Pajūrio naujienos
Help
2019 Spalis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną14°C debesuotumas 5 %
Naktį10°C debesuotumas 67 %
Komentarų topas

Kuprinė

Kretingiškė Augustina Matiejauskė atskleidė, kad, sukūrus šeimą, fotografija liko jos gyvenime, tačiau teko išmokti kitaip planuoti darbą.

Norint būti fotografu, širdyje turi įsiplieksti liepsnelė, kuri skatintų nepasiduoti ir siekti savo tikslo iki galo“, – sakė nuoširdžioji fotografė 24-erių Augustina Jonušaitė-Matiejauskė. Ji atskleidė, kaip pomėgis tapo darbu, o neseniai tapusi dar ir mama šypsodamasi teigė, kad svarbu niekada nenustoti tobulėti. Nori tobulėti mokydama vaikus

– Kaip prasidėjo tavo fotografės karjera?

– Už pirmąsias asmenines fotosesijas prašydavau 10 litų. Aišku, anksčiau negalvojau, kad pomėgis taps darbu. Būdama šešiolikos jau fotografavau vestuves ir krikštynas. Gal tuo momentu net nesupratau, koks tai atsakingas darbas ir kad tokių gyvenimo momentų nebepakartosi. Dažniausiai klientai su įtarimu klausinėdavo, kiek man metų, tačiau išgirdę dažniausiai sakydavo, kad jaunesnis žmogus turi daugiau idėjų. Štai dabar jau 9 metai, kaip fotografija – mano aistra.

– Kas pažadino vidinį norą fotografuoti?

– Iki 15 metų galvojau, kad tapsiu dainininke. Tačiau gyvenimas apsivertė kartą atlikus pusseserės fotosesiją. Po jos lyg koks žaibas trenkė į mane. Nemoku paaiškinti, kas pakito, bet supratau, kad gyvenime noriu būtent šito – fotografuoti.

– Kodėl tu užsiimi fotografija?

– Fotografas turi turėti mažą ugnelę savo viduje – vidinį poreikį fotografuoti. Jei žmogus niekada nėra realiai apčiuopęs šios srities, bet bandytų dirbti fotografu, greičiausiai ilgai išsilaikyti rinkoje jam nepavyktų. Pati asmeniškai daug kartų norėjau nebeužsiimti šia veikla, bet vidinė ugnelė mane skatino toliau tai daryti.

– Kur fotografijoje įžvelgi prasmę?

– Fotografijos prasmė – padaryti žmogų laimingą ir sugrąžinti jį į įsimintiniausias akimirkas. Mano artimieji žino: kai skaitau iš patenkinto kliento gautą žinutę, būnu tiesiog švytinti, net nemoku paaiškinti to nuostabaus jausmo. Tikiu, kad nuotrauka turi ilgaamžišką vertę, juk kažkada į ją žiūrės anūkai, proanūkiai ir prisimins bei sužinos apie tas gražiausias gyvenimo akimirkas. Taip pat vis dažniau jaučiu norą fotografijos mokyti vaikus. Manau, kad augti savo karjeroje galėčiau kartu su vaikais.


Fotografija mados industrijoje

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-09-27

Savo, kaip fotografo, kelią pradėjęs dar mokykloje buvęs kuprinietis kretingiškis Laurynas Šimkus šioje srityje jau atrado savo nišą – tai mados industrija.

Su „Pajūrio naujienų“ jaunimo priedu „Kuprinė“ yra bendradarbiavę daugybė jaunuolių, todėl pasidarė smalsu, ką jie veikia šiandien.

„Panaršykime kuprinėje“ rubrikoje kalbėsimės su anksčiau aktyviai rašiusiais ar fotografavusiais jaunuoliais. „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje jau yra dalyvavę per 40 mokinių. Tad šiandien pažiūrėkime, kur nukeliavo trejus metus savo nuotraukomis skaitytojus džiuginęs Padvarių kaime gyvenęs ir šiuo metu Vilniuje dienas leidžiantis 25-erių Laurynas Šimkus.

Ieškojo savo stiliaus

„Pajūrio naujienų“ akademijoje jaunuolis dalyvavo nuo pat pradžių. 2011 m. redakcija sugalvojo įkurti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademiją, į kurią norintys patekti turėjo laikyti egzaminą. Dauguma netikėjo, kad pateks į komandą, tačiau jaunuoliai apsidžiaugė sužinoję, kad visi norintieji buvo pakviesti dalyvauti veikloje.

Taip jaunųjų žurnalistų akademijoje atsirado ir Laurynas, kurį domino ne rašymas, o fotografija. Šiandien jaunuolis tęsia savo profesinę karjerą būtent fotografijos srityje, tačiau atrado ir tai, kas jam patinka labiausiai, – mados industriją.

Fotografuoti vaikinas pradėjo 2009 metais. „Fotografavau, kaip ir dauguma – gamtą, peizažus, tik po kurio laiko supratau, kad man patinka daryti portretus“, – prisiminė Laurynas.

Jau tada buvęs kuprinietis suprato, kad turi kurti savo stilių: „Dažniausiai visi fotografuodavo „saldžias“ nuotraukas – prie jūros ir panašiai. Supratau, kad aš geriau žmogui padarau įdomius portretus.“

2011 metais jis pradėjo organizuoti asmenines fotosesijas, paskui jam teko fotografuoti ir krikštynas, ir vestuves.

Vaikinas nuolat domėjosi šia sritimi, daug skaitė tiek žurnalus, tiek naršė internete. „Tada norėjau išmokti dirbti su apšvietimu, todėl tam skyriau nemažai laiko“, – teigė fotografas.

Baigęs Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją Laurynas nusprendė tęsti karjerą fotografijoje ir pasirinko Vilniaus dizaino kolegijos Taikomosios fotografijos programą, o studijuoti šią specialybę paskatino tuo metu gimnazijoje vykusios studijų mugės metu paskaitas skaitę lektoriai. „Mūsų paklausė, ar žinote, kuo norėtumėte būti po penkerių metų. Tik keli mokiniai pakėlė ranką. Tąkart ją nedrąsiai, šiek tiek pagalvojęs, iškėliau ir aš. Tai man padėjo apsispręsti, – kalbėjo jaunuolis, prisiminęs pirmąsias paskaitas kolegijoje. – Kadangi daug domėjausi fotografija, iš pradžių mokslai pasirodė nuobodūs, bet prasidėjus kitiems semestrams, per kuriuos mokėmės praktinių dalykų, pasidarė labai įdomu ir išmokau daug naujo.“

Šiandien buvęs kuprinietis dirba kaip laisvai samdomas fotografas, tačiau tenka padirbėti ir atskirose su fotografija susijusiose srityse – apšvietėju, asistentu. „Šiuo metu stipriausias esu apšvietimo srityje“, – įvardijo jis.


Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Edgaras Zaboras stengiasi išbandyti įvairias veiklas.

Kretingiškis 17-metis Edgaras Zaboras stebina mokslo laimėjimais ne vienoje srityje. Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas yra sukaupęs nemažai laimėjimų fizikos, biologijos, geografijos srityse. Vaikinas sakė, kad mokytis ir tobulėti jį skatina noras pasiekti to, ko kiti bendraamžiai dar nepasiekė.

Respublikinėje geografijos olimpiadoje jaunuolis yra iškovojęs bronzos medalį, o tarptautinėje geografijos olimpiadoje Kaliningrade – sidabro. Šiais metais jis taip pat tapo nacionalinės moksleivių skatinimo programos „Maksimalistai“ nugalėtoju ir gavo piniginę stipendiją visiems metams.

Jaunuolis tikino, kad stengiasi save realizuoti visur, kur tik įmanoma, pasiekti aukštų rezultatų jam padeda ir atkaklus charakteris. „Man nebūdinga pasiduoti“, – tvirtino E. Zaboras.

Už puikius mokslo pasiekimus trečiokas gimnazistas gauna ir stipendiją. „Tai irgi skatina mokytis ir judėti pirmyn“, – atviravo vaikinas.

Edgaras tvirtino, jog daugelis mano, kad moksliukai yra nuobodūs ir neįdomūs žmonės, tačiau atkreipė dėmesį, kad svarbu pačiam jaustis gerai ir apie save taip negalvoti. Būtent tai jis ir stengiasi daryti. „Knygų žiurke“ savęs tikrai nelaikau, moku būti ir linksmas“, – šypsojosi ne vieną pasiekimą turintis jaunuolis.

Seniau vaikinas Kretingos meno mokykloje lankė ir dailės pamokas, tačiau noras mokytis buvo stipresnis, tad su daile susijusios veiklos atsisakė. „Moksliuko“ standartus laužantis E. Zaboras seniau knygų skaitymui skirdavo daug laiko, dabar, didėjant mokslo, namų darbų krūviui, renkasi tik privalomą literatūrą.

E. Zaboras iš šeimos jaučia labai stiprų palaikymą. Šeima jį skatina domėtis ir nesustoti stebinti mokslo pasiekimais. Vaikinas prisipažino, kad turi dar ir neįgyvendintų tikslų, vienas jų – išmokti groti kokiu nors instrumentu.

Save Edgaras apibūdina kaip užimtą asmenybę, tačiau teigė, kad atranda laiko ir pažiūrėti filmą, ir paskaityti knygą. Jaunuolis mokosi dar keliose neakivaizdinėse mokyklose, kurios taip pat reikalauja pastangų ir darbo, nuolat rengiasi olimpiadoms. Vienuoliktokas mėgsta atlikti įvairius tyrimus, ypač domisi gamtos mokslais. Paklaustas, kuris dalykas domina labiausiai, E. Zaboras atsakė, kad širdis vis dėlto labiausiai linksta prie biologijos.

Ateityje vaikinas norėtų studijuoti užsienyje, tačiau su mintimi grįžti į tėvynę ir pritaikyti ten įgytas žinias. Edgaro teigimu, kiekvienoje srityje galima pasiekti maksimalaus rezultato, svarbus yra žmogaus noras.

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Specialistų teigimu, norint sukurti gerus santykius tarp tėvų ir vaikų svarbiausia yra bendravimas.

Tėvų ir vaikų santykiai kiekvienoje šeimoje yra skirtingi. Šeimos nariai pokalbiams skiria nevienodai laiko, tėvai ugdo skirtingas vertybes, bet dažnai visų siekis būna palaikyti kuo geresnį šeimos narių bendravimą.

Svarbu – atviras bendravimas

Kretingiškiai Ieva ir Tomas Kurlinkai augina du vaikus – dvylikametį Joną ir devyniolikmetę Ugnę. Šeima palaiko gerus santykius daug bendraudami. „Geri santykiai kuriasi būnant atviriems, pasitikint ir gerbiant. Nesvarbu, kad vaikas jaunesnis, turi mažiau patirties, bet jis yra mąstanti, per savo klaidas siekianti tobulumo asmenybė. Tėvai yra tam, kad tų klaidų būtų kuo mažiau“, – teigė Tomas.

Kai kurie vaikai nesikalba su tėvais grįžę iš mokyklos, jiems neįdomu pasakoti apie savo dieną, o I. Kurlinkienė stengiasi, kad jos vaikai norėtų kalbėtis. „Man įdomu išgirsti, kaip jiems sekėsi. Pati irgi stengiuosi papasakoti kaip sekėsi darbe, – patirtimi dalijosi ji. – Pastebėjau, kad kai kurie vaikai prie tėvų būna kitokie, susivaržę, o aš visada sakau, kad su manim kalbėtų taip, kaip su draugu. Nedarau ribos tarp vaiko ir suaugusiojo.“

Kurlinkai šeimos bendravimui skiria kiek įmanoma daugiau laiko. Stengiasi valgyti kartu prie bendro stalo, savaitgaliais išvyksta į keliones, aplanko senelius.

Vieni savo vaikus ugdo taip, kaip buvo ugdomi patys, o kiti bando naudoti kitokius metodus. Ievos mama ją auklėjo demokratiškai, netaikydavo griežtų bausmių. Žinoma, pašnekovei tekdavo atlikti savo pareigas, bet ypatingų draudimų neturėjo. Ji pastebėdavo, kad kiti bendraamžiai domėjosi žalingais įpročiais, bet pačiai Ievai tai nebuvo įdomu. „Pati pasirinkau, ar to noriu, nes man leido, o jiems – griežtai ne“, – paauglystės prisiminimais dalijosi pašnekovė.

Tomas ir dabar prisimena tėvų pamokas. „Svarbiausias dalykas, ką gavau iš tėvų, – moralės normos, taip pat pagarba vyresniems. Man iki šiol tai yra labai svarbu“, – kalbėjo vyras. Jis mano, kad prastų santykių šeimoje priežastis yra pagarbos, pasitikėjimo ir atvirumo stoka, todėl, jo nuomone, reikia dažniau kalbėtis, mokėti išgirsti ir suprasti, neskubėti smerkti ir teisti.

Ievos nuomone, reikėtų skaityti daugiau psichologinės literatūros. „Psichologija nesustoja – ji irgi tobulėja. Negalima pritaikyti tos metodikos, kuri buvo 1980 metais ar dar anksčiau, šiuolaikinei kartai, nes laikui einant žmonės keičiasi, tad manau, kad ir auklėjimo metodai turi pasikeisti“, – teigė ji.

Norėdama išsiaiškinti, kaip paaugliai vertina savo santykius su tėvais, atlikau anoniminę apklausą. Jos metu dauguma apklaustųjų teigė, kad santykiai su tėvais yra geri. Vis dėlto nemaža dalis atskleidė, kad ryšys su motina stipresnis negu su tėvu. Šeimose vaikai pastebi šias vertybes: išklausymas, supratingumas, rūpestingumas, vienybė, meilė ir pagalba vienas kitam. Apklaustieji mano, kad tėvai turi rodyti tokį pavyzdį, jog vaikas mokėtų tvarkingai elgtis viešumoje, gerbtų kitus, suprastų, kas yra laiminga šeima. Daug šeimų kartu švenčia didžiąsias metų šventes, asmeninius gimtadienius, praleidžia savaitgalius, po darbų papasakoja vienas kitam apie savo dieną.


Šiandien gyvenimas bemaž nebeįsivaizduojamas be socialinių tinklų. Žmonės juose dalijasi įvairiomis patirtimis, požiūriu, nuotraukomis. Daugelyje socialinių tinklų ant nuotraukos, įrašo ar komentaro galima paspausti „patinka“ ar pasirinkti kitą emociją. Socialinis tinklas „Facebook“, gaudamas skundų, kad kai kuriuos vartotojus neigiamai veikia surinkti „patiktukai“ ar per mažas jų skaičius, nusprendė svarstyti galimybę uždrausti juos matyti kitiems socialinio tinklo vartotojams. Tokį pokytį vartotojai vertina skirtingai.

Surinkti „patiktukus“ – tik skaičiai

Pranciškonų gimnazijos mokinių prezidentei Miglei Razmutei socialiniai tinklai skirti iš dalies atskleisti save. „Juose formuojame savo įvaizdį, kuris kartais gali būti ir klaidingas“, – mintimis dalijosi pašnekovė. Pasak Miglės, dalintis gyvenimo akimirkomis – tik noras, ne būtinybė.

Mergina nesmerkia žmonių, į socialinius tinklus keliančių itin daug nuotraukų: „Tai jų pasirinkimas.“ Tačiau M. Razmutei tai nebūdinga. Ji labiausiai mėgsta įrašus, kurie kažko pamoko – kai įkelta nuotrauka turi tam tikrą prasmę ar tikslą.

„Esu žmogus, dažnai norintis kažkuo pasidalinti socialiniame tinkle, tačiau pritrūkstu drąsos, todėl naujus „postus“ publikuoju gana retai, – pripažino mergina. – Kartais smagu pasidalinti savo gyvenimu su kitais. Draugams, manau, smagu pamatyti, kur buvau, ką nuveikiau ir kaip tuo metu atrodžiau. „Patiktukai“ nėra mano prioritetas. Ar 50 ar 250 jų – jokio skirtumo. Man problemų rodomi skaičiai nesukelia.“

Kretingos „Sniego Gniūžtės“ skyriaus direktorius Lietuvos moksleivių sąjungos savanoris Tautvydas Jonušas socialinius tinklus naudoja įvairiems tikslams, pagrindinis jų – bendravimas, komunikacija su žmonėmis.

„Socialinius tinklus kiekvienas priima ir vertina skirtingai, vieniems tai yra pagrindinė priemonė atkreipti į save dėmesį ir kurti įvaizdį, kitiems tai galbūt – tik darbo priemonė, o tretiems – ir atsipalaidavimas.


Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai Nedas Jurgutis (antras iš kairės) ir Augustas Šipavičius (penktas iš kairės) pirmakursių tradicinėje eisenoje.

Prasidėjus mokslo metams, šalies didžiuosius miestus užplūdo Lietuvos aukštosiose mokyklose pradedantys studijuoti pirmakursiai. Jiems šis rugsėjis – naujų pažinčių, patirčių ir galimybių laikas. Keturi kretingiškiai – Rugilė Kaubrytė, Gabija Griščenkovaitė, Augustas Šipavičius ir Nedas Jurgutis – pasidalino įžvalgomis, su kokiomis problemomis, iššūkiais ir lūkesčiais jie pasitinka pirmuosius studijų metus.

Pirmoji savaitė – aplinkai pažinti

Kaune Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradinio ugdymo pedagogiką ir užsienio kalbos mokymą studijuojanti R. Kaubrytė tikino, kad pirmoji savaitė universitete, skirta pirmakursių studentų integracijai, buvo labai naudinga: „Tokių renginių metu susipažinau su savo kurso kolegomis, universiteto aplinka ir jo teikiamomis galimybėmis. Taip pat vyko orientaciniai žaidimai po miestą, kurių metu patyrinėjau Kauną.“

Jai pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) politikos mokslų studijas pradėję N. Jurgutis ir A. Šipavičius. Jaunuoliai teigė, kad integracijos savaitės renginiai suteikė aiškumo ir išsklaidė nežinomybę. „Manau, kad visa ši savaitė buvo labai reikalinga ir informatyvi, nieko nežinančiam pirmakursiui naujoje vietoje įvairūs renginiai ir suteikta informacija padėjo prisitaikyti“, – apibūdino A. Šipavičius.

N. Jurgutis akcentavo, kad pirmakursiams svarbu suprasti, kaip viskas keičiasi baigus mokyklą. „Buvome supažindinti su įvairių dalykų vertinimo kriterijais, reikalavimais, ko tikėtis iš ateinančio semestro. Manau, kad reikalinga ir pažinti žmones, su kuriais praleisiu laiką kartu paskaitose ar seminaruose. Nuo pat pirmos dienos per įvairias veiklas universitete skatino bendruomeniškumą“, – tikino studentas.

O Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (KVK) finansų studijų programą pasirinkusi G. Griščenkovaitė sakė, kad susipažinti su nauja aplinka ji daug laiko neturėjo: „Buvo suteikta galimybė dalyvauti stovykloje, kurioje trumpai pristatytos studijos, susipažinau su kitais pirmakursiais. Daugiau renginių nebuvo.“


Diskusijos apie suteikiamą laisvę jauniems žmonėms kyla nuolat, tačiau leidus kūrybingam žmogui būti savimi, gali surasti netikėtų stebuklų. „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai savo kūrybiškumą išbandė kitokioje erdvėje – Kartenos piliakalnyje. Iš pradžių pasivaikščioję piliakalnio takais, jaunieji žurnalistai netrukus ėmėsi darbo. Per 40 minučių „gimė“ įvairiausi tekstai, o važiuojant namų link jaunuoliai atviravo, kad tokios laisvės improvizuoti norėtų ir pamokose.


Dauguma jaunuolių, suvokę, kad yra pakankamai atsakingi, pradeda pirmąsias darbo paieškas. Dirbdami įgyja naujų patirčių, supranta tam tikrą pinigų svarbą. Tokiomis mintimis dalijosi pirmą kartą šią vasarą dirbusi penkiolikmetė karteniškė Arvydė Paulauskaitė, kuri Palangoje pardavinėjo ledus. Kita pašnekovė bendraamžė kraštietė Marija Bruzdeilynaitė nusprendė vasaros dienas leisti kiek kitaip negu dirbantys jaunuoliai.


Kretingoje motobolas – išskirtinė sporto šaka. Šiuo metu Kretingos motobolo klube treniruojasi dvi komandos – pagrindinė bei jaunimo komanda, kuri jau spėjo pademonstruoti aukštus rezultatus Europos čempionate.


Įprastai Vilniuje vykstantis renginys „Ką darai, daryk gerai“ šį kartą sudrebino Palangą. Šio renginio tikslas yra dalintis sėkmingų žmonių istorijomis ir taip skatinti žmones savo pomėgį paversti darbu. Šį kartą buvo pasakojamos dviejų sėkmingų fotografų Neringos Rekašiūtės ir Motiejaus Salkausko karjeros istorijos bei vieno iš „Coffeine LT“ įkūrėjų Nido Kiuberio kelias į sėkmę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas