Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 100 %
Naktį0°C debesuotumas 88 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Komentarų topas

Kuprinė

Pakilus į dangoraižio viršų, atsivėrė stulbinantys Čikagos horizontai –kretingiškis Danas Nikontas mano, kad šito įspūdžio niekada nepamirš.

Visai neseniai iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs Pranciškonų gimnazijos VIII klasės mokinys Danas Nikontas papasakojo savo įspūdžius, patirtus viename didžiausių miestų – Čikagoje. Jis ir dabar prisimena tuos malonius žmones, aukštus dangoraižius, kurie maišydavosi su debesimis ir nuo kurių aukščio net galva apsvaigdavo…

– Dėl kokios priežasties skridai į Ameriką?

– Amerikoje svečiavausi tris savaites. Ten skridau su močiute, kad aplankytume jos seserį, kuri ten nemažai laiko gyvena. Nors mintis nuvykti į Ameriką, tą stulbinančią šalį, mane buvo aplankiusi jau seniau…

– Kur apsistojai?

– Apsistojome pas močiutės seserį, jos nuosavame name, Homer Glen rajone. Šiame rajone butų nėra, yra tik nuosavi namai. Teko girdėti, kad butuose, ten vadinamuose apartamentuose, gyvena tik turtingi žmonės. Ogi gyvena ten todėl, kad būtų mažiau tvarkymosi, mažiau rūpesčių buityje. Apartamentų vidų jie stengiasi tvarkyti patys, o lauko aplinkai tvarkyti samdo darbuotojus. Tai mane nustebino. Dar labiau nustebino tai, kad žmonės ten labai tausoja savo aplinką ir stengiasi ją vis labiau gražinti, puoselėti.

– Ką Čikagoje aplankei?

– Aplankiau Willis Tower. Tai – pats aukščiausias dangoraižis šiaurės ir pietų Amerikoje! Kėlėmės į 103 aukštą. Iš šio dangoraižio matėsi didžioji dalis Čikagos, atsivėrė stulbinančio grožio horizontai. Taip pat matėsi kiti žymūs dangoraižiai. Šio vaizdo aš tikrai jau nepamiršiu...

Teko aplankyti garsųjį veidrodį – „Dangaus vartus“, dar kitaip vadinamus „Čikagos pupa“, nes jis yra pupos formos. Ši skulptūra stovi Tūkstantmečio parke.

Nepaprasto grožio augalų, vietovių mačiau ir Čikagos botanikos sode.

Aplankiau indų tikėjimo šventyklą. Ji išpuošta didelėmis dievų, dramblių statulomis. Taip pat sienas puošė įvairiausi raštai, ornamentai.

– Kas labiausiai Tau paliko įsimintino?

– Žmonės ten yra nepaprasto draugiškumo, jie ypač laikosi etiketo taisyklių. Nors žmogus neš didelius maišus, jis pro duris pasiūlys eiti kitam. Tai patyriau ir aš. Žmonės ten labai daug šypsosi, nėra paniurę… Jie priima visus ir visada. Tekdavo nueiti į parduotuvę – visada mane kalbino pardavėjai. Su jais galima pasikalbėti apie viską.. Pavyzdžiui, viena pardavėja manęs klausė, iš kur aš, į kelintą klasę einu... Ji ne vien uždavinėjo klausimus, tačiau dar ir spėjome šmaikščiai pajuokauti. Žmonių kasdienybė ten nėra pilka ir tikrai žmonės yra nusiteikę pozityviai.

Įspūdžius labai sunku perteikti. Nors ir ilgai juos pasakočiau, vis tiek visko neišsakyčiau. Čikaga – tai visai kitas pasaulis. Šiuo metu tai yra mano didžiausia gyvenimo kelionė, kuri tikrai praplėtė mano akiratį ir žinias.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


„Ateikite pas mane visi...“ (Mt 11, 28), – šiais žodžiais Jėzus kviečia visus pavargusius ir prislėgtuosius, žadėdamas jiems atgaivą. Šiais žodžiais prasidėjo ir jau septintus metus vykstanti, ir jau tradicija tapusi, Pranciškonų gimnazijos IIIG– IVG klasių mokinių viktorina apie šv. Pranciškų.


Vydmantiškė abiturientė Evelina Panumytė įsitikinusi, kad matematikos egzaminas yra per daug sureikšmintas ir būtų prasmingiau, jei ateities su tiksliaisiais mokslais nesiesiantys abiturientai daugiau laiko galėtų skirti tiems dalykams, kurių jiems prireiks studijuojant.

Viena švietimo sistemos naujovių – privalomasis matematikos valstybinis egzaminas, kuris reikalingas stojant į bet kokią studijų programą, išskyrus menus. Ir šis reikalavimas galioja netgi stojantiesiems į mokamas studijų vietas. LR švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tokį sprendimą argumentuoja siekiu suvienodinti reikalavimus ir sąlygas, tačiau abiturientai šias permainas vertina nevienareikšmiškai.

„Didžiausia nesąmonė, kad stojant į valstybės apmokamas ir neapmokamas vietas būtinai reikia laikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, net kai, pavyzdžiui, studijų programoje tokių aukštų matematikos žinių nereikia. Mano nuomone, matematikos egzaminą reiktų padaryti neprivalomuoju stojant į valstybės nefinansuojamą vietą, išskyrus, jei tas dalykas bus reikalingas studijų metu“, – savo nuomonę išsakė Vydmantų gimnazijos abiturientė Evelina Panumytė.

Tokiomis nuotaikomis gyvena didelė dalis abiturientų: rengęsi ateitį sieti su humanitariniais mokslais, dabar jie priversti daugiau laiko skirti matematikai. Nuogąstaudami, kad gali neperlipti valstybinio egzamino slenksčio, kai kurie mokiniai samdo korepetitorius – šios paslaugos kainuoja apie 15 Eur už val.


Apie laikraščių spausdinimo procesą „Pajūrio naujienų“ jauniesiems žurnalistams išsamiai papasakojo „Vakarų spaustuvės“ vadovas rinkodarai Raimundas Vaitiekūnas.

„Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai neseniai aplankė Kretingoje veikiančią „Vakarų spaustuvę“ ir turėjo galimybę savo akimis pamatyti, kaip jų darbas yra įamžinamas popieriaus lape. Šioje ekskursijoje galėjome sužinoti įdomybių ne tik apie laikraščių presavimą, bet ir apie tai, kodėl popierius pranašesnis už virtualią dokumentiką ir ar galima silkę vynioti į laikraščius.

Įėję į spaustuvę pamatėme dvi skirtingas laikraščių spausdinimo mašinas, kurias mums pristatė „Vakarų spaustuvės“ vadovas rinkodarai Raimundas Vaitiekūnas.

Viena mašinų buvo skaitmeninė, kuri yra tarsi įkalinta mediniame garde, ji atskirta nuo mechaninės laikraščių spausdinimo mašinos, nes jų darbui reikalinga skirtinga temperatūra ir oro drėgnumas. Mechaninės mašinos darbui reikia drėgnos ir vėsios terpės, o skaitmeninei – tikrų tropikų, nes šios mašinos darbui reikia sausos 38 laipsnių temperatūros.

Tarp žmonių yra paplitęs mitas, kad laikraštiniame popieriuje yra daug švino, deja, šis mitas nėra teisingas: šio popieriaus sunkumas atsiranda dėl drėgmės, esančios ore, mat tam, kad laikraščių spausdinimo mašinos darbas eitųsi sklandžiai, reikalingas drėgnos ir vėsios temperatūros sąlygos. Popierius, ant kurio spausdinami laikraščiai, yra visiškai organiškos kilmės, todėl juokaujama, kad į juos galima ir silkę vynioti.


„Blogeris“ Linas Kecorius šią savaitę pradėjo savanorišką tarnybą kariuomenėje.

Garsus „blogeris“, socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ žvaigždė Linas Kecorius baigęs mokslus mokykloje keliauja į kariuomenę. Jo savanoriška tarnyba prasidėjo nuo rugsėjo 24 dienos.

Socialiniame tinkle „Instagram“ daugiau kaip 50 tūkstančių sekėjų turintis Linas Kecorius yra turbūt žinomiausias jaunuolis visoje Kretingoje. Linas kuria „blogus“ (videotinklaraščius – aut. past.) savo kanale „YouTube“, dalinasi savo gyvenimu virtualioje erdvėje. Taip pat šis žmogus turi savo fotografijos puslapį @linaskecorius_photography ir save įvardija kaip asmenybę, kuri vieną dieną spėja viską, kitą dieną spėja mažiau.

Linas sakė, kad jau nuo mažens domėjosi kameromis, iš pradžių filmuodavo kitus, įvairias varžybas. Laikui bėgant, pradėjo filmuoti ir save – jam tai labai patiko, todėl šio pomėgio neatsisako iki šiol.

„Blogų“ kūrimu Linas užsiima jau daug metų, tačiau šįmet pradėjo į šią veiklą žiūrėti rimčiau, jo kuriami video peraugo į profesionalų lygį.

Vaikinas, sulaukiantis nemažai publikos dėmesio, gauna ir riebesnių komentarų: yra tokių žmonių, kurie galbūt iš pavydo rašo neigiamus atsiliepimus ir žinutes. Linas teigė, kad buvimas žinomu žmogumi kartais tikrai yra nemalonus – apie save galima išgirsti gandų, kurių net pats nežinojai. Be to, žmonės iš anksto yra susidarę nuomonę apie tave, nors asmeniškai ir nepažįsta.

Linas atkreipė dėmesį ir į tai, kad turi prisiimti atsakomybę už savo žodžius, nes kiekvieną dieną tavo nuomonę išgirsta tūkstančiai žmonių.

Šiuo metu garsusis Linas pradeda savanorišką tarnybą kariuomenėje, todėl jam teks visas kitas veiklas stipriai pristabdyti.

Ateities planų Linas „Kuprinei“ neišduoda, bet prižada, kad apie viską sužinosime sekdami jį socialiniuose tinkluose.

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n." akademijos narys


Rytas ant dviračio

  • Kuprinė
  • 2018-09-28
Kai geras oras, Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytoja Alina Gagytė į darbą važiuoja dviračiu – tai nuteikia pozityviai visai dienai.

Ne vienam pravažiavus pro mokyklą pamokų metu pirmiausia dėmesį patraukia lyg automobiliai priparkuoti dviračiai. Ir nors gatvėse pamatyti daug dviratininkų yra retenybė, į mokyklą keliauti dviračiu pasirenka vis daugiau ne tik mokinių, bet ir mokytojų.

Rytais, kai anksti keltis ir vėl važiuoti į mokyklą ar darbą daugeliui tampa kasdieniu iššūkiu, abiturientei Viktorijai Levinger ši kelionė dažnai būna lyg poilsis. Mergina pasakoja dažnai į mokyklą specialiai važiuojanti ilgesniu keliu pro parkelį. Rytiniam rūkui dar gaubiant geležinkelį, laukus, upę, saulės spinduliams skverbiantis pro medžių kamienus, ant retro stiliaus dviračio važiuojanti mergina, besigerėdama Kretingos peizažu, net užsimiršta keliaujanti į mokyklą.

V. Levinger sakė dviračiu į mokyklą pradėjusi važinėti prieš kelerius metus, kai baigė meno mokyklą ir nebereikia su savim nešiotis smuiko.

Pranciškonų gimnazijos mokinė prisipažįsta, kad ne kasdien pavyksta išvažiuoti su mėgstama transporto priemone, nes pirmiausia tam turi būti palankios oro sąlygos. Mergina mielai prisimena vasarą, kai pasivažinėti dviračiu galėdavo beveik kiekvieną dieną. Paklausta, kas jai labiausiai patinka važiuojant dviračiu, V. Levinger daug negalvodama atsako, kad tai tiesiog geras jausmas. Be to, keliauti dviračiu yra daug greičiau nei pėsčiomis ir tai visiškai neteršia gamtos. Tiesa, mergina pastebi, kad Kretingoje labai trūksta dviračių takų.


Prancūzų kalba vadinama diplomatų ar meilės kalba, tačiau pastebima, kad pastaruoju metu V klasę baigiantys mokiniai ją mokytis kaip antrąją užsienio kalbą renkasi vis rečiau. Savo mintimis šia tema pasidalijo Pranciškonų gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja metodininkė Alma Razmienė.


Aplinkui vis girdime, kad judėjimas yra svarbus kiekvienam iš mūsų. Sportuodami galime pagerinti ar išlaikyti savo fizinę būklę, tapti sveikesni. Iš Lietuvos Seimo girdime raginimą sportuoti net 4-6 kartus per savaitę.

Mokinių sveikata rūpinasi ir kūno kultūros mokytojai. Štai Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko „Judumo savaitė“. Rugsėjo 17–20 dienomis, po pamokų, gimnazijos mokiniai dalyvavo sportinėje veikloje – žaidė žaidimą „Du kamuoliai“. Renginyje gausiausiai dalyvavo 1a, 2d, 3c, 4b klasės. Laimėtojais pripažinti šie mokiniai: Domantas Korsakas (1a), Milda Lukauskaitė (2d), Kostas Tubutis (2b), Evaldas Dirgėla (3c), Edvinas Gerasimenko (3c), Edvinas Andrijauskas (4 b).

Po renginio „Kuprinė“ atliko anoniminę vienos gimnazistų klasės apklausą – pasiteiravo, kokią įtaką sportas daro jaunam žmogui, kaip vertina renginio „Judumo savaitė“ prasmę.

Mokiniai pasakė, kad dalyvavo „Judumo savaitėje“, nes patinka sportuoti, turėjo laisvo laiko ir tai puiki galimybė jį išnaudoti. Kiti nedalyvavo minėtame renginyje, nes sirgo, turėjo kitos popamokinės veiklos, buvo užsiėmę, tingėjo arba apskritai jų nedomina gimnazijos renginiai.

Didžioji mokinių dalis teigė manantys, kad renginys „Judumo savaitė“ sudomino, nes buvo galima pajudėti kartu su draugais, o ne vien grįžus namo sėdėti prie kompiuterio. Tik ne visi rado laiko ateiti į renginį, nes po pamokų mokiniai skuba namo ir į kitas veiklas. Dalis mokinių pageidauja, kad tokie renginiai vyktų ne po pamokų, o pertraukų metu.

Taip pat mokinių buvo klausiama, ar šiuolaikinis jaunimas daug sportuoja ir dėl kokių priežasčių tai daro arba to nedaro. Anot apklaustųjų, gimnazistai sportuoja, nes taip gali išnaudoti susikaupusią energiją, palaikyti sportinę formą, nesijaučia tokie aptingę, naudingai praleidžia laiką, gali ugdytis ištvermę, siekti užsibrėžtų tikslų. Gimnazistų nuomone, dalis mokinių nesportuoja, nes yra per daug įnikę į išmaniuosius įrenginius, neturi ištvermės arba tingi.

Vita MICKUTĖ

„P. n." akademijos narė


Kamilė KLAPATAUSKAITĖ

Vos išgirdusi apie galimybę tapti savanore, padedančia organizatoriams per popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje renginius, nedvejojau nė akimirkos: supratau, kad turiu ten būti.

Per popiežiaus Pranciškaus vizitą Vilniuje savanoriavau mobilioje maždaug 30 žmonių komandoje, kurios užduotis – atsirasti ten, kur tuo metu reikalinga papildoma pagalba.

Vizitui savanoriai pradėjo rengtis likus kelioms savaitėms – vyko mokymai, per kuriuos policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos medikai, kitų tarnybų atstovai dalijosi patarimais, kaip reikėtų elgtis tam tikrose situacijose. Per mokymus skirta dėmesio ir temoms apie savanorystę bei popiežiaus Pranciškaus apsilankymo prasmę.

Esu savanoriavusi per Lietuvos jaunimo dienas, kurios įvyko pernai Vilniuje, bet šios patirties negalima palyginti su tuo, kas vyko per Šventojo Tėvo apsilankymą.

Visų pirma šįsyk net organizatoriai negalėjo iki galo žinoti, kokia bus programa – ne paslaptis, kad popiežius Pranciškus oficialioje dienotvarkėje randa vietos ir spontaniškumui, tad mes, savanoriai, turėjome būti viskam nusiteikę.

Vienas netikėtumų ir buvo popiežiaus sustojimas prie palaimintojo kunigo Mykolo Sapočkos hospiso ligonių, kad juos palaimintų – tuo metu buvau visai šalia šios vietos.

Daugiausiai man teko budėti, stebint, kad susirinkę žmonės neperžengtų „Stop“ juostų ir paliktų laisvą pravažiavimą popiežiui, tad iš arti mačiau, kokia didelė masė žmonių buvo susirinkusi Vilniuje, o kitądien – Kaune. Niekas šitokios žmonių gausos nesitikėjo. Atėjo netgi tie, kurie šiaip jau nėra praktikuojantys katalikai – tikiu, kad susitikimas su popiežiumi Pranciškumi jiems taip pat paliko šiltą įspūdį.

Man pačiai teko popiežių Pranciškų iš viso pamatyti 7 kartus – žavėjo jo nuoširdus bendravimas, atrodė, kad jis atvira širdimi priima kiekvieną žmogų. Šventasis tėvas spinduliavo gyvenimo džiaugsmu ir optimizmu.

Kartu su savanoriais turėjome daug darbo, kai kada tekdavo iš vieno taško į kitą skubėti bėgte. Tačiau nesigailiu buvusi savanore per popiežiaus vizitą – tai man buvo garbė.


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Vilius Juodys, tapęs Jaunimo Europos Komandos dalimi, sau kelia tikslą įtraukti jaunus žmones ir juos motyvuoti ieškoti daugiau informacijos apie jų galimybes Europos Sąjungoje.

Kretingiškis Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Vilius Juodys įgyvendino savo svajonę – šią vasarą jaunuolis tapo Jaunimo Europos Komandos (JEK) dalimi. Šis jaunų žmonių tinklas skirtas supažindinti 17-35 metų jaunimą su Europos Sąjungos teikiamomis galimybėmis ir ES aktualijomis, tad jau spalio mėnesį Vilius kviečia jaunimą dalyvauti JEK renginiuose Kretingoje.

– Papasakok, kaip radai Jaunimo Europos Komandos programą? Kuo tave sudomino JEK ir kodėl nusprendei tapti komandos dalimi?

– Apie JEK sužinojau ir susidomėjau praėjusiais metais. Ši iniciatyva patraukė mano dėmesį, nes ji išskirtinė – beveik nė vienoje ES valstybėje nėra tokio tinklo, panašus projektas vykdomas tik Bulgarijoje. Taip pat ši iniciatyva mane sužavėjo, nes Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, koordinuojanti JEK, jaunuoliams suteikia galimybę užmegzti daugybę pažinčių su įdomiais, savo sritį išmanančiais žmonėmis. Praėjusių metų atrankoje, pamatęs antro etapo užduotį, pasitraukiau iš atrankos, tačiau šiemet nusprendžiau pamėginti ir vėl, buvau ryžtingesnis. Džiaugiuosi, kad sėkmingai įveikiau ir pirmą, ir antrą etapą.

– Koks atrankos procesas? Ar sudėtinga tapti JEK nariu?

– Šiemet į pirmąjį atrankos etapą užsiregistravo septyniasdešimt aštuoni jaunuoliai iš visos Lietuvos. Pirmame etape reikėjo atsakyti į bendro pobūdžio klausimus, papasakoti apie save. Itin svarbi visuomeninė patirtis, kitaip tapti JEK nariu labai sudėtinga. Taip pat svarbu, kad kiekvienas kandidatas būtų motyvuotas ir siektų sužinoti kuo daugiau apie Europos Sąjungą. Antrame atrankos etape reikėjo pateikti vaizdo įrašą, kuriuo būtų atskleistos jaunimo galimybės ES. Noriu pabrėžti, kad atrenkant naujus JEK narius svariai prisideda ir komandos alumnai, jie argumentuoja savo nuomonę, kurie užsiregistravusieji turėtų tapti naujaisiais nariais. Šiemet naujais JEK nariais tapo keturiolika jaunuolių – dvylika moksleivių ir du studentai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas