Pajūrio naujienos
Help
2017 Liepa
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną24°C debesuotumas 12 %
Naktį11°C debesuotumas 67 %
Apklausa

Ar žinote Šv. Jokūbo kelią per Kretingą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

„Išminties marės“ – Kretingos bibliotekai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-05-12

Už nenuilstamą kultūros, gimtosios kalbos, tradicijų puoselėjimą, inovatyvią veiklą ir ištvermę , dirbant sunkiomis sąlygomis, Nacionalinės bibliotekų savaitės proga nominaciją „Išminties marės“ šiemet pelnė Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka.


Poezija – iš meilės žmonėms

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-05-12
Įkvėpimo šaltinis – meilė žmonėms. Taip teigė Salva Paulauskaitė –Buzinovienė, „Smilčių“ skaitytojams pristatydama savo pirmąją kūrybos rinktinę „Meilės erdvėj“.

„Eilėraščiai yra dovana tiems, kurie juos skaito“, – sakė Salva Paulauskaitė-Buzinovienė, kuri sutiko su „Smilčių“ skaitytojais pasidalinti kūriniais iš savo pirmosios poezijos rinktinės „Meilės erdvėj“. Šiuo metu Norvegijoje gyvenanti autorė dažnai atostogų metų lankosi Kretingos rajone, kur gyvena jos vaikai bei bičiuliai, tad tikisi, kad jos poezija nudžiugins mylimo krašto žmones.

S. Buzinovienė pasakojo kurti pradėjusi dar mokykloje, tačiau kai pirmuosius eilėraščius parodė lietuvių kalbos mokytojai, iš jos išgirdo, kad noras eilėraščiai ir geri, bet juos reikia pakoreguoti.

„Mano eilėraščiai raudonavo nuo mokytojos raudono tušo, kai ji juos gražino. Liepė perrašyti ir nusiųsti į tuomet leisto laikraščio „Lietuvos pionieriaus“ redakciją. Eilėraščių taip ir neišspausdino, nors rašyti, žinoma, dingo“, – kūrybinio kelio pradžią prisiminė S. Buzinovienė.

Vėliau gyvenimas moterį įsuko į darbų ir šeimos rūpesčius, tačiau tuomet, kai užaugo jos penki vaikai, vėl prabudo noras kurti. „Susikaupė tiek meilės, kad negalėjau ją nepasidalinti su kažkuo. Tuo metu dirbau su žmonėmis, turinčiais protinę negalią. Rašiau jiems, darbuotojams, su kuriais kartu dirbau, savo mylimiems žmonėms“, – pasakojo socialine darbuotoja slaugos namuose dirbusi S. Buzinovienė.


Muziejų keliu – pagerbti lietuvybės puoselėtojų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-05-12

Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, poeto Maironio tėviškėje Pasandravy, Raseinių rajone, startuos Lietuvos muziejų kelias, skirtas ir pavadintas „Vasario 16-osios kūrėjams ir puoselėtojams“. Žemaitijoje šis kelias vingiuos per 15 muziejų, tarp jų – ir Kretingos.


Į šią savaitę Padvarių socialinės globos namuose surengtą muzikinę popietę buvo pakviestas legendinis estrados grupės „Nerija“ atlikėjas Antanas Čapas.


Skaptavęs patį gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-05-12

Savo vyro tautodailininko pedagogo Prano Zapalio pirmųjų mirties metinių proga Kretingos muziejuje rengdama parodą, 86-erių pedagogė Irena Zapalienė sakė kone visus jo drožinius surinkusi iš giminių, draugų, pažįstamų. Drožęs kone pusšimtį metų, dažniausiai – tematinius bareljefus, P. Zapalis savo darbų nekaupė – iškeliavę po pasaulį jie gyvena savąjį gyvenimą.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2017-04-14

Palangiškio smuikas – mažiausias Lietuvoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-04-14
Vytauto Kuso sumeistrautoji 71 mm gitara taip pat pagerins užregistruotą ankstesnės rekordą.

Palangoje gyvenantis kraštietis 67-erių Vytautas Kusas, jau 7 kartus nustebinęs Lietuvą savo rekordiniais, agentūros „Factum“ įregistruotais, kūriniais netrukus ir vėl ketina pateikti naujus rekordus – rankomis sukurtą ligi šiol šalyje žinomą mažiausią – vos 40,7 mm ilgio smuiką ir 71 mm gitarą. Pranoko savąjį rekordą Menininkas vieną po kito iš futliarų traukė paties sukurtus miniatiūrinius muzikos instrumentus: 92 mm šešiastygę ir keturstygę gitaras, – šios jau įregistruotos Lietuvos rekordų knygoje, o dabar jau sumeistravo dvi mažesnes – po 71 mm. Po to – 68 mm smuikus, kol pateikė didžiausią staigmeną, atvėręs dėžutę su 40,7 mm smuiku nykštuku. Net ir šis smuikelis turi miniatiūrines stygas bei stryką, o svarbiausia – juo galima groti. Vyras atviravo, jog, prieš imdamasis šio itin kruopštaus, milžiniško susikaupimo ir atidumo reikalaujančio darbo, nuodugniai ištyrinėjo tikrą smuiką. „Ėjau ir į muzikos mokyklą konsultuotis – juk pradėjęs darbą, nežiūrėsi, kaip avinas į naujus vartus“, – tikino jis. Visi instrumentai – tuščiaviduriai, kaip ir tikrieji. Jie pagaminti iš beržo, raudonmedžio ir juodojo ąžuolo, apie tūkstantmetį pragulėjusio vandeny. „Ėjau pas draugus, žvalgiausi po jų dirbtuves, kol suradau reikalingos medienos gabalus. Tą medieną reikėjo virti, kad galėčiau išlankstyti reikiamą instrumento formą“, – pasakojo V. Kusas. Jo miniatiūrinių instrumentų stygos pagamintos iš arklio uodegos ašutų, nes, anot menininko, anksčiau metalo nė nebuvę, ir netgi arfų stygas gamindavę iš gyvūnų žarnų. Išskyrus mažąjį smuiką, šio stygos – metalinės, joms panaudojęs labai ploną metalą iš elektros laidų. Varžteliai reguliuoja stygas, kaip tikruose styginiuose instrumentuose.


Ant Velykų medžio – keistakampės pagalvėlės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-04-14

Tautodailininkė Kretingos pranciškonų gimnazijos technologijų mokytoja Aldona Narkuvienė prieš šias Velykas su mokiniais išbandė naujoviškus prancūziškus rankdarbius, sukurtus biscornu technika – keistas aštuonkampes pagalvėles. Siuvinėtos kryželiu ir papuoštos sagomis bei karoliukais šios pagalvėlės tampa puikiomis Velykų medžio puošmenomis ar miela dovana artėjančiai Motinos dienai.


„Iš pirmo žvilgsnio piešimas ir psichologija atrodo nesusiejami dalykai, tačiau aš drįsčiau paprieštarauti. Visų pirma, tai, ką aš dabar darau – asmeniškai man yra visiška terapija. Antra – aš visada stengiuosi per savo darbus perteikti pozityvą, įkvėpti žmones motyvuojančiomis frazėmis ir panašiai. Jei žmogus, svetainėje pasidėjęs pagalvėlę su užrašu „Nusišypsok“, bent kartą per dieną tai ir padarys – būsiu labai laiminga“, – sakė psichologijos studijas baigusi, tačiau šiuo metu visą savo dėmesį skirianti kūrybai, 25 metų Agnė Mačiukaitė.


Prezentavo Lietuvos meną Londono elitui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-04-14
Parodoje susitikę seni bičiuliai – dailininkas Andrius Miežis (kairėje) ir režisierius Oskaras Koršunovas – pabuvojo ir kitose Londono miesto erdvėse.

Prestižiniame Londono, Didžiojoje Britanijoje, Meiferio rajone įsikūrusioje galerijoje „D Contemporary“ buvo surengta lietuvių menininkų paroda „Lithuanian Art – Destination London“ („Lietuvių meno kryptis – Londonas“), kuri sulaukė išskirtinio Londono meno elito dėmesio. Joje tarp dešimties mūsų šalies kūrėjų dalyvavo ir kretingiškis dailininkas siurrealistas Andrius Miežis.

Sudomino kretingiškio darbai

„Galerija įkurta vienoje brangiausių pasaulio vietų – pačioje Londono širdyje, ir tokio anšlago per parodos atidarymą nesitikėjau. Susirinko apie 300 meno gerbėjų, kaip sakoma, visa Londono grietinėlė, o taip pat – meno kūrėjų ir kritikų, miesto svečių bei mūsų tautiečių. Iš Romos, kur šiuo metu stato spektaklį „Eglė – žalčių karalienė“, atskrido ir senas mano bičiulis režisierius Oskaras Koršunovas. Jo draugė Monika Dirsytė surengė šokiruojantį performansą „Aš tavo saulė“: embriono poza susiraičiusi menininkė pasislėpė cilindre, ir, norint pamatyti konstrukciją, lankytojams teko lįsti vidų, tarsi įsibrauti į žmogaus vidų“, – sugrįžęs iš parodos A. Miežis savo įspūdžiais suskubo pasidalinti su „Smilčių“ skaitytojais.

Anot jo, lankytojai klausė, ką vaizduoja trys į parodą atgabenti jo paveikslai, kuriuose, kaip visuomet, nestokojama ironijos ir sveiko humoro, domėjosi, kas juos inspiravo. „Dvi valandas kalbėjau, pasakojau – žmonėms mūsų darbai buvo labai įdomūs. Lietuvoje tokio tikro susidomėjimo tuo, ką kuriu, jau seniai nepatyriau“, – atviravo A. Miežis.

Lietuviai britams – atradimas

Dešimties Lietuvos menininkų tapybos, grafikos, fotografijos darbus bei performansus iš anksto atrinko Lietuvos menotyrininkai bei galerininkai, o taip pat – parodos kuratoriai Londone: garsus britų meno kūrėjas ir kritikas Baris Martinas bei galerijos „D Contemporary“ atstovė Mara Alves.

Be galerijos „D Contemporary“, lietuvių parodą taip pat inicijavo meno projekto „Lithuania Now“ įkūrėjai Vida ir Valius Naureckai.

A. Miežis sakė, jog kitądien po parodos atidarymo B. Martinas surengė susitikimą-konferenciją su visuomene ir provokavo menininkus pokalbiams, kad kiekvienas kuo įdomiau papasakotų apie savo kūrybą.

„Baris Martinas – Londono meno akademijos profesorius, prisipažino matęs mūsų darbus nuotraukose, bet, kai jie atkeliavo į parodą, sakė apstulbęs iš netikėtumo ir susižavėjimo. Kiekvienas mūsų šalies menininkas jam buvo tarsi atradimas. Tai, ką jūs kuriate yra visiškai nauja ir labai netikėta, pabrėžė jis“, – kalbėjo kretingiškis menininkas. Įtakingas Didžiosios Britanijos meno ir kultūros įvykių portalas „FAD magazine“ šią 10 lietuvių menininkų parodą įtraukė į geriausių tuo metu Londone surengtų parodų šešetuką.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas