie tai savo mintimis pasidalijo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pedagogai.


Kotryna JONAITYTĖ Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokinių tarybos pirmininkė, atstovė mokyklos taryboje

Neretas žmogus mėgsta įvardyti save suaugusiu, pasiekus aštuoniolika metų – atsiveriantys didžiuliai vartai į pasaulį duoda visas galimybes žmogui augti ir save ugdyti, o tavo paties norai tampa svarbesni bei svaresni.

Tačiau nedažnas pamąsto, kad atsakomybė ir žmogiškumas yra tikrieji subrendimo požymiai. Galima būtų teigti, kad bręstame tiek, kiek atsakomybės savyje prisiimame.

Samprotaudamas apie atsakomybę, prancūzų rašytojas Antoine de Saint-Exupery, pasakos „Mažasis Princas“ autorius, pasakė: „Būti žmogumi – tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam“. Remdamasi savo kultūrine patirtimi, galiu teigti, kad Antoine žodžiai yra teisingi. Ugdydami savo atsakomybę, mes bręstame kaip asmenybės, turime daugiau patirties.

Mokyklos mokinių savivaldos pirmininkės atsakomybė mane skatina bręsti ir suprasti daug daugiau, negu paprastai suprasčiau. Dalyvaudama mokyklos socialinėje bendruomenėje, aš nešu didžiulę atsakomybę tinkamai bei adekvačiai reaguoti i mokinių norus ir mokyklos mikroklimatą. Šie procesai man vėliau nebebus nauji, ir aš galėsiu lengviau susitvarkyti su didesne atsakomybe ir našta.

Mokinių savivalda mane moko būti humaniška – reagavimas į patyčias bei pašlijusius santykius yra ir mano pareiga, ir garbės reikalas. O pačios atsakomybės ir humaniškumo numetimas į šalį neretai mus verčia degraduoti, mes tampame uždari bei riboti.

Taigi iš savo patirties žinau, kad žmogus visada privalo save ugdyti ne vien fiziškai ar protiškai. Mes turime brandinti savo atsakomybę, turime būti humaniški.

„P. n.“ akademijos narė


Robertas Eismontas ne tik studijuoja Lietuvos sporto universitete, bet ir aktyviai įsilieja į krepšinio klubų veiklą.

Buvęs Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokinys 21 metų Robertas Eismontas šiuo metu gyvena Kaune ir Lietuvos sporto universitete (LSU) studijuoja sporto treniravimą. Ir šio jaunuolio gyvenime nuobodulys tikrai neegzistuoja! Jis dirba ne tik Kauno „Žalgirio“ komandoje, kur rengia internetinį puslapį bei fotografuoja, bet ir įvairiuose šalies bei tarptautiniuose čempionatuose. O vienas įspūdingiausių momentų R. Eismonto gyvenime buvo tai, kad į Eurolygos finalinio ketverto rungtynes Stambule jis nuvyko gavęs pasiūlymą iš paties Eurolygos direktoriaus Jordi Bertomeu.

– Kas nulėmė susidomėjimą sporto studijomis?

– Sportas mane traukė jau nuo vaikystės. Ko gero, pirmoji sporto šaka, kurią lankiau, buvo futbolas. Treniruotes lankiau pas trenerį Algirdą Andriuškevičių, kurio pasišventimą darbui pamenu iki dabar: kaip jis eidavo per mokyklas ir kviesdavo vaikus sportuoti, vesdavosi juos į treniruotes ir palydėdavo namo. Didžiulė pagarba jam už tokį atsidavimą. Išbandžiau ir ledo ritulį, kurį žaidžiau Klaipėdoje apie trejus metus.

Vėliau nusprendžiau pereiti į krepšinį – sportavau Kretingos sporto mokykloje pas trenerį Remigijų Malakauską. Vien jo dėka susidomėjau šia sporto šaka. Toje mokykloje praleidau penkerius metus ir jau dešimtoje klasėje svarsčiau apie trenerio specialybę, o tai, aišku, lėmė treneris, nes jo atsidavimas darbui, bendravimas su jaunuoliais ir motyvavimas buvo aukščiausio lygio.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas