Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugpjūtis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną23°C debesuotumas 3 %
Naktį15°C debesuotumas 12 %
Apklausa

Ar pajutote, kad rajone pasikeitė valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

„Audi“ susitikimo dalyviai aptarė saugumo reikalavimus ir pasirašė, kad yra atsakingi už savo elgesį vairuojant automobilį.

Audi“ susitikimo organizatoriai nutarė dar kartą suburti šios automobilių markės mėgėjus, tik šįkart įtraukiant tam tikras užduotis. Dalyviai turėjo galimybę savo vairavimo įgūdžius pademonstruoti manevringumo varžybose.

„Po pirmojo suvažiavimo žmonės išreiškė norą dar kartą susitikti, taip pat sulaukėme daug pasiūlymų, ką kartoti, ką daryti kitaip, kaip paįvairinti veiklą“, – įvardino susitikimo iniciatorius Renatas Bumblys.

Pirmajame susitikime dalyvavo 45 „Audi“ mėgėjų, šįkart – apie 30. Manevringumo varžybose išbandyti save nusprendė per 10 vairuotojų. Tarp jų – ir vienintelė mergina. „Pasitikiu savo vairavimo įgūdžiais, taip pat panorau išbandyti save, nes anksčiau to daryti nėra tekę“, – įspūdžiais dalijosi varžybų dalyvė Greta Ziborovaitė.

Vairuojančių merginų, anot organizatorių, buvo tik keletas: „Nemažai atvyko kartu, tačiau vairavo vos kelios. Dalyvavusią varžybose labai palaikėme ir ji nepasirodė prasčiau už kitus. Tokias iniciatyvas labai skatiname. Galbūt jos nepakankamai pasitiki savimi, todėl ir nedalyvauja varžybose.“

Varžybose automobilių vairuotojai turėjo apvažiuoti sudėtas padangas jų nepriliesdami, taip pat buvo matuojamas ir greitis. „Dėmesį kreipėme į tai, kokiu greičiu įveikė trasą, kiek nuvertė padangų“, – paaiškino R. Bumblys.

Susitikimo organizatoriai daug dėmesio skyrė saugumui užtikrinti. „Informavome policiją, kiekvienas vairuotojas pasirašė, kad yra atsakingi už savo veiksmus. Šiek tiek baiminomės dėl galimų eismo įvykių, tačiau tai – jau vairuotojų sąmoningumo klausimas“, – kalbėjo vienas organizatorių.


Aida ir Karolis Griškevičiai Toubkal viršūnėje, Maroke.

Bet kuris pasaulio kampelis gali būti pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Tuo pasinaudoti ryžtasi daugelis žmonių, tarp jų – ir vydmantiškis Karolis Griškevičius.

Pirmoji K. Griškevičiaus kelionė į užsienį buvo dar 2007 metais, kai su tėvais vyko į Čekiją. Dabar jis jau yra aplankęs apie 30 pasaulio šalių. Vienos tolimiausių kelionių – Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, Tailandas, Dubajus, Islandija, Singapūras.

Šalį, į kurią keliaus, Karolis renkasi pagal oro linijų siūlomus skrydžius, o tada domisi, ką galėtų veikti toje šalyje.

Taip pat kai kurios kelionės, pavyzdžiui, į Nepalą, – vaikystės svajonės išsipildymas. Jis keliauja norėdamas pamatyti naujas šalis, susipažinti su žmonėmis.

Vaikinas yra pastebėjęs, kad pietinėse šalyse gyvenantys žmonės būna atviresni, linkę labiau bendrauti, o šiaurėje – uždaresni: „Vis dėlto ilgiau pabendravus ir susipažinus su vietiniais gyventojais supranti, kad ir jie yra malonūs, norintys ir galintys padėti.“

Kiekvienas kelionėmis susižavi dėl skirtingų priežasčių. K. Griškevičius prisiminė, kad jį užsiimti tokia veikla iš dalies paskatino laida „Top Gear“, kurioje buvo rubrika, kur žmonės nusipirkdavo naudotus automobilius, važiuodavo po egzotines šalis. Tai padarė įtaką ir Karolio keliavimo stiliui.

Vaikinas kartu su draugais Jungtinėse Amerikos Valstijose yra važiavęs greitkeliu „Route 66“, kuris tiesiasi nuo rytinės iki vakarinės šalies pusės. Tuomet keliautojai sukorė apie 6 tūkst. kilometrų. Taip pat jis yra apvažiavęs beveik pusę Australijos – įveikęs apie 12 tūkst. kilometrų.


Stovykloje Italijos kalnuose dalyvavo moksleiviai iš 5 Europos valstybių.

Jau trečią kartą Pranciškonų gimnazijos moksleiviai svečiavosi Italijoje, kur mokslo metus užbaigė stovykloje Alpių kalnuose „Gyventi ne išgyventi“ (it. kalba „Vivere no vivacere“). Šių metų stovykla subūrė žmones iš skirtingų Europos šalių ir konfesijų – tris dienas Mezzoldo kalnų miestelyje kretingiškiai praleido kartu ne tik su italais moksleiviais, bet ir svečiais iš Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos. Stovykloje taip pat susibūrė ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai, liuteronai bei Italijos Egipto koptų bendruomenė.

Skatino vienybę

Į penkių dienų trukmės kelionę vyko 5 mokiniai – Augustina Čičiūnaitė, Domantė Lipskytė, Nojus Žiubrys, Gabrielė Šlušnytė, Erika Ševcova ir sesuo Julija Lukauskaitė.

Vienas svarbiausių šios stovyklos tikslų – ekumenizmo, krikščionių vienybės, skatinimas. Pirmą stovyklos dieną buvo kalbama apie vertybes, vyko įvairūs užsiėmimai, sportiniai žaidimai, diskusijos grupėse. „Diskusijų metu kalbėjome ir apie bendras šalių patirtis bei istoriją – pasakojome apie SSRS okupaciją ir kaip tai paveikė žmonių gyvenimą mūsų šalyse. Vėliau supratau, kad mus visus vienija tikėjimas“, – atskleidė aštuoniolikmetė A. Čičiūnaitė.

Jai pritarė ir bendraamžė G. Šlušnytė: „Jauni žmonės, nepaisant jų rasės ar kitokių krikščionybės srovių, gali bendrauti ir tapti gerais draugais. Ir juos vienija Jėzus Kristus“.

Anot Augustinos, anksčiau kitos konfesijos jai buvo tolimos ir sunkiai suprantamos, tačiau dabar mergina yra susipažinusi ne su abstrakčia religija ar jos atšaka, o su konkrečiais žmonėmis, kurie tą tikėjimą išpažįsta. „Tai keičia mano mąstymą ir suvokimą apie kitas religijas“, – pripažino kretingiškė.

Vis dėlto bendravimą kartais ribodavo kalbos barjeras. „Praėjusiais metais, kai norėjau pasakyti kažką itin svarbaus ir sudėtingo, galėjau mintį suformuluoti lietuviškai, o sesuo Julija ją išversdavo į italų kalbą. Kadangi šį kartą buvo žmonių ir iš kitų šalių, ne vien Italijos, bendravome anglų kalba. Reikėjo šiek tiek daugiau laiko, kol galėjau angliškai pasakyti, ką noriu, kartais pritrūkdavo žodžių“, – vieną sunkumų įvardijo moksleivė.

Augustina tvirtino, kad grįžus į kambarį po sunkios ir ilgos dienos, kalbos netildavo dar ilgai – nors kambariuose gyveno skirtingų tautų žmonės, dienos įspūdžių pasidalinimas užsitęsdavo kelias valandas. „Buvo labai įdomu bendrauti su visais, nes sutikau kitokio temperamento žmonių. Kalbėdami apie kultūrinius skirtumus, užmezgėme gilesnę draugystę“, – tikino A. Čičiūnaitė.


Devyniolikmetė Evelina Šikšniūtė jau yra sukūrusi dainą.

Kretingiškė devyniolikmetė Evelina Šikšniūtė, sužibėjusi jaunimo muzikos vakare „Kreatyvas“, yra dalyvavusi ne viename muzikiniame konkurse ir net parašiusi savo dainą. Jaunoji dainininkė spinduliuoja gėrį, pozityvumą, tai bando perteikti ir savo kūryba.

E. Šikšniūtė dainuoti pradėjo nuo penkerių. Pirmasis jos konkursas buvo su teta dainuojant Kretingos rajono šeimų duetuose. Tada studentė dar buvo nedrąsi mergaitė, kuri troško dainuoti. Teta ir buvo tas žmogus, kuris paskatino merginą žengti pirmą žingsnį. E. Šikšniūtė dainuodavo mokyklos chore, o kaip solistė atsiskleidė prieš dvejus metus. Atlikimo meno niekur nesimokė, viską darė savo pastangomis. Savamokslė nustebino ne vieną klausytoją savo balsu ir nuoširdumu.

Žinoma, buvo ir tokių žmonių, kurie merginai sakydavo, kad ji nieko nepasieks ir gali net nedalyvauti tokiuose koncertuose ir konkursuose, kuriuose dalyvauja stiprūs vokalistai. Tačiau E. Šikšniūtė sako, kad į tokias replikas reaguodavo ramiai ir tikrai nesiruošė mesti savo užsibrėžtų tikslų.

Nors kartais suabejodavo savimi, pasiduodavo kitų neigiamoms emocijoms ir pagalvodavo: „O gal tikrai nereikia? Gal tikrai aš nemoku dainuoti?“ Ši kritika ir kartūs žodžiai pašnekovę sustiprino ir ji parašė savo kūrybos dainą, kurią įrašė įrašų studijoje. Šią dainą pristatė kaip savo vienuoliktos klasės projektinį darbą. „Tai jautri daina apie meilę“, – atviravo jaunoji atlikėja.

Studentė labai vertina pozityvumą ir jaukumą, būtent tai ir bando perteikti savo dainavimu. Anot merginos, jos draugai turi būti drąsūs ir neieškantys žodžio kišenėje, kad būtų jauku ir linksma bendrauti.


Kuprinietė Sigita Razmutė pasiryžo įgarsinti reklamą, ją vertino „Lalunos“ radijo laidų vedėjas Vilius Regalas.

Dar neišblėso kupriniečių patirti įspūdžiai Klaipėdos radijoje stotyje „Laluna“. „Daugumai žmonių radijas siejasi su žiniomis, informacijos perdavimu, muzika ar kelione automobiliu, tačiau tai pirmiausia – verslas ir komercija“, – tvirtino radijo laidų vedėjas Vilius Regalas.

Ieško įdomių temų

Jaunieji žurnalistai ekskursijos metu galėjo išbandyti ir radijo laidų vedėjo darbą – įgarsinti reklamą bei improvizuoti pasirinkta tema. Taip pat kupriniečiams buvo suteikta išskirtinė galimybė – eteryje stebėti, kaip skaitomos žinios, kaip radijo laidų vedėjai komunikuoja ir bendradarbiauja tarpusavyje.

„Lalunos“ kolektyvas atskleidė, kaip atrenkamos dainos eteriui, kaip parenkamos temos laidoms ir apie ką laidos vedėjas turi kalbėti eteryje. V. Regalas akcentavo, kad visų pirma tema pačiam laidos vedėjui turėtų būti įdomi, tik tada ji patiks ir klausytojams: „Temas dažnai atsirenku žiūrėdamas žinias ir informacines laidas. Klausydamas spaudos apžvalgos ir ja remdamasis mąstau, kokiomis temomis galėčiau kalbėti radijo eteryje.“

Anot radijo laidų vedėjo, šiuolaikiniame žiniasklaidos pasaulyje publikuojama nemažai apgaulingos informacijos, vadinamos „fake news“, todėl svarbu pateikiamas naujienas vertinti kritiškai ir patikrinti kelis šaltinius prieš kalbant apie jas radijo eteryje.

Radijo eteryje stengiamasi vengti, temų susijusių su politika, nes ji žiniasklaidoje yra plačiai aptarinėjama. „Daugiausia kalbu apie pozityvius ir smagius dalykus, – tvirtino žurnalistas, pridūręs, kad svarbu suvokti savo tikslinę auditoriją, kuri yra paprastas žmogus. – Daug tarptautinių žodžių ar sudėtingų sakinių konstrukcijų radijo eteryje patariama vengti.“

Eteryje dažniausiai kalbama apie 4–5 minutes, vėliau klausytojui pabosta radijo vedėjo kalbos ir jis perjungia stotį. Vis dėlto tiesioginiame eteryje pasitaiko klaidų ir „liapsusų“, kurie atmintyje lieka ilgam – pamirštama išjungti mikrofoną pabaigus kalbas eteryje ir užleidus muziką, tad kartais klausytojai netikėtai išgirsta ir laidų vedėjų pokalbius užkulisiuose.

Pasak V. Regalo, radijo laidų vedėjas negali kalbėti visko ir bet kaip, nes Valstybinė lietuvių kalbos komisija fiksuoja kalbos klaidas.


Dešimtokė Justina Šiaulytė svajoja kurti asmeninį tinklarašti, tačiau tam nesiryžta bijodama, kad turinys gali nejaudinti auditorijos.

Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Justina Šiaulytė, jau ne pirmus metus tapusi Jaunųjų filologų konkurso laureate, lietuvių kalbos olimpiados prizininke, šiais metais triumfavo ir kaip Lietuvių kalbos konkurso „Kengūra“ nugalėtoja.

Įkvepia gamta

„Šis konkursas vyksta dviem etapais, kurie reikalauja gramatinių, literatūrinių ir kūrybinių gebėjimų“, – tikino jaunoji rašytoja. Pirmame etape mokiniai, atlikę įvairias kalbos ir literatūros užduotis ir surinkę tam tikrą taškų skaičių, yra kviečiami dalyvauti lyderių ture ir parašyti rašinį pasirinkta tema. J. Šiaulytė tris kartus tapo lyderių turo nugalėtoja, kuomet jai atitekdavo kelių dienų kelionės.

Gimnazistė aplankė įvairių šalių: Vokietiją, Estiją, o šiemet laimėjo kelionę į Lenkijos miestą Vroclavą ir Čekijos sostinę Prahą. „Tokie prizai labai įkvepia, motyvuoja stengtis dar labiau, nes kelionių metu gali susitikti su taip pat kūrybingais ir savo dalyką išmanančiais mokiniais, užsimezga naujos pažintys“, – sakė J. Šiaulytė.

Kūrėja taip pat dalyvauja ir kituose rašinių konkursuose. Dalyvavimas konkursuose jaunajai rašytojai yra nauja patirtis, nes kiekvienas konkursas suteikia įspūdžių, lavina kūrybą ir vaizduotę, suteikia naujos patirties.

Šiuo metu mergina tekstus rašo tik konkursams, nes tada gauna konkrečią temą ir gali ties ja susikoncentruoti. „Žinoma, daug idėjų lieka tik mintyse“, – kalbėjo J. Šiaulytė.

J. Šiaulytę dar penktoje klasėje pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja, nuo tada ir prasidėjo jos kūrybos kelias.

Mergina dažniausiai rašo esė, kuriose atsispindi gamtos vaizdai, gamtos ryšys su žmogumi. Savo kuriamuose tekstuose ji bando perteikti jausmus apie pasaulį, tokį, koks jis iš tiesų yra. Tai jos stilius, kuris ją reprezentuoja.

Jaunoji rašytoja labai mėgsta gamtą, ji save laiko gamtos vaiku, būtent dėl to ši tema jai artima. „Gamtoje viskas nuolat keičiasi. Keičiamės ir mes, mūsų požiūris, pasaulio suvokimas, todėl pastebime ir atrandame vis naujus ir nematytus dalykus“, – paaiškino kūrėja. Rašydama Justina pasitiki savimi: „Svarbiausia tikėti tuo, ką darai.“


„Audi“ susitikimo Kretingoje iniciatorius Renatas Bumblys tikisi suorganizuoti dar ne vieną šių automobilių gerbėjų susitikimą.

Pirmą kartą įvykęs automobilio „Audi“ savininkų susitikimas Kretingoje neapsiėjo be BMW fanų susidomėjimo. Riaumojantys BMW modelio automobilių varikliai neišvaikė gerai nusiteikusių „Audi“ mėgėjų.

Jautė konkurenciją

„Audi mėgėjai susirenka pažiūrėti, kaip galėtų patobulinti savo mašinos modelį, kaip išlaikyti senesnių metų automobiliai ir kaip atrodo naujieji“, – susitikimo esmę įvardijo jo organizatorius Renatas Bumblys.

Dėl šio tikslo automobilių mėgėjai net iš Kauno atvažiavo į Kretingą. Nors šis „Audi“ gerbėjų susitikimas Kretingoje buvo pirmas ir neoficialus, tačiau į jį suvažiavo 45 vairuotojai. „Skaičius pranoko lūkesčius“, – teigė R. Bumblys.

Seniausia jame pasirodžiusi transporto priemonė – 1984 metų laidos, o naujausia – 2017 metų. Būtent dėl tokio automobilių amžiaus skirtumo „Audi“ gerbėjų susitikimas sulaukė gana daug ir įvairių nuomonių socialiniame tinkle „Facebook“. Žmonės su pašaipa reagavo į senesnių ir naujesnių metų automobilių kontrastą.

Vis dėlto organizatoriai labai džiaugėsi tokiu dėmesiu, nes neigiami komentarai pritraukė daugiau sekėjų „Facebook“ paskyroje. „Automobiliai „Audi“ susilaukia BMW savininkų dėmesio. Jų gerbėjai žinojo, kad mes susirinksime Rotušės aikštėje, todėl suvažiavo priešais mus. Jie gazavo, pašaipiai juokėsi“, – pirmame susitikime jaučiamą konkurenciją prisiminė R. Bumblys. „Audi“ gerbėjai išliko ramūs ir savo temperamentą apibūdina, kaip modeliui gėdos nedarantį.

Visa susirinkusių automobilių kolona Kretingoje apvažiavo pagrindines miesto gatves ir tada pajudėjo į Palangą, kurią apvažiavus buvo sutarta sustoti numatytoje aikštelėje.

„Atvažiavę į Palangą susidūrėme su nesklandumais – automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią norėjome važiuoti, buvo uždaryta, – kalbėjo renginio organizatorius. – Kad nekiltų tokių nesklandumų, reikia įsitikinti, kad pravažiuojami keliai būtų pagrindiniai ir kolona liktų ištisinė. Aišku, mūsų „Audi“ „brigadai“ teko išsiskirti, bet palaukėme ir visi kartu nuvažiavome į kitą aikštelę.“


Paskelbus Lietuvos gimnazijų reitingus, visi suskubo juos vertinti. Vis dėlto, gimnazistų nuomone, jie neatspindi realių mokymosi sąlygų, kurios ne tik skatina mokinius siekti aukštų akademinių rezultatų, bet ir būti gerais žmonėmis bei įgyti socialinių įgūdžių.

Džiaugėsi įvertinimu

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė geriausias gimnazijas, lyderių pozicijos ir šiemet neužleido Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Neprastais rezultatais ir aukštais šuoliais gali pasidžiaugti kai kurios mūsų rajono gimnazijos. Pranciškonų gimnazija iš 35 vietos pakilo į 22. „Tai mokytojų, komandos darbo rezultatai. Mūsų gimnazijai tai didelis pasiekimas, džiuginantis mus“, – kalbėjo gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis.

Dar stipriau pašoko Salantų gimnazija, kuri iš 180 vietos pakilo į 56. Salantų gimnazijos direktoriaus pareigas laikinai einanti Lina Vaitkuvienė taip pat džiaugėsi pasiektais rezultatais: „Dirbome nuosekliai ir sistemingai, analizuojame, kur yra problemų, mokiniams taikome konsultacijas akademiniais klausimais ir ne tik, mūsų pedagogai yra kompetentingi.“

Abi gimnazijos daugiausiai dėmesio skiria matematikai, lietuvių kalbai. „Prieš dvejus metus matematikos brandos egzaminas tapo privalomu, norint gauti nemokamą vietą aukštojoje mokykloje. Skirsime dar daugiau dėmesio šiai sričiai. Kilo mintis, kodėl per modulius neduodame papildomų pamokų, to tikslas, – kad mokiniams reikėtų kuo mažiau dirbti namuose ir nesuprantamus dalykus galėtų išsiaiškinti klasėje“, – paaiškino A. Virbalis, pridurdamas, kad lietuvių kalbai daug dėmesio skiriama buvo ir anksčiau.


Simas MARTINKUS

Dar ir šiandien pamenu tą akimirką, kai prieš pusę metų rimtai pradėjau svarstyti apie galimybę mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus muzikos konservatorijoje. Ši mintis mane aplankydavo ir anksčiau, bet visada pasakydavau sau, kad tai – tolima ateitis.

Daug apie tai niekada ir negalvodavau, tačiau tąkart aplankiusi idėja neleido gyventi iki pat mokslo metų pabaigos.

Pasiryžau nedelsti. Tėvai ir kiti artimieji šiam sumanymui pritarė ir įsitikino, kad su muzika noriu sieti savo gyvenimą. Vis dėlto galutinį sprendimą priimti teko man.

Nuvykęs į konservatorijoje įvykusią atvirų durų dieną, supratau, kad ta mokykla suteikia puikias galimybes tobulėti kiekvienam jaunajam muzikantui. Buvo atkreiptas dėmesys, kad mokiniai turi to norėti. Apsilankymas ten pastūmėjo galutinio apsisprendimo link. Po kelių dienų užpildžiau paraišką. Jaučiu, kad padariau teisingą sprendimą.

Noras mokytis tokio tipo mokykloje tikrai buvo ir yra, bet baimė neapleidžia. Juk aštuntokui nėra lengva priimti ateitį nulemsiantį sprendimą. Kai, atrodo, apie galbūt naująją būsimą mokyklą jau nebegalvoju, užtenka pradėti pokalbį su draugais, mokytojais ar kitais žmonėmis šia tema, kad vėl iš naujo apie tai suktųsi mintys.

Atstumas tarp Klaipėdos ir Kretingos nėra didelis. Kai kuriems gal ir sunku suprasti, kaip galima bijoti ir nenorėti gyventi bendrabutyje. Manau, kad gyvenimas bendrabutyje duos ir pliusų, ir minusų. Norėjimas vis labiau suprasti muzikos kalbą vis dėlto užgožia nerimą.

Apie tokį žingsnį tenka girdėti įvairių nuomonių. Daugiausia jos būna geros. Labiausiai įsiminė žmonių pasakyti žodžiai: „Jeigu kažkas nepavyktų mokantis muzikos konservatorijoje, visada gali grįžti“, „Daug dvyliktokų sunkiai apsisprendžia, kur nori stoti, o čia aštuntokas priėmė tokį sprendimą“. Tokie žodžiai tarsi įkvepia, priverčia vėl iš naujo viską apmąstyti. Pusmetį trukęs apsisprendimo procesas vis dėlto išėjo į naudą ir šiandien tvirtai žinau, ko noriu. O kaip bus, tik laikas parodys.

Manau, kad naujoji mokykla duos kažką kitokio, ypač muzikos prasme. Dažnai tenka pagalvoti, kad ,,paaukojęs” Pranciškonų gimnaziją, kurioje dabar mokausi, galiu niekada nebegauti to, ką ji man davė.

Kretingos meno mokykloje ketverius metus dainavau chore, mokiausi muzikos teorijos, grojau fortepijonu, taip pat turėjau balso lavinimo pamokas ir susipažinau su muzikos istorija. Tik dainavimas Kretingos meno mokyklos chore ,,Saulainė” leido pažinti chorinę muziką, apie kurią seniau buvau kiek kitokios nuomonės, ir privertė ją pamilti.

Renkantis specialybę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje tikrai neabejojau, jog toliau noriu mokytis darbo su choru ir dar labiau gilintis į chorinę muziką. Tam, kad galėčiau tai daryti toliau, dar turiu išlaikyti stojamuosius egzaminus ir patekti į konservatoriją.


Žygio vadovas Vilius Adomaitis (iš kairės), jo dalyviai Adelė Danutė Osterberg, Simonas Baltūsis, Edgaras Zaboras, Kipras Melnikovas, Justas Vilčinskas, Erikas Ruzgaila, Emilija Razmaitė įveikė 33 km maršrutą.

Paskutinį gegužės savaitgalį grupė Pranciškonų gimnazijos mokinių išbandė savo jėgas 33 km žygyje. Tai buvo viena iš keturių DofE tarptautinių apdovanojimų programos veiklų, kurias sėkmingai užbaigę mokiniai galės dalyvauti birželį arba vasaros pabaigoje vykstančiuose DofE apdovanojimuose ir gauti sertifikatą bei ženklelį už savo pastangas.

Ugdo visapusiškas asmenybes

DofE tarptautinė apdovanojimų programa yra pasaulinė saviugdos programa, įkurta Didžiosios Britanijos princo Filipo ir skirta jauniems žmonėms nuo 14 iki 25 metų. Visos Lietuvos mastu šioje programoje dalyvauja per 100 mokyklų.

Kretingos Pranciškonų gimnazijoje ši programa vyksta pirmus metus, joje dalyvauja 10 jaunuolių.

„Vienas pagrindinių DofE tikslų – ugdyti visapusišką asmenybę“, – sakė DofE vadovė Kretingoje Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytoja Violeta Baltūsienė.

Programoje jaunuoliams siūloma tobulėti keturiose skirtingose veiklose. Pirmoji – įgūdžių lavinimo veikla, kurią vykdydamas žmogus tobulėja įgydamas naujų įgūdžių pasirinktoje srityje. Antroji – aktyvi veikla, kurios metu žmogus tobulina savo kūną, pasirinkęs jam priimtiną aktyvaus judėjimo sritį. Trečioji sritis – savanorystė, ketvirtoji veikla – žygis.

Pastaroji apima socialinių, bendravimo kompetencijų ugdymą. „Žygis leidžia patikrinti save netikėtose, neįprastose situacijose, nes žygio aplinka šiuolaikiniam žmogui nėra įprasta“, – paaiškino DofE vadovė. Be to, yra lavinami ir įvairūs planavimo įgūdžiai, nes žygį mokiniai turi atlikti visiškai savarankiškai. Tos keturios sritys yra visapusiškas asmenybės ugdymas, akcentuojant į tai, kad žmogus turi ir padėti, ir bendrauti su kitais.

Pirmus metus Pranciškonų gimnazijoje vykstančios DofE programos vadovė V. Baltūsienė pastebėjo, kad ši programa lavina ir laiko planavimo įgūdžius, ugdo atsakomybės jausmą, nes be to, kad vykdo veiklą, žmogus pirmiausia turi ją pats sugalvoti, pasirinkti, suplanuoti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas