Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną5°C debesuotumas 63 %
Naktį5°C debesuotumas 6 %
Apklausa

Ar Kretinga pakankamai apšviesta?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

Neįgalius brolius kūrybos mūza palietė po atsivertimo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2007-03-09

Nuo vaikystės neįgalūs palangiškiai broliai - Marius ir Tomas Viluckai – yra gyvas liudijimas stebuklo, įvykusio juose po atsivertimo į krikščionišką gyvenimą. Invalido vežimėliuose sėdintys ir vos vieną ar kelis rankų pirštus judinantys broliai kuria: Marius tapo ikonas, o Tomas rašo publikacijas, skaito paskaitas, verčia iš prancūzų kalbos. Prieš porą savaičių išleista pirmoji T.Vilucko knyga „Malonės versmės“ pirmiausia buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Kovo 12 dieną 14 val. „Špitolėje“ autorius ją pristatys ir kretingiškiams.


Dainos praskaidrina moterų kasdienybę

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Smiltys
  • 2007-03-09

Pusmetis, kai Kretingos kultūros centro Kūlupėnų filialui vadovauja Kristina Viršilaitė. Tačiau ji jau spėjo į ansamblį suburti anksčiau dainavusias moteris.


Kaip vyšnios žydėjimas

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2007-02-09

Jauno žmogaus kūryba panaši į vyšnios žydėjimą. Jos skleidimosi laikas - pavasaris, pati jaunystė, kai sielą sprogdina didžiulis troškimas “pažinti pasaulį per save ir save per pasaulį”.

Kasmet Respublikoje organizuojami Jaunųjų filologų konkursai ne vienam pradedančiajam tampa rimtu kūrybiniu išbandymu, vėliau nulemsiančiu tolesnius savojo “aš” ieškojimus. Ne vienas žinomas prozininkas ar poetas pripažįsta, jog kelio į didžiąją literatūrą pradžia ir buvę šie konkursai. Jie skatinę ieškoti savito žvilgsnio, kūrybine mintimi ir originalumu išsiskirti iš kitų.

Šių metų sausio 19 d. įvyko 39-asis Jaunųjų filologų konkurso rajoninis etapas. Vertinimo komisijai, kuriai ne vienerius metus vadovavo Marijono Daujoto vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Kruševičiūtė, buvo pristatyta 10 įvairių žanrų jaunųjų autorių darbų.

Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Rosita Garškaitė, praėjusių metų respublikinio Jaunųjų filologų konkurso nominantė, šį kartą išbandė save naujame žanre. Be eilėraščių konkursui pateikė “Dienoraščius”, kurie atskleidžia sudėtingą ir gilų jauno žmogaus pasaulį. Merginos kūrybinių darbų vadovė - lietuvių kalbos mokytoja Milda Šukienė.

Pastarosios gimnazijos moksleivės - Gerda Tėvelytė (vad. Irutė Lapinskienė) ir Rūta Čiplytė (vad. Jadvyga Miežetienė) konkursui pateikė noveles, Eglė Balčiūtė - pasakas (vad. Daina Balčienė).

Pranciškonų gimnazijos mokinė Eglė Venckutė (vad. Daiva Ataitė) save išbandė publicistikos žanre. Jos konkursiniai darbai - interviu ir kelionės įspūdžių rašinys. Mokytojos Virginijos Rudavičienės mokinė Deimantė Daugintytė kuria impresijas, septintokė Gabrielė Šaulytė (vad. Virgilija Kavoliūnienė) - eilėraščius.

Salomėja Zelskytė - Simono Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokė - ryžosi atskleisti savo poezijos pasaulį (vad. Regina Katkuvienė).

Komisija į respublikinį konkurso etapą atrinko aštuonis moksleivių darbus. Darbų įvertinimas, manoma, ilgai netruks. Jo nekantriai laukia ne tik jaunieji kūrėjai, bet ir jų mokytojai.


Impresija - žvilgsnis ironiškai ir švelniai

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2007-02-09
Deimantė Daugintytė, kad būtų žaismingiau, kūryboje liūdesį stumia į šalį.

Pranciškonų gimnazijos mokinės Deimantės Daugintytės kuriamos impresijos - tarsi spalvoto stiklo gabalėliai, iš kurių mergina dėlioja kiek ironišką ir švelnų ją supančio pasaulio vitražą. Vienoje jų autorė teigia: “Mūsų pasaulis - iš krištolo nakties. Kažkas man sakė, kad meilė ir stiklas dūžta vienodai... Nutildyk sąžinę ir pasipriešink... Mūsų pabaigai dar ne laikas...”.

Trumpuose apmąstymuose - kartu su žmogumi einančio liūdesio motyvas. “Dažnai į gyvenimiškas situacijas žiūriu ironiškai,- sakė Deimantė.- Kad būtų žaismingiau, kūryboje liūdesį stumiu į šalį. Esu jautrus žmogus, tad į mane sujaudinusias situacijas žvelgiu taip, kaip tuo metu man atrodo geriau”.

Deimantę mokanti lietuvių kalbos mokytoja Virginija Rudavičienė sakė, jog mergina turi kūrybinių galių, kurias ji pastebėjusi dar žemesnėse klasėse. Pati Deimantė pirmiausiai pradėjusi rašyti eiles, bet, anot pačios, jos pasirodžiusios literatūriškai silpnos. Kritiškai savo kūrybą vertinanti mergina sakėsi, kad impresijos - būtent tai, ko reikia šiuo metu jausmams išreikšti.

Naujų išgyvenimų teikia mėgiamų rašytojų - Viliaus Normano, Aleksandro Barico, A. de Sent Egziuperi - kūrybos skaitymai. Anot Deimantės, tai penas mintims ir emocijų gūsis būsimoms impresijoms.


Rašymas - būdas pakeisti pasaulį

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2007-02-09
Gerdai Tėvelytei kūryba yra Dievo dovana.

Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos moksleivės Gerdos Tėvelytės novelės jau iškeliavo į Vilnių, kur jas vertins reikli rašytojų profesionalų komisija. Respublikos jaunųjų filologų konkursui pateiktose trijose novelėse - “Mirties giesmė”, “Septyni širdies dūžiai”, “Dvyniai” - brandus jaunosios prozininkės pasaulis. Jame - jaunų žmonių savojo “aš” ieškojimai, amžinosios paslapties - gyvybės ir mirties paralelė, visaapimanti meilės tema.

Vienuolikos metų sukūrusi pirmąjį eilėraštį gamtos tema, Gerda sakėsi ir toliau rašanti eiles, bet skausmo ir liūdesio temas išplėtojanti prozoje. Anot jaunosios kūrėjos, ją jaudina temos, susietos su pačios patirtais išgyvenimais. Ypač ryškus skriaudos motyvas, kurį jaunam žmogui mūsų visuomenėje tenka patirti ne tik mokykloje.

Paklausta, kas jai yra kūryba, Gerda atsakė, jog - Dievo dovana, kurios dėka ji norinti pakeisti pasaulį, padaryti jį geresnį, šviesesnį. Mergina mano, jog tik per skausmo potyrius žmogui lemta tapti išmintingesniu, labiau suprasti save ir kitus.

Pirmosios Gerdos kūrinių skaitytojos - mama, tetos, krikšto mama. Mergina, baigusi Rūdaičių pagrindinę mokyklą ir pradėjusi mokytis Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, čia surado save terpę. Atėjusi į jaunimo kūrybinį klubą “Strėlė”, įsiliejo į gabių žmonių būrį, kuris įkvepia ją rašyti, ieškoti savojo žodžio ir žvilgsnio.

Mergina dėkinga mokytojoms - Dainai Balčienei, Vidai Trakienei ir Irutei Lapinskienei, kurios skatina kurti, mokydamos ir patardamos veda kūrybinės paslapties kupinu keliu.

Rašantis žmogus, anot Gerdos, turi būti drąsus. Nors jauno žmogaus išgyvenimų patirtis nėra brandi, bet kartais - gili ir skausminga.

“Išminties galia yra beribė,- sakė jaunoji kūrėja.- Tik ją reikia laiku pajausti ir įprasminti. Tą ir darau”.


Grūšlaukiškė savo gyvenimą „suguldė“ į knygą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2007-02-09

Grūšlaukės gyventoja Petronėlė Stropaitė – Kontrimienė, garsaus Žemaitijos rezistento Adolfo Kontrimo žmona, kelis dešimtmečius rašė atsiminimus apie sunkią tremties dalią ir skaudžius likimo jai skirtus išgyvenimus - 16 metų trukusį išsiskyrimą su vyru bei vienintelės dukters netektį. Apie tai ji ir papasakojo savo knygoje „Kas gi tau, lietuvi, tokią dalią skyrė?“.


Kad būtų perduota gyvoji tradicija

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2007-01-12

Kretingos kultūros centre įvykusi folkloro kolektyvų apžiūra, kurios metu dėl dalyvavimo respublikinėje Dainų šventėje rungėsi kolektyvai iš Kretingos ir Palangos, leido giliau pažvelgti į etninės kultūros išsaugojimo ir jos perdavimo ateinančioms kartoms problemą.


Kūryba - tarsi prasimušęs šaltinis

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2007-01-12
Salomėjos Zelskytės eilėraščiuose daug šviesos, šilumos ir meilės, kurios, kaip pati sako, nereikia bijoti.

Kuriančio žmogaus pasaulis - tarsi iš žemės gelmių prasimušęs šaltinis. Tyliai tekėjęs sielos labirintais, vieną dieną panūsta išvysti dienos šviesą ir garsiai apreikšti savo buvimą.

Salomėja Zelskytė - Simono Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokė - viename savo eilėraščių teigia, jog kiekvienas žmogus gali mokėti groti daugeliu instrumentų, bet tik vienas jų bus įaugęs į kraują, virpins tik pastarojo garsas - kaip tėviškės pievos kvapas. Grojančiai violončele, dainuojančiai ir šokančiai merginai žodis ir yra tas instrumentas, kuriuo ji išreiškia sudėtingą savo regėjimų pasaulį. Poetinis žodis jau porą metų nebėra svečias ir, anot Salomėjos, į jos gyvenimą įsiveržė spontaniškai. Mergina rašo veikiama aplinkos grožio, tačiau jo fone, kaip kontrastas - žmonių gyvenimai, jų tarpusavio santykiai. Ji galėtų valandų valandas sėdėti parke ant suolelio, žvelgti į praeinančius žmones ar bendrauti su šalia prisėdusiais, klausytis jų pasakojamų gyvenimo istorijų. “Žodžiai ateina patys,- sako Salomėja.- Reikia tik spėti juos užrašyti. Vėliau, skaitydama tai, ką parašiau, gludinu sąskambius, ieškau įdomesnių metaforų”.

Salomėjos eilėraščiuose daug šviesos, šilumos ir meilės, kurios, anot jaunosios poetės, nereikia bijoti. Ji pakelia sparnus, o skausmas - trumpalaikė būsena, kuri malšta, kai “vakaro šviesoj suvilgai žodžiais lūpas ir numazgoji kojas svečiui...”.

Mergina teigia, jog norint kurti, reikia daug skaityti, domėtis šių dienų poezijos pasauliu. Ją žavi klasikinė poezija, pastaruoju metu skaito Justiną Marcinkevičių. Atsivertusi internetinį tinklalapį rašyk.lt, susipažįsta su jaunaisiais kūrėjais, jų stiliumi.

Salomėja Zelskytė džiaugiasi, jog kūrybinio kelio pradžioje nereikėjo slėpti savo kūrybos, ji turėjo kam atsiverti. Visų pirma suolo draugei Justinai. Taip pat mergina dėkinga savo klasės auklėtojai, lietuvių kalbos mokytojai Reginai Katkuvienei, kuri yra pirmoji kritikė, vertintoja ir patarėja. “Jos dėka įgavau kūrybinės drąsos”,- sako jaunoji poetė.

Anot Salomėjos, kūrybai nuteikia ne tik kvapą gniaužiantis peizažas, raudoniu pritvinkęs saulėlydis, bet ir muzika. “Ypač mėgstu Kretingos grupę “Atika”, jų dainos mane įkvepia ne tik kūrybai, bet ir gyvenimo sampratai”.


Kūčių išvakarėse Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje kretingiškiams buvo pristatyta antroji Kretingos kultūros centro kamerinio choro kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto religinė muzika“.


Rašo tyliai ir tylumoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2007-01-12

Kumpikuose gyvenantis Juozas Baužys kartas nuo karto apsilanko “Smiltyse”. Jo plunksnai paklūsta praeities prisiminimai, gamtos reiškiniai, įvairūs nutikimai, kuriuos Juozas Baužys vis guldo į storus sąsiuvinius ir pats juos vadina juodraščiais. Dar vienas juodraštis - Juozo Baužio galvoje vis besidėliojančios mintys, kurios kuriančio ir rašančio žmogaus per darbo dieną neapleidžia nė minutei. Atėjus nakčiai, Juozas Baužys žino - sės prie stalo. Kad galėtų rašyti tyliai ir tylumoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas