Pajūrio naujienos
Help
2018 Rugpjūtis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 37 %
Naktį12°C debesuotumas 61 %
Komentarų topas

Smiltys

Pažėrė dovanų gimtajam kraštui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-07-13
Tapytojas Edvardas Stalmokas, atnaujinęs savojo krašto koplyčią ant Alkos kalno, ėmėsi kito masyvaus kūrinio – drožiniais išpuošė Gediminaičių stulpus.

Kūlupėnų ir Senosios Įpilties bendruomenės Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną savo gyvenviečių centrus papuošė įspūdingais tautodailininkų darbais: Kūlupėnų kryždirbys Antanas Lubys išdrožė masyvią verpstę, o Senosios Įpilties kūrėjas Edvardas Stalmokas su savo komanda pastatė galingus Gediminaičių stulpus.

Primins valstybingumo siekį

Rytoj, liepos 14-ąją, Senosios Įpilties kaimo bendruomenė rengia vasaros šventę „Lenkiamės savo krašto istorijai“, kurios metu iškilmingai atidengs naujuosius Gediminaičių stulpus.

Iš ąžuolo sukurtos tvirto ąžuolo skulptūros aukštis siekia 4 m. Viršum jų iškylanti kaldinto metalo saulutė ją dar 1 m pakylėja viršum žemės. Iškaldinti metalo saulutę, kurios spinduliai siekis iki 0,5 m, įpiltiškiai patikėjo kalviui Audriui Kasparui iš Mosėdžio.

Gediminaičių stulpus sukūręs tautodailininkas – tapytojas ir drožėjas E. Stalmokas, meniškoji kaimo siela, atviravo, jog ši skulptūra Senojoje Įpiltyje atsirado ne šiaip sau: čia išlikęs svarbus istorinis gynybinis krašto piliakalnis, alkakalnis, mitologinis akmuo, stebuklingas šaltinis. Žmones traukia šie pagonišką Lietuvos praeitį menantys objektai.

„O Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią bei Nepriklausomos Lietuvos 100-metį nuo šiol primins iš tolo atvykstančius pasitinkantys ir išlydintys Gediminaičių stulpai“, – kalbėjo juos sukūręs E. Stalmokas.


Kretingos dvare – reveransas lietuviškam romansui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-07-13
Pažintį su Kretinga ir jos žmonėmis aktorė Virginija Kochanskytė pradėjo prieš 16 metų ir kasmet įneša savąjį indėlį, puoselėdama dvarų kultūrą.

Ilgametė Kretingos muziejaus bičiulė aktorė režisierė Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, pažintį su Kretinga ir grafų Tiškevičių joje tvyrojusia dvaro kultūra pradėjusi prieš 16 metų, ir nuo tol kone kasmet meninėmis programomis prisidedanti prie jos puoselėjimo, šiųmetiniame Dvaro menų festivalyje nusilenks, jos žodžiais, nepelnytai primirštam lietuviškam romansui.

Dovanos Kaunui ir Lietuvai

„Svajoju į Kretingos dvaro menų festivalį įsilieti nuostabiai žaižaruojančia muzikine teatrine impresija „Lietuviškų romansų vainikas“, kurią atliksime išvien su pianiste Edita Zizaite ir soliste Giedre Zeicaite. Joje nuskambės prieškario Kaune liejęsi, bet šiandieną nutilę romansai. Pamiršti todėl, kad neįtraukti į meno mokyklų programas. O man norisi juos prikelti iš užmaršties, kad jie naujai suskambėtų žmonėms“, – V. Kochanskytė sakė, jog kretingiškiai lietuviškų romansų programą išgirs vieni pirmųjų šalyje.

Aktorė sakė esanti dėkinga likimui, kad gimė Kaune – laikinojoje sostinėje, kur ją ugdė ir lavino prieškario inteligentai, žmonės, negalėję apie tai garsiai kalbėti, tačiau puoselėję lietuvybę, jos menus, kultūrą ir labai ilgėjęsi prarastos laisvės.

Todėl, sakė V. Kochanskytė, naujoji programa, kurią išgirs kretingiškiai, yra tarsi jos nusilenkimas tiems žmonėms, gimtajam Kaunui bei visai Lietuvai, kuri šiemet švenčia valstybingumo100-metį. Kaip ir jos vyro, klaipėdiečio skulptoriaus, žemaičio nuo Telšių, Arūno Sakalausko prieš savaitę įteikta dovana Lietuvai – Vyčio skulptūra, didingai iškilusi prie Kauno pilies.

„Aš didžiuojuosi savo vyru, nes jis ne deklaratyviai, o ramiai padarė tai, ką jautė esant būtina – jis neleido Lietuvos valstybės simbolio Vyčio nutrenkti bet kur, o iškėlė jį Kauno miesto centre, prie pilies, menančios Lietuvos didžiavyrių laikus, kur suteka didžiosios mūsų upės – Neris ir Nemunas“, – menininkė teigė, jog skulptūrą A. Sakalauskas sukūrė per 5 mėnesius, kai jos atsisakė vilniečiai, ir kurti pakvietė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-06-08

Atgaivino akustinius „Špitolės vakarus“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-06-08
Michailas Denisenko jaunųjų atlikėjų koncertams surado ir išnaudojo naują erdvę – piliakalnius.

Kretingoje, priešais bažnyčią įsikūrusioje arbatinėje „Špitolė“, šį pavasarį vėl suskambo gyvai grojama jaunųjų atlikėjų muzika, suskambo poezija, – kone prieš du dešimtmečius užgimusią „Špitolės vakarų“ tradiciją atgaivino iniciatyvinė grupė „Dangės pakrantės jaunimas“.

Šios grupės lyderis 34-erių klaipėdietis Michailas Denisenko, šiuo metu grupėje „Poezijos medžiotojai“ muzikuojantis išvien su kretingiškiais atlikėjais Veronika Šlionskyte ir Aurimu Stoniu, „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog idėja atgaivinti garsiuosius „Špitolės vakarus“ jiems ir gimė besišnekučiuojant arbatinėje.

„Prisiminiau, kaip dar paauglys būdamas atvykdavau į Kretingos „Špitolę“, nes jau tuomet „vežė“ tikra, necenzūruota ir nesugadinta muzika. Ir šiandien mūsų iniciatyvinė grupė, kuri veikia kaip visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekia populiarinti nekomercinę jaunųjų kūrėjų muziką, skatinti pradedančius poetus. Visi mūsų renginiai yra nemokami“, – teigė M. Denisenko.

Pašnekovas pabrėžė – jų sambūrio renginiuose skambančiai muzikai siekiama suteikti pilietinį atspalvį: „Mes ieškome neformalių erdvių – prie jūros, ant skardžių, pamėgome piliakalnius, nes piliakalnių populiarinimui Lietuvoje buvo skirti visi metai. Grojome ant Žardės, Kalniškės, arba Gargždų, piliakalnių, o Kretingoje iš naujo atradome į „Špitolę“.


KURIU LIETUVAI

  • Smiltys
  • 2018-06-08

Garsas apie Salantus – dailės darbais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-06-08
Salantų kraštą tarptautiniuose konkursuose garsina: (iš dešinės) Greta Venclauskaitė, Vakarė Martišiūtė, Roberta Diekontaitė, kurioms vadovauja Ingrida Taujanskienė.

Salantų meno mokyklos mokinės 14-metės Greta Venclauskaitė ir Roberta Diekontaitė, o išvien su jomis ir pirmus metus besimokanti 13-metė Vakarė Martišiūtė šį pusmetį ir vėl išgarsino savo miestelį užsienyje, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose laimėjusios prizines vietas.

Merginas kurti mokanti vyriausioji dailės mokytoja Ingrida Taujanskienė sklaidė šūsnis diplomų: Greta ir Vakarė dalyvavo tarptautiniame piešinių konkurse „Slavų šaltinis“, skirtą slavų tautų švietėjų Kirilo ir Metodijaus atminimui, į kurį savo darbus atsiuntė per 4,5 tūkst. mokinių.

„Komisija iš jų atrinko 200 darbų, – Gretos grafikos darbas, kuriame ji grotažo technika atspindėjo Salantų apylinkių gamtą, pelnė I vietą, Vakarė tapo laureate“, – džiaugėsi I. Taujanskienė. Atsiimti apdovanojimų šią gegužę salantiškės vyko į Klaipėdos miesto Prano Domšaičio galerijoje surengtą šventę, kurioje dalyvavo Rusijos ambasados atstovai, o apdovanojimus įteikė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Roberta respublikiniame mokinių piešinių konkurse „Gimtadienio tortas“ savo amžiaus grupėje laimėjo I vietą. Mergina piešinyje pavaizdavo trisluoksnį tortą, kurį papuošė istoriniais Vilniaus bei jo apylinkių istoriniais objektais – Gedimino bei Trakų pilimis, Šv. Onos bažnyčia, Katedra. Prieš praėjusias Kalėdas ji taip pat dalyvavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro surengtame atvirukų konkurse ir, pavaizdavusi mergaitę su kalėdiniu žaislu, savo amžiaus grupėje taip pat tapo laureate.

R. Diekontaitė siuntė savo piešinį ir į nacionalinį konkursą „Knygų namų šviesa“ bei į gamtosauginį konkursą Japonijoje, kur praėjusią žiemą laimėjo sidabro medalį.


Poezijoje – subtilus gamtos šnabždesys

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-06-08

Pranciškonų gimnazijos abiturientė 18 metų Justė Rinkevičiūtė pasakojo gyvenanti gamtos apsuptyje, tad jos grožis ir kaita natūraliai tapo vienu pagrindiniu motyvų merginos kuriamoje poezijoje, idealiai užkoduojančiu žmogiškų išgyvenimų jauseną. Paslėpti mintis ir leisti jas kiekvienam atrasti sava prasme – tai vienas labiausiai J. Rinkevičiūtę žavinčių dalykų, skatinančių ją nepadėti į šalį poezijos plunksnos.

J. Rinkevičiūtė prisipažino, kad, ko gero, neatitinka tipiško poeto įsivaizdavimo, nes jai poezija – tai ne įkvėpimo pagautas svaigulys, kai žodžiai liejasi it upė, o sunkus, ilgas ir kruopštus darbas. Mergina kilusias frazes, metaforas pasižymi, o vėliau jas derina, papildo, tobulina, ieško tiksliausiai mintį atskleidžiančių ir eilėraščio ritmą išlaikančių žodžių, kol tekstas užbaigiamas.

J. Rinkevičiūtė prisiminė, kad pirmiausia jos talentą rašyti poeziją VII klasėje pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja Virgilija Kavoliūnienė, kuri ją skatino kurti toliau, dalyvauti poezijos konkursuose.

Šiemet J. Rinkevičiūtės poezija buvo įvertinta ir Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse – kretingiškė buvo pakviesta į nacionalinio etapo finalinį renginį. „Tai buvo įdomi patirtis, išgirdau profesionalų vertinimą. Tarp išsakytų pastabų buvo ir tai, kad aš gyvenu tarsi burbule ir kuriu tik apie gražius dalykus. Sutinku su tuo, bet man neišeina rašyti apie blogus dalykus, nes aš visur matau grožį“, – nuoširdžiai kalbėjo J. Rinkevičiūtė.


Audimo staklės išvedė į žmones

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2018-06-08
Devyniasdešimtmetį perkopusi Rūta Vaišnorienė audė kone visą savo gyvenimą ir pelnytai kretingiškių tebevadinama audėjų audėja.

Kretingos krašto audėjų audėja tituluojama tautodailininkė Rūta Vaišnorienė, šią gegužę atšventusi savo 90-ąjį jubiliejų, sakė, jog jaunystėje gerai išmoktas amatas ne tik pelnė jai duoną, bet ilgainiui išvedė į žmones. Dar neseniai per šventes, sėdėdama staklėse, savo audiniais ji populiarindavo Lietuvos tautodailę, šio amato mokydavo jaunimą, o austi skuduriniai kilimai buvo tapę savita jos vizitine kortele.

Įgūdžiai – iš motinos pradžiamokslio

„Šeimoje iš trijų vaikų buvau vyriausia ir austi išmokau nuo mažumės: kaip visos kaimo moterys – juk ir dainose dainuojama – buvau audėjėlė. Buvau tam gabi: stebėdavau mamą staklėse, greit išmokau apmesti ir jau 12-kos audžiau greičiau už ją. Ne tik sau išsiausdavau visus drabužius – nuo plonos drobės palaidinei ligi margų vilnonių audinių sijonams, bet ir visiems namams „bieliaus“ patalynei, medžiagos vyriškiems kostiumams. Mama Kretingoj turėjo siuvėją, kuri gražiai pasiūdavo, nes kaime amatininkės tik bet kaip suraukt temokėjo“, – savojo kelio pradžią prisiminė moteris.

Ankstyva darbinė patirtis bei įgūdžiai jai stipriai pravertė gerokai vėliau, kai, patyrusi stuburo traumą, perkopusi savo 30-metį pradėjo namudinį darbą – įsidarbino tuometinėje Plungės liaudies gaminių įmonėje „Minija“. Ausdavo lino rankšluosčius, servetėles, lovatieses, medvilninius ir vilnonius šalikus. „Įsitaisiau didžiąsias – 1,5 m pločio – stakles ir kibau į šilku ataustas lino užuolaidas“, – pasakojo puikia atmintimi apdovanota R. Vaišnorienė.

Ilgainiui išgarsėjo kaip viso Klaipėdos krašto audėjų audėja, apvažiavo Lietuvą – būdavo kviečiama į tautodailės muges, miestų šventes, uostamiestyje kruiziniais laivais atplukdomiems užsienio svečiams demonstruodavo senąjį lietuvių amatą bei išsaugotas tradicijas. Šviesaus atminimo kretingiškės tautodailininkės Stasės Daukšienės paraginta, surengė keletą parodų ir 2000-aisiais įstojo į tautodailininkų gretas.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2018-05-11

KURIU LIETUVAI

  • Smiltys
  • 2018-05-11

Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas