Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną24°C debesuotumas 12 %
Naktį11°C debesuotumas 67 %
Apklausa

Ar žinote Šv. Jokūbo kelią per Kretingą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

Kretingiškė tautodailininkė Genovaitė Čejauskaitė rugsėjo 11-ąją švęs jubiliejinį – 70-ąjį –gimtadienį. Ta proga menininkės darbų parodos atidaromos Kretingos kultūros centre, bibliotekoje ir bažnyčios galerijoje. „Pie?imas man duoda meilę, gerumą, džiaugsmą, - visas gyvenimo spalvas. Piešimas yra ir mano gydytojas“, - prisipažino nuo jaunystės neįgali dailininkė.


Nors dar tebevyksta devintasis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė – Nekrošienė prakalbo apie naujas idėjas. Viena jų – į salę pritraukti klausytoją iš provincijos.


Nenuilstančio fotomenininko kelyje - Kretinga

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2006-08-11

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narį Adą Sendrauską - “Palangos fotocentro” vadovą, “Palangos fotoklubo 750” įkūrėją ir administratorių kalbinome likus trim dienom iki parodos “Kolegos, draugai, bičiuliai” atidarymo Klaipėdos fotogalerijoje. Nenuilstantis, idėjų kupinas menininkas šia paroda sakėsi sutinkąs savo “juokingą” 50-ies metų gyvenimo jubiliejų.


Dalijos Kiliesienės kūryba, kurią ne kartą publikavo “Smiltys”, išsiskiria profesionalia mintimi, giliais išgyvenimais. Poteksčių paslaptis, įausta ne tik į kūrybinį audinį, bet ir žvelgia iš skvarbių šios moters akių.

Su Dalija galima kalbėti apie viską - literatūrą, teatrą, filosofuoti, gvildenti sudėtingas psichologines temas. O paklausta, iš kur ji tokia čia, Kartenoj, toli nuo sostinių, nuo didmiesčių, nusišypso ir pacituoja Antuaną de Sent Egziuperi - “iš vaikystės...”

Save vadina kaimo “daktarka” ir niekada nesiafišuoja, jog yra garsaus bibliografo, nuveikusio didelius darbus lituanistikos srityje - Vytauto Jurgučio duktė. Iš jo galbūt ir paveldėjo tas kūrybines nuojautas, kurios štai jau daug metų svarina ją prie balto popieriaus lapo.


Natose išgirdęs žodį...

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
  • 2006-07-14

Daugeliui vasara - ilgai laukto poilsio metas, tačiau Pranciškui Narušiui - Klaipėdos universiteto dėstytojui, profesoriui, Menų fakulteto Džiazo katedros vadovui - pats darbymetis.


Jau 10 metų Kretingos E.Radžiaus dramos teatre dirbantis režisierius Nerijus Gedminas prisipažino, jog teatras yra jo gyvenimas.

Kretingos Egidijaus Radžiaus dramos teatras dalyvavo Punske įvykusiame Klojimo teatrų festivalyje „Krivūlė - 2006“, kuris buvo rengiamas 19-ą kartą.

Teatro vadovo Nerijaus Gedmino teigimu, šis festivalis, kuriame kretingiškiai dalyvavo antrąkart - lyg bendraminčių susibūrimas, kurio negalima laikyti konkursu. Vis tik N. Gedminas džiaugėsi, jog E. Radžiaus dramos teatro pasirodymas buvo vienas paskutiniųjų dalyvių sąraše, o tai reiškia - vienas geriausių ir stipriausių.

Šiais metais festivalis tapo dviguba švente, mat Punske jis vyko jau 15-ą kartą. Renginį organizavo Punsko lietuvių kultūros namai bei Lenkijos lietuvių draugija.

Iš viso per dvi festivalio dienas Punsko scenoje pasirodė 14 kolektyvų, dalis jų buvo iš Lietuvos. Maždaug 100 vietų salėje žiūrovų netrūko nė vieno pasirodymo metu, tačiau kretingiškių spektaklis susilaukė ypatingo dėmesio.

Punske vykusiame Klojimo teatrų festyvalyje kretingiškių parodytas “Kuprotas oželis” sulaukė didelio dėmesio.

Į konkursą išvyko trylika E. Radžiaus teatro aktorių, iš kurių šeši pasirodė spektaklyje. Kretingiškiai šiame renginyje suvaidino S.Čiurlionienės-Kymantaitės „Kuprotą oželį“, kurio nauja redakcija festivalio metu buvo parodyta 9 kartą. N. Gedminas teigė, jog tai gana silpna amžiaus pradžios pjesė, tačiau pasitelkus farsinius elementus pavyko pabėgti nuo buitiškumo ir tai neliko nepastebėta.

Spektaklyje jaunuosius suvaidinę Antanas Jonaitis bei Dovilė Paulauskaitė pasakojo, jog labiausiai jiems įsiminė specifinė Punsko gyventojų lietuvių kalba, jų pastangos išsaugoti lietuvybę bei nuoširdus palaikymas, kurio sulaukė iš kitų festivalio dalyvių. Spektaklyje vaidmenis taip pat atliko L. Grikpėdienė, V. Lubys bei pats teatro vadovas N. Gedminas.

E. Radžiaus dramos teatras yra vieta, į kurią gali ateiti kiekvienas norintis. Nors šis teatras laikomas suaugusiųjų mėgėjų teatru, aktorių amžius - nuo 14 iki 70 m. Vadovo teigimu, teatre vaidinančių žmonių skaičius kinta nuolat. 2006 m. į sąrašus įtraukti 33 žmonės ir tik 5 iš jų dar nespėjo pasirodyti scenoje. Pasak N. Gedmino, su vienais dirbti labai lengva, su kitais sunkiau, tačiau visi čia ateinantys yra lygūs ir visi laikomi aktoriais, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Vienas iš jaunosios kartos teatro aktorių A. Jonaitis prisipažino, jog labai svarbu, kad šiame kolektyve nėra veidmainiavimo ir kiekvienas gali sulaukti draugiškos kritikos.

Šiuo metu E. Radžiaus dramos teatras rengiasi lapkričio mėnesį įvyksiančiam Lietuvos mėgėjų teatrų šventės„Atspindžiai“ Žemaitijos regioniniam turui.

Viktorija VAŠKYTĖ


Choro vadovas T.Ambrozaitis įsitikinęs, jog komisija įvertino vidinę choro jėgą.

Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso I ture sublizgėjęs bei antrąją vietą mišrių chorų kategorijoje užėmęs Kretingos kamerinis choras jau laukia II turo, kuriame taip pat tikisi sėkmės.

Vienintelis Kretingoje kamerinis choras, jau beveik penktus metus vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, I konkurso ture surinko net 90,4 balus iš šimto galimų ir tik šiek tiek nusileido I vietą užėmusiam Vilniaus kameriniam chorui „Aidija“ (94,8 balo).

Vadovas T. Ambrozaitis teigia, jog tokį aukštą įvertinimą nulėmė ne tik sėkmė, bet ir tai, jog į konkursą choristai vežėsi dar „karštą“ muziką. Chorų konkursas vainikavo įtemptos darbo savaitės pabaigą, kurios metu buvo įrašinėjama antroji šio choro kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto sakralinė muzika“. Jos kūrinių kompozitoriai - A. Remesa bei G. Purlys.

Pasak vadovo, šie konkursai organizuojami siekiant apžvelgti Lietuvos chorų lygį ir rengiami likus metams iki kiekvienos dainų šventės. Dalyvius vertino speciali chorvedžių komisija, kuri važinėjo po didžiuosius miestus, tapusius konkurso centrais. Šiemet visos Vakarų Lietuvos chorai rinkosi Klaipėdos universiteto menų fakultete.

Kretingos kamerinio choro atlikėjai džiaugėsi konkurse iškovota antrąja vieta, tačiau neslėpė, jog II ture sieks visiškos pergalės.

Konkurse Kretingos kamerinis choras pristatė 15 minučių programą, kurią sudarė 5 skirtingo žanro kūriniai - nuo sakralinės muzikos iki džiazinės aranžuotės. T. Ambrozaitis teigė, jog tokia stilių įvairove norėta įrodyti neribotas choro galimybes.

Kretingos kamerinis choras dažnai pasirodo įvairiuose Lietuvos miestuose, prieš porą metų teko koncertuoti Prancūzijoje, tačiau tokiame konkurse dalyvavo pirmąkart. Nors šį chorą sudaro vos 18 žmonių ( paprastai būna 27-30 ), tai nesutrukdė puikiai pasirodyti bei į savo miestą parvežti I kategorijos diplomą. Iš viso Lietuvoje yra tik 8 pirmos kategorijos mišrūs chorai.

Viena iš 12 Kretingos kamerinio choro atlikėjų moterų D. Brazdeikienė, vadovo vadinama pirmuoju choro daigu, teigė, jog iš konkurso parsivežė neišdildomus įspūdžius, kurių neįmanoma perteikti žodžiais - tai reikia pajusti. Tuo tarpu T. Ambrozaitis džiaugėsi, jog po puikaus pasirodymo sulaukė kvietimų koncertuoti.

Šiuo metu Kretingos kamerinis choras ruošiasi ne tik II konkurso turui, kuris įvyks spalio 14 dieną Vilniuje Šv. Kotrynos bažnyčioje, bet ir tarptautiniam festivaliui Nidoje „VOX Akademija“, kuriame rugpjūčio 26 dieną Kretingos choristams paskirtas solinis vakaras Senojoje Nidos Liuteronų bažnyčioje.

Viktorija VAŠKYTĖ


Nupiešta poezija

  • Smiltys
  • 2006-07-14

Kretingiškė Asta Naureckaitė kuklinasi ir savęs tikra menininke nevadina – ji norėtų daugiau laiko praleisti prie paveikslų. Tuo pačiu ji svajoja apie pirmąją personalinę parodą, kuri būtų suorganizuota ?iauliuose – sentimentus keliančiame mieste.


Šie metai Klaipėdos dramos teatro aktorei Jolantai Puodėnaitei - ypatingi. Jie žymi ne tik 10 metų kūrybinio darbo šiame teatre sukaktį, naujų vaidmenų brandą, bet, anot menininkės, grįžimo gimtinėn laiką, suartinantį ją su čia esančiais žmonėmis. “Esu jų įvertinta,- sakė aktorė,- ir tai man svarbiausia”.


Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokinė Rosita Garškaitė - šių metų “Poezijos pavasario” dalyvė, jos kūrybiniai bandymai respublikinės reikšmės renginyje neliko nepastebėti. Iš dvidešimt devynių jame dalyvavusių jaunųjų kūrėjų Rosita buvo vienintelė, kuriai poetas Algimantas Baltakis paskyrė savo premiją. Apie tai byloja įrašas knygoje, kurią autorius padovanojo poetei iš Kretingos: “Tegul šis meilės lyrikos tomelis Jums primins, kad per šį “Poezijos pavasarį” iš visų moksleivių - poezijos skaitymo dalyvių - pasirinkau Jus ir paskyriau Jums savo kuklų prizą - jau aštuntąjį. Laimingo kelio...”.

Anot jaunosios poetės, pastarasis įvertinimas - vienas iš didžiausių žingsnių, jos žengtų poezijos taku. Jis padrąsina ir sustiprina tikėjimą, jog esi teisingame kelyje. Griežtą eiliavimo formą - verlibrą - pasirinkusi mergina teigė, jog ją džiugina ne tiek dalyvavimas “Poezijos pavasaryje” ir prieš tai Respublikos jaunųjų filologų konkurse (jame Rosita laimėjo trečiąją vietą), pergalės ir dovanotos knygos, kiek įgyjama patirtis. “Pamažu imi suvokti, ko iš tikrųjų reikia poezijai. Joje yra daug apgaulės,- sakė mergina.- Rasti grynuolį - didelė vertybė”. Dabar pirmieji eilėraščiai, prieš porą metų išspausdinti jaunųjų kūrėjų almanache “Strėlė”, Rositai atrodo naivūs. Svarbią kūrybinę pamoką mergina sakosi gavusi jaunųjų filologų konkurse, kur jos kūrybą vertino poetai Jonas Liniauskas bei Alvydas Šlepikas. Pastarasis jaunąją poetę mokė poetinės technikos subtilybių, pasakė, kaip išvengti būdingiausių klaidų.

Paklausta, kodėl savo eiliavimui pasirinko verlibrą, Rosita Garškaitė sakė, jog ši eiliavimo forma suteikia didesnę minties laisvę, galimybę improvizuoti, neįspraudžia kaip rimas į griežtus šiai formai eiliavimo rėmus. Poetas A.Baltakis, aptardamas Rositos kūrybą, pažymėjo, jog pro verlibro griežtumą jos eilėraščiuose prasiskverbia švelnumas ir vidinė šiluma.

Paklausta, kas ją veda kūrybiniu keliu, mergina pasakojo, jog polinkį kurti jaučianti nuo mažų dienų. “Dar besimokydama pradinėse klasėse laukdavau mokytojos užduočių, kai reikėdavę sukurti eilėraštį ar parašyti rašinį Tai būdavo atgaiva širdžiai,- pasakojo mergina.- Prieš porą metų atėjusi į “Strėlės” klubą, į kūrybą ėmiau žvelgti daug rimčiau ir už tai esu dėkinga mokytojai Dainai Balčienei, kuri, perskaičiusi mano eilėraščius, patardavo ir paskatindavo toliau rašyti. Į “Poezijos pavasarį”, mokytojos padrąsinta, išsiruošiau paskutinę minutę”.

Rosita sakė, jog į eilėraščius sudedanti visa tai, kas ją stebina. Jaunosios poetės akiratyje - ne tik baltos ir juodos gyvenimo spalvos, bet įvairūs jo pustoniai. Pastarieji suformavo jaunos poetės kūrybinį kredo.

“Aš negaliu tylėti,- kalbėjo mergina.- Kartais tam reikia drąsos. Džiaugiuosi, jog jos turiu eilėraščiui sukurti, kritikos žodžiams išklausyti ir tuo pačiu augti”.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas