Pajūrio naujienos
Help
2019 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną19°C debesuotumas 0 %
Naktį6°C debesuotumas 91 %
Apklausa

Ar aukotumėte Paryžiaus katedros atstatymui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

„Eurodebatuose“ – diskusijų užuomazgos

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-03-29

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Tadas Puškorius (kairėje) paskelbtas „Eurodebatų“ Kretingoje laimėtoju. Šalia stovi Jaunimo Europos komandos narys kretingiškis Vilius Juodys, II vietos laimėtojas Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos trečiokas gimnazistas Tautvydas Jonušas, III vieta atiteko Pranciškonų gimnazijos mokiniui Dovydui Žilinskiui (sėdi).

Kretingoje pirmą kartą įvykusiuose „Eurodebatuose“ dalyviai pristatė savo idėjas ir diskutavo Lietuvai bei Europos Sąjungai aktualiomis temomis. „Šiemet debatuose kvietėme dalintis idėjomis, kaip ne tik aktyviai, bet ir kokybiškai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose gegužės 26 d., kaip balsuoti ne tik kojomis, bet ir galva“, – sakė Jaunimo Europos komandos narys Pranciškonų gimnazijos mokinys Vilius Juodys. Lietuvoje tokie debatai vyksta nuo 2013 metų.

Demonstravo įgūdžius

„Eurodebatai“ – nacionalinis vyresnių klasių mokinių debatų turnyras. „Pirmiausia – tai galimybė jaunam žmogui pasisakyti ir būti išgirstam. Taip pat manau, jog tokie renginiai skatina jauno žmogaus pilietiškumą, norą domėtis apie Europos Sąjungą ir joje vykstančius procesus. Dalyvaujant „Eurodebatuose“ ankstesnė viešojo kalbėjimo ar dalyvavimo panašaus pobūdžio renginiuose patirtis nėra būtina, tad šis renginys taip pat yra ir puikus būdas tokiai naujai patirčiai įgyti“, – debatų naudą įvardijo V. Juodys.

„Eurodebatuose“ kiekvienas dalyvis turėjo pasakyti trijų minučių trukmės kalbą, kurioje pristatė savo pagrindines idėjas debatų tema. Tuomet vyko klausimų-atsakymų sesijos tarp pačių dalyvių, klausimus uždavė ir renginio komisija bei žiūrovai. Vėliau dalyviai turėjo reaguoti į oponentų kalbas, apibendrino savo poziciją ir pasakė baigiamąją kalbą.

Dalyvis turėjo pristatyti originalias ir pagrįstas idėjas, gebėti užduoti taiklius klausimus savo oponentams, reaguoti į jų idėjas, išraiškingai ir įtaigiai dėstyti savo nuomonę. Taip pat svarbi išraiška – kalbėtojo gebėjimas įtikinti, kalbos įvairumas, kūno kalba. Visų miestų, kuriuose vyksta „Eurodebatai“, nugalėtojai patenka į „Eurodebatų“ nacionalinį finalą Vilniuje, tad savo idėjas galės išsakyti ne tik gimtojo miesto auditorijai.

„Eurodebatų“ esmė – įtikinti komisiją ir auditoriją savo siūlomų idėjų aktualumu bei svarba. Šiemet, kalbant apie kokybišką balsavimą EP rinkimuose, dalyvius skatino sutelkti didžiausią dėmesį į veiksmus, kuriuos gali padaryti patys arba rekomenduotų juos savo aplinkos žmonėms. „Nerekomendavome galvoti apie šią temą nacionaliniu mastu, didesnį dėmesį skiriant asmeninei patirčiai, žingsniams, kuriuos rinkėjas turėtų padaryti eidamas balsuoti“, – paaiškino V. Juodys.


Atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojos Akvilė Sindaraitė (kairėje) ir Beatričė Balkutė degustavo blynus.

„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademija kartu su Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos atviros jaunimo erdvės „Savas kampas“ lankytojais pavasarį pasitiko gardžiais blynų kvapais. „Blynkepių vakarą“ jaunuoliai patys kūrė širdies formos blynų receptus, juos kepė ir degustavo savo pačių atneštas uogienes.

Norinčiųjų bandyti maišyti tešlą ar padėti bendraamžiams juos gaminti, buvo nemažai, kas džiugino ir jaunimo darbuotoją Brigitą Barkauskaitę-Tamašauskę. „Tai – ne pirmas kartas, kada atviroje jaunimo erdvėje gaminame. Tokia forma jaunuoliai gauna daugiau socialinių įgūdžių“, – sakė ji, tądien mačiusi, kaip gamina ir tie jaunuoliai, kurie anksčiau to nedarė.

Šiandien jaunimas į Užgavėnes žiūri pasyviai, tačiau visiškai užmiršti jų tradicijų nesiruošia. „Blynkepių vakaro“ dalyvė Justina Petkutė atviravo, kad Užgavėnių nepamiršta: „Šią dieną kepu blynus ir einu persirengėliais. Šiais metais man pavyko net ir užsidirbti.“ Tokių jaunuolių renginyje sutikome ir daugiau, tačiau reikia pripažinti, kad jie labiau linkę kepti blynus ir jais smaližiauti negu persirengti ir eiti „žydais“.

---

Pasigamink ir tu!

Reikės: 1 stiklinės miltų, pusės stiklinės pieno, tiek pat aliejaus ir cukraus, 2 kiaušinių, žiupsnelio druskos.

Gaminimo eiga: miltus išsijokite, berkite į dubenį, tada pagardinkite druska ir cukrumi. Pilkite aliejų, įmuškite kiaušinius, viską gerai išmaišykite. Tada po truputėlį maišant pilkite pieną. Įkaitinkite širdies formos blynų keptuvę, o tada kepkite ir skanaukite!

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Artėjantys egzaminai abiturientams kelia ne tik nerimą, bet ir daugybę klausimų. Vienas jų – kiek egzaminų reikia išlaikyti norint studijuoti aukštojoje mokykloje arba gauti brandos atestatą.

Atsižvelgs į vidurkį

Rengiantis 2018–2019 mokslo metų brandos egzaminams svarbu žinoti, kad, norint gauti brandos atestatą, reikia išlaikyti du brandos egzaminus. Lietuvių kalbos ir literatūros yra privalomas, tačiau galima rinktis jo tipą – valstybinį arba mokyklinį. Be lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, dar galima laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus.

2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus. Stojant į universitetus, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų bendras aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu 40, o į kolegijas – ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos. Į jas stojantiesiems bendras vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.

Šiemet stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis kaip 7, į kolegijas – ne mažesnis kaip 6.

Vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų.


Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, lankantys boksą, nusiteikę į ringą lipti ne muštis, o boksuotis.

Merginų, kurios domisi boksu, vis daugėja. Dabar Kretingos sporto mokykloje boksą lanko 27 merginos ir 50 vaikinų. Kai kurios merginos pamėgo šį sportą, norėdamos save išbandyti, kai kurias į jį atvedė draugės.

Dauguma boksą įsivaizduoja kaip brutalų, nosių laužymo sportą. Bokso ringe yra griežtos taisyklės. Kovos tikslas – parodyti smūgio taisyklingumą ir per treniruotes išlavintą gebėjimą gintis, o ne kuo stipresnį smūgį sužeidžiant varžovą.

Boksas nuo kitų sporto šakų skiriasi tuo, kad tai nėra žaidimas, kaip futbolas ar krepšinis. Jis išmoko savigynos, kurios gali prireikti ir už treniruočių salės ribų.

Bokso treniruotes lankanti Agnė Paulauskaitė teigė, kad tai duoda galimybę parodyti savo asmeninį įdirbį ir pasiekti rezultato. Merginoms, norinčioms siekti aukštų rezultatų bokse, reikalingos tam tikros savybės. Boksininkė Gabrielė Sakalauskaitė sakė, kad joms reikia mokėti motyvuoti save ir žinoti, kad „tau pavyks!“, tačiau atkreipė dėmesį, kad pasitikėjimas savimi ugdomas ne tik treniruotėse.

Penkiolikmetė Lietuvos jaunučių bokso čempionė Rugilė Puplauskaitė tikino, kad šias savybes išugdyti jai prireikė ir trenerių stumtelėjimo. „Prieš varžybas dažnai nusiteikiu, kad nesu pasiruošusi stoti į kovą, tačiau treneriai Aivaras Balsys ir Tomas Balsys motyvuoja sakydami, kad visas žmogaus pasirengimas priklauso nuo požiūrio“, – patirtimi dalijosi ji.

G. Sakalauskaitė prisipažino, kad prieš kovodama ji nesijaudina: „Tiesiog lipi į ringą parodyti, ką išmokai per visą treniruočių laiką. Į ringą eini ne muštis, o boksuotis.“

Tam pritarė ir A. Paulauskaitė: „Boksininkai yra labai draugiški.“ Ji paneigė dažnai girdimas frazes: „ant tavęs nesirausiu“, „reikia tavęs pasisaugoti“. Ir pabrėžė, kad boksininkai nesimuša: „Čia visi draugiški ir visi siekia bendro tikslo – sustiprėti tiek fiziškai, tiek morališkai.“

„Mano tikslas yra žalingų įpročių prevencija, kai vaikai yra užimti sportu, jie leidžia laiką puoselėdami kūną, bendraudami su bendraminčiais. Visas mano gyvenimas yra kova, jei ne bokso ringe, tai su netinkamu elgesiu“, – bokso esmę įvardijo Kretingos sporto mokyklos treneris Aivaras Balsys.

Aurelija PLOKŠTYTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Abiturientai lietuvių kalbos darbą gali nusipirkti maždaug už 10–12 eurų.

Ruošiantis egzaminams abiturientai turėjo įveikti dar vieną iššūkį – kovo viduryje įvykusią lietuvių kalbėjimo įskaitą, be kurios nebus leista laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Kol vieni sunkiai dirbo rašydami kalbas, kiti nusprendė kalbą tiesiog nusipirkti.

Taip lengviau

Daugybė abiturientų kiekvienais metais eina lengviausiu keliu – nusipirkdami lietuvių kalbos darbus, nes neva patiems rašyti kalbą yra per sunku.

Gimnazistas Tomas (vardas pakeistas) pasakojo, kad kalbą nusipirko, nes pačiam sunkiai sekasi rašyti rašinius. „Geriau yra nusipirkti, nes tada pačiam nereikia rašyti, laiko sutaupai. Bet tada yra sunkiau išmokti“, – pasvarstė mokinys.

Jam pritarė ir dvyliktokė Urtė (vardas pakeistas), kuri kalbą pasiėmė iš vyresnės sesers. „Jei kalbą būčiau rašiusi pati, būtų reikėję ją perrašyti penkis kartus, o dabar – tik vieną. Pasilengvinau sau darbą“, – šmaikštavo abiturientė.

Gimnazistė Irma Karnauskaitė, priešingai negu dauguma jos bendraklasių, kalbos nepirko, nes jautėsi įsipareigojusi parašyti ją pati: „Žinojau, kad, jei nusipirkčiau kalbą, ją reiktų nemažai taisyti. Mus net pati mokytoja buvo įspėjusi, kad tai – didelė rizika, nes niekada nežinosi, kokią kalbą gausi.“

Abiturientė pastebi, kad tarp mokinių yra labai populiaru pirkti darbus. Tačiau, jos nuomone, tai nėra naudinga: „Manau, netiesa, kad nusipirkus kalbą mokiniui bus lengviau. Iš tikrųjų yra dvigubai sunkiau. Būna, kad gauta kalba net neatitinka temos, tada reikia visą keisti. Be to, išmokti yra daug sunkiau, kai ne pats rašai.“


„Kiek atsimenu save, visada muzikavau“, – tvirtino kretingiškė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Orinta Šlušnytė.

Kretingiškė Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė Orinta Šlušnytė teigė, neįsivaizduojanti savo gyvenimo be muzikos. Kiekvieną laisvą akimirką ji stengiasi išnaudoti muzikuodama ar galvodama apie muziką. Mergina atlieka solinius kūrinius, o nuo praėjusio rugsėjo kartu muzikuoja ir su krikščioniškos muzikos grupe „Vėtra“.

Meno mokyklos horizontuose

Troškimas muzikuoti ir būti dėmesio centre Orintą lydi nuo pat vaikystės. „Kiek atsimenu save, visada muzikavau. Vaikystėje, kai sesė grojo pianinu, dažnai ateidavau šalia jos ir imdavau dainuoti įvairias daineles“, – tvirtino ji.

Mergina augo su dviem seserimis, kurios taip pat muzikalios. Kadangi viena sesių jau grojo meno mokykloje, muzika nuolatos skambėjo namuose. Tad vieną dieną mama merginai pasiūlė pradėti lankyti meno mokyklą, ilgai nesvarsčiusi ji sutiko.

„Pasirinkau fortepijoną, apie kitus instrumentus daug negalvojau, nes man labai patiko, kaip sesė grojo, o ir pianinas namuose jau buvo. Dėl šio savo sprendimo džiaugiuosi iki šiol“, – tikino O. Šlušnytė. Nors ji lankė ir žolės riedulį, šokių būrelį, kelis chorus ir keramikos užsiėmimus, vis dėlto muzika ilgainiui tapo mėgstamiausia sritimi.

Mergina Kretingos meno mokykloje mokėsi 7 metus, mokytojos Rimos Stonkuvienės fortepijono klasėje. Ji dalyvavo įvairiuose koncertuose ir konkursuose kaip solo atlikėja bei kartu su akordeonistų ansambliu, taip pat dainavo chore „Smiltė“.

Anot Orintos, pati svarbiausia patirtis, įgyta meno mokykloje, – muzikiniai pagrindai. „Dalyvavimas konkursuose suteikė daugiau pasitikėjimo savimi ir savivertės, neliko itin didelės scenos baimės“, – teigė ji. Mergina įvardijo, kad septyneri metai meno mokykloje išmokė laiko planavimo ir gebėjimo susidėlioti prioritetus – jei artėdavo koks nors konkursas ar koncertas, ji stengdavosi kuo sparčiau atlikti namų darbus ir kuo ilgiau groti.

Meno mokykloje buvo įskiepytas ir atsakomybės jausmas. „Viešai kūrinį norisi atlikti kaip įmanoma geriau“, – sakė Orinta. Ji atviravo, kad kartais gerai pagroti nepavykdavo, tačiau tokios patirtys užgrūdindavo ir skatindavo groti dar intensyviau bei neprarasti motyvacijos: „Manau, kad daugumos žmonių gyvenimas sudarytas iš pakilių ir nesėkmingų akimirkų. Jei kas nors šiuo metu nesiseka, visa tai kažkada pagerės, anksčiau ar vėliau pasitaisys“.

Mergina itin dėkinga savo fortepijono mokytojai R. Stonkuvienei, kuri suteikė pasirinkimo laisvę, o reikiamose situacijose skatindavo siekti užsibrėžtų tikslų.

Dar viena sritis, išmokiusi Orintą atsakingumo, – kelionės. Ji tvirtino, kad tai vienas svarbiausių ir smagiausių momentų besimokant meno mokykloje. „Išvykų metu ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse atrasdavau naujų draugų, susipažinau su naujomis šalimis, galėjau iš arčiau pažvelgti į jų kultūrą bei tautų muziką“, – prisiminė ji.

Daug prisiminimų liko ir iš dalyvavimo Dainų šventėse: „Tas vienybės jausmas ir patriotiškumas yra žodžiais nenusakomas. Net ilgos repeticijos Kalnų parke man buvo vienas malonumas.“


Jaunimo bendravime vis dažniau galima sutikti įvairias emocijas atspindinčius ar net veiksmą vaizduojančius paveikslėlius.

Internetinėje kalboje plinta įvairių lietuviškų žodžių sutrumpinimai, šypsniukai, angliškai vadinami „emoji“. Į kalbą veržiasi ir anglicizmai. Visa tai labiausiai pastebima jaunimo kalboje.

Ne kartos problema?

Kretingos rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūtė pritarė, kad skaitmeninis pasaulis daro įtaką kalbai, jaučiamas jaunimo žodyno skurdėjimas.

„Visi skubame, lekiame ir vietoje „šiandien“ parašyti „šnd“ turbūt yra paprasčiau, bet aš nematau tokios didelės problemos jaunimo rašyboje arba tiesiog nenoriu matyti, – pasvarstė kalbos tvarkytoja. – Visada buvo tokių mokinių, kurie nemokėjo rašybos taisyklių, todėl nedrįsčiau sakyti, kad raštingumas ypač suprastėjęs lyginant tarp kartų.“

Kalba – kintantis organizmas. Palaipsniui, jau nuo kalbininko Jono Jablonskio laikų, formavosi žodynas, jis pildėsi, kito. Įvairiose srityse atsirado naujų terminų. Dabar į kalbą vis labiau bandantys įsilieti anglicizmai kartais priverčia R. Kasparavičiūtę susimąstyti: „Nejaugi negalima pasakyti lietuviško to žodžio vertimo? Koks tikslas kalbėti anglicizmais? Noras parodyti, kad tu modernus? Galbūt tai – ieškojimas ir jaunimui gražiau skamba „outfit‘as“ nei „drabužių derinys?“

Nukeliavus į didesnes valstybes, tokias, kaip Prancūziją, Italiją, sunku susikalbėti anglų kalba, net meniu šia kalba kartais sudėtinga rasti.

„Ar turistams būtų įdomu matyti Lietuvos miestų gatves, nukabinėtas angliškais užrašais? Galbūt kaip tik norisi pamatyti tą kitoniškumą, lietuviškumą? Žmonės turi suprasti, kad ten – kavinė ar kita įstaiga, bet suteikti prioritetą svetimai kalbai – tai prasto skonio ženklas, – tikino kalbos tvarkytoja. – Jeigu žmogui svarbi šalies nepriklausomybė, tautinės šventės, tai jis stengsis rašyti taisyklingai. Asmeniškai man rašyti taisyklingai – prestižas.“

Kol bus žmonių, kurie domėsis lietuvių kalba, rašys taisyklingai, tol kalba neišnyks. „Pats žmogus turi suprasti, kad negalima rašyti „adijalas“, „benzokolonkė“. Reikia laikytis privalomų normų, – kalbėjo R. Kasparavičiūtė. – Dabar mūsų skyryba yra paprastesnė negu buvo prieš 10–15 metų. Kalba laisvėja, prisitaiko prie šiuolaikinio žmogaus.“

Kalbos tvarkytoja nemano, kad kalba gali virsti tik trumpiniais ir ženklais. „Galbūt esu nusiteikusi per daug optimistiškai“, – atviravo ji.


Socialinių tinklų pinklėse

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-02-22
Kretingos švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva

Kretingos švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva atskleidė, kad per terapiją jaunimas kalba atvirai. Jų problemos yra skirtingos, priklausomai nuo amžiaus tarpsnio ar netgi sparčiai besikeičiančių išmaniųjų technologijų.

„Like“ – nauja valiuta

Socialiniuose tinkluose kiekvienas jaunuolis ir ne tik save parduoda, kaip prekę. „Jie tai supranta, bet supratimo lygis yra skirtingas. – paaiškino psichologė, kuri socialiniuose tinkluose renkamus „like“ ir kitus įvertinimus įvardijo kaip valiutą. – Jeigu ši nuotrauka nesurinko pakankamo kiekio – keliu kitą.“

Socialiniuose tinkluose šiandien įžvelgiama kita problema – nevisavertiškumo, savivertės. „Žmonės, nuolat matydami kitus laimingus, keliaujančius, turinčius geresnes gyvenimo sąlygas ir t.t., save dėl to griaužia, – sakė V. Gridiajeva, tokį reiškinį įvardindama, kaip vertybinį klausimą. – Tačiau nesakau, kad tai yra blogai, gyvenimas juda pirmyn ir mes turime neatsilikti, tačiau, kaip ir ką daryti, kiekvienas pasirenkame pagal savo vertybes.“

Daug laiko jaunuoliams atima kiti dalykai – 4–6 val., pagal statistinius duomenis, jaunuoliai praleidžia medijose. „Tuo metu žmonės mano, kad ilsisi, tačiau tai netiesa, smegenys dirba labai intensyviai. Po tiek laiko, praleisto medijose, jaunimui ir ne tik jam nebelieka laiko kitiems dalykams“, – jaunimo pasyvumo problemos priežastį paaiškino psichologė. Norint, kad pailsėtų protas, turi dirbti kūnas. Anot specialistės, geriausia sportuoti ar kitaip leisti laiką gryname ore.

Išspręsti problemą taip pat galima apsibrėžiant ribas. „Reikia neužmiršti ritualų – valgymo kartu prie stalo, kavos ar arbatos gėrimo be išmaniųjų telefonų, o pastariesiems skirti ribotą laiką bendru visos šeimos sutarimu“, – tikino V. Gridiajeva.

Jaunoms poroms psichologė patarė imtis „technologijų dietos“, tokiu būdu prisiminti bendravimą ne mobiliaisiais telefonais, o gyvą bendravimą – taip išsaugant santykius tiek poroje, tiek šeimoje.


Kas toliau? Toks klausimas jau kirba daugumos abiturientų galvose, todėl ugdymo įstaigos stengiasi padėti dvyliktokams nepasiklysti karjeros kelyje.

Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaitą abiturientai laikys jau kovo 13–14 dienomis, o per pavasario atostogas anglų kalbėjimo egzaminą, kuriuo prasidės visas egzaminų maratonas. Iki jų liekant vis mažiau laiko, daugumos dvyliktokų galvose kirba ne tik nerimas dėl egzaminų, bet ir dėl būsimų studijų pasirinkimo.

Jau apsisprendė

Švietimo konsultantų „Kastu.lt“ statistiniais duomenimis, tik apie 10–15 proc. moksleivių sąmoningai renkasi studijų programą. Kiti – stoja tik tam, kad įstotų. Tai yra didelė problema, kadangi nuo specialybės pasirinkimo priklausys ir visas žmogaus gyvenimas. Pranciškonų gimnazijos abiturientė Akvilė Lūžaitė teigė, kad jau nuo dešimtos klasės žinojo, ką nori studijuoti. Baigusi meno mokykloje dailę, mergina nusprendė sieti savo ateitį su menais.

Tiksliai apsispręsti, kokias studijas pasirinkti, gimnazistei padėjo mokyklos organizuota išvyka į studijų mugę, kurioje turėjo galimybę individualiai pasikalbėti su psichologu. Jis ir padėjo nuspręsti, kokią sritį pasirinkti.

Grafinį dizainą ketinanti studijuoti dvyliktokė yra išsiuntusi paraiškas į penkis Jungtinės Karalystės universitetus, tačiau bandys stoti ir į Vilniaus Dailės Akademiją.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė Monika Kutelytė taip pat yra apsisprendusi. Ji tvirtino, kad jau nuo devintos klasės save matė tik gamtos mokslų srityje. M. Kutelytė teigė, kad studijų pasirinkimas nebuvo sunki užduotis. Mergina domisi biologija, chemija ir kitose srityse savęs net neįsivaizduoja.

Studijų programas ir universitetus M. Kutelytė daugiausia nagrinėjosi pati, o apie Vilniaus universitetą papildomos informacijos sulaukė iš tenai studijuojančios pusseserės. Taip pat mergina prisipažino nepraleidžianti progos nuvažiuoti į studijų muges.

Žinoma, yra ir tokių, kurie dar lig šiol nežino, ką nori studijuoti, ir nuspręs tik išlaikę egzaminus.


Abiturientai neužmiršo pasidaryti Šimtadienį priminsiančių nuotraukų.

Likus 100-tui dienų iki paskutinio skambučio abiturientai švenčia Šimtadienį, kurį pagal tradiciją vienuoliktokai organizuoja dvyliktokams. Pranciškonų ir Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijose Šimtadienis paminėtas įspūdingais „Žmonės 2019“ apdovanojimais ir mafijos susirinkimu „Žara“. Įkūnijo žvaigždes

Į Pranciškonų gimnazijoje vykusį Šimtadienį abiturientai pakviesti, kaip „Žmonės 2019“ apdovanojimų žvaigždės, o jų auklėtojos kaip garsiausios prodiuserės.

Raudonu kilimu į šimtadienio šventę atėjusios abiturientės Goda Pagalytė ir Irma Karnauskaitė sakė, kad šis kilimas jau yra tapęs gimnazijos švenčių simboliu. Abiturientės teigė, kad neišdildomą įspūdį, vos įėjus, suteikė salės papuošimai.

„Žmonės 2019“ šimtadienio vakarą pradėjo žvaigždėmis persirengę, charizma ir grožiu užbūrę Edvinas Biša, įsikūnijęs į humoristo Manto Stonkaus amplua, ir Austėja Gotautaitė, įsijautusi į dizainerės Agnės Jagelavičiūtės vaidmenį.

Tradiciškai buvo pristatomi dvyliktokų paruošti filmukai, kurie nustebino net ir renginio organizatorius. Šie filmukai paskatino susivienyti dvyliktas klases ir į kūrybinį procesą pasinerti kartu.

Vaizdo klipai buvo kuriami su pramogų pasauliu susijusiomis temomis: transportas, rūbų spinta, šukuosenos, korespondentai ir grimo kambarys. Dvyliktokų paruošti vaizdo klipai puikiai atitiko temas ir nudžiugino vakaro svečius, o pačius dvyliktokus privertė pasidžiaugti savo darbo rezultatu.

Peržiūrėjus visų klasių filmukus prasidėjo šimtadienio „Žmonės 2019“ apdovanojimų ceremonija. Šioje dalyje žavesiu ir improvizaciniais gebėjimais žavėjo vedėjai – scenos žvaigždės Jazzu, kurios vaidmenį atliko Aurelija Plokštytė ir atlikėjas SEL – jį vaidino Dovydas Žilinskis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas