Pajūrio naujienos
Help
2017 Kovas
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną7°C debesuotumas 4 %
Naktį3°C debesuotumas 2 %
Apklausa

Ar Brexit'as sugrąžins tautiečius į Lietuvą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

Lėlės pranoko molbertą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-02-10
Valdonija Karaliūnienė itin brangina paskutinįjį savo nutapytą paveikslą, kurio siužetas jai primena jos pačios šeimą.

Gyva, vaisku, nuotaikinga, – tokios emocijos užplūsta, užsukus į Kretingos rajono kultūros centro parodų salę, kurią užvakar papuošė kretingiškės pedagogės tautodailininkės Valdonijos Karaliūnienės, vasario pabaigoje švęsiančios savo 60-ąjį jubiliejų, tapybos darbai.

Sužmoginti angelai ir paukščiukas

„Kai Kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė dar pernai gruodį paragino surengti parodą, peržvelgiau savo darbus ir pagalvojau – mažokai jų belikę. Bet aš laikausi principo: nesiskolinti darbų, kurie jau iškeliavę pas žmones. Tegul jie ten sau ir gyvena: jei teikia žmogui džiaugsmą, ir aš jaučiuosi naudinga. Todėl per kalėdines mokinių atostogas prišokau prie molberto ir vėl įnikau tapyti“, – rodydama į naujausią aliejumi tapytą drobę, kurioje pavaizduoti du žmogiški angelai, kalbėjo menininkė.

Ji tęsė mintį: „Turėjau seną ant kartono tapytą ryškų darbą, kuris kabėjo miegamajame. Gerai atsimenu laiką, kai jį nutapiau, – tai buvo prieš 20 metų. Sūnus Matas tada manęs paklausė: kodėl nupiešei tik save ir tėtį, o manęs nėra. Sakau jam, žiūrėk, tu – tas mažasis paukščiukas, kuris skraido tarp mudviejų“.

V. Karaliūnienė atviravo, jog šis paveikslas jai esąs pats šilčiausias ir mieliausias paskutinis nutapytas darbas. Tačiau ir kiti parodoje eksponuojami paveikslai – ne mažiau įdomūs: jų siužetas lengvas, lyg išplaukiantis iš vaikystės pasakų, svajonių ar gamtoje užfiksuotų miniatiūrų. Ryškios, sodrios, lengvai viena į kitą pereinančios spalvos sukuria linksmos žaismės pojūtį.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2017-01-13

„Kristale“ koncertavo „Tautos namuose“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-01-13
Sėkmingai pasirodžiusi Kauno miesto publikai, „Kristale“ į koncertą šį mėnesį kviečia ir kretingiškius.

Naujus kūrybinius metus Kretingos kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ pradėjo viešnage Kauno kultūros centre „Tautos namai“, kur buvo pakviesti dalyvauti ketvirtajame chorinės muzikos festivalyje „Trijų Karalių belaukiant“.

Šiemet festivalyje, į kurį jo organizatorius – Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“ – įprastai kviečia stipriausius šalies ir užsienio chorus, kretingiškiai buvo pakviesti kaip vieninteliai svečiai.

„Mums tai buvo didelė garbė, kad įvertino, pakvietė, ir dar didesnė paskata siekti kūrybinių aukštumų. O pats renginys buvo ypač šventiškas ir efektingas, – greta muzikos su šviesos efektais buvo skaitomi ir pasaulietinio, ir religinio turinio tekstai. Abu chorai scenoje stovėjome kampuose ant laiptų, o viduryje – muzikantai su būgnais, gitaromis bei džiazmeno atliekamos improvizacijos“, – įspūdžiais pasidalijo choro „Kristale“ vadovė Kristina Rimienė.

Festivalyje kretingiškiai atliko 10 kūrinių, kelis kūrinius – išvien su jungtiniu choru, kuriam taip pat dirigavo ir K. Rimienė.

„Po koncerto su gintariečiais vaišinomės, bendravome, ir, kaip patys sakėme, visus užvaldė toks jausmas, lyg būtume pažįstami 100 metų“, – džiaugėsi vadovė.


Pažino rašytojus ir pamilo jų knygas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-01-13

Kurmaičiuose gyvenančiai 94-erių Emilijai Timukaitei jaunystėje, praleistoje gimtajame Biržų krašte, likimas lėmė pažinoti daug garsių to meto rašytojų, kurie formavo jos asmenybę ir išmokė pamilti knygą.


Iškiliausias paminklas žmonai – paroda

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-01-13
Pedagogas Petras Rudys pirmąkart į viešumą iškėlė savo žmonos, prieš metus anapilin iškeliavusios Julijos, nutapytus paveikslus. Viršuje – pirmieji jos darbai, apačioje – paskutinis.

„Žmona Julija mirė prieš metus, bet mudu vis tiek tebesame kartu. Jau 67 metus tarsi du žmonės viename asmenyje – gyvenime ir kūryboje“, – atviravo žmonos Julijos Rudienės pirmųjų mirties metinių proga Kretingos muziejuje jos tapybos parodą surengęs bei eilėraščių knygas išleidęs 88-erių pedagogas Petras Rudys. Po parodos 21 joje eksponuotą paveikslą jis muziejui padovanojo.

Jautė gyvenimo saulėlydį

Aliejumi sodriais plačiais potėpiais tapytuose J. Rudienės paveiksluose tarsi atgyja Lietuvos ir Kretingos miesto, į kurį įleido šaknis, vaizdai: senas malūnas, upė ir tiltai, žaliuojantys ir rudens nuspalvinti medžiai, javais banguojantys laukai bei daugybė saulėlydžių.

„Tai – pats pirmasis Julijos darbas, – rodydamas į drobėje pavaizduotą senąjį malūną Birutės gatvėje, kalbėjo P. Rudys. – Čia ji vaikystėje gyveno. O šis, – mostelėjęs į drobėje išsiliejusias saulėlydžio nurausvintas jūros bangas, – yra paskutinis jos darbas. Jau sirgdama vis kėlėsi ir taisė jį gal kokius septynis kartus. Labai simboliškas paveikslas, tarsi jautė pačios gyvenimo saulėlydį“.

Į parodą, sakė P. Rudys, pristatyta tik dalis jo žmonos sukurtų darbų, – didžioji dalis mažesnio formato paveikslų likę namie. Piešti ir tapyti Julija mėgo nuo vaikystės, pirmieji jos darbai buvo nulieti akvarele, ir tik sulaukus brandos, ją paviliojo aliejinė technika.

Veiduose domino raukšlės

Julija Vaitkutė-Rudienė gimė Skuode nagingo batsiuvio šeimoje. Jų namai nuolatos būdavę pilni žmonių ir mergaitė mėgdavusi paslapčiomis klausytis suaugusiųjų pašnekesių. Po to, išbėgusi į kiemą, smėlyje bandydavo nupiešti įsimintus žmonių veidus, – ir būtinai atkartodavo raukšles, kurios veidams teikė išskirtinumo.

Julijos šeima vis kilnojosi – teko gyventi Salantuose, Klaipėdoje, Triušeliuose, Ginduliuose, o 1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Kretingą. Mergina čia baigė gimnaziją.

Mokytojai manė, kad tapybai gabi mokinė galėtų rinktis menininkės kelią, tačiau pokariu ji įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą, ištekėjo ir pasiliko gyventi bei dirbti Klaipėdoje.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2016-12-09

Tautodailininkai įkurs Kalėdų miestelį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2016-12-09

Dar kitą šeštadienį, gruodžio 17-ąją, 12 val. prie eglės Kretingos miesto Rotušės aikštėje pašventinus Kalėdų prakartėlę, kretingiškiams šventę pratęs į Kalėdų miestelį susibūrę tautodailininkai bei amatininkai iš visos Žemaitijos. Tradicinę kalėdinę mugę „Ar yra sniego, ar ne – vis tiek Kalėdos“, truksiančią ligi pat Kūčių popietės, organizuos Kretingos rajono tautodailininkų klubas „Verpstė“.


Ateinantį trečiadienį, gruodžio 14-ąją, 14 val. Kretingos muziejuje bus atidaryta kalėdinių puokščių bei anapilin prieš metus iškeliavusios pedagogės kūrėjos Julijos Rudienės tapybos darbų paroda „Kalėdos atrieda atidunda“.

Surengti šią dvigubą parodą sumanė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė išvien su Dailės skyriaus vedėja Danute Šoriene.

Drobėse dominuos aliejumi bei akrilu tapyti gamtos vaizdai, tarp kurių – gausu žiemos peizažų, – jas savo žmonos mokytojos J. Rudienės atminimui skirtai parodai parūpino jos vyras, taip pat ilgametis pedagogas bei Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėjas Petras Rudys.

Greta peizažų bus išdėliotos puokštės, kurias šiomis dienomis kuria Kretingos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogės bei Kretingos miesto floristės.

„P. n.“ informacija


Nuotraukose – dingę Rytprūsiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2016-12-09

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bibliotekoje užvakar buvo atidaryta Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario klaipėdiečio 56-erių Virgilijaus Jankausko paroda „Dingęs kraštas“.


Kalėdų nusipelnė ir seni laikraščiai

  • Viktorija PUIDOKĖ
  • Smiltys
  • 2016-12-09
Kokią prakartėlę vos per savaitę, gimnazijos kolegų padedama, iš antrinių žaliavų pavyko sukurti menininkei Ramunei Grikštaitei, vydmantiškiai įvertins sekmadienį.

Palangoje bei Vydmantuose mokytojaujanti menininkė, grafikė, dizainerė ir aktyvi visuomenininkė Ramunė Grikštaitė prieš didžiąsias metų šventes siūlo įdarbinti ne pinigines, o savo rankas ir galvą: kūrybiškumui žybtelėjus morališkai pasenę vadovėliai, laikraščiai, žurnalai ar visų pamirštos kasetės gali tapti originalia ir jaukia šventine puošmena.

Popierinius Advento vainikus nebe pirmus metus kurianti menininkė ir šiemet ėmėsi juos sukti iš senų laikraščių, kaipmat sulaukdama pagyrų iš kolegų: „Nemėgstu be reikalo išmesti popieriaus – ir šįkart prisirinkau iš mokyklos archyvų metamų senų knygų, žurnalų bei laikraščių. Tai – puiki medžiaga šventinėms dekoracijoms gaminti.“

R. Grikštaitės teigimu, antraeiles žaliavas galima panaudoti ir kaip kūrybos elementą, ir kaip pagrindą mielai, nuoširdžiai, rankomis sušildytai dovanai sukurti.

„Parduotuvėje pirktas daiktas – ne dovana. Iki Kalėdų dar pakankamai daug laiko, todėl pats metas pradėti jas gaminti“, – paskatino menininkė.

Pasak pedagogės, antrinių žaliavų panaudojimo idėja tarsi užkoduota dailės mokytojų profesijoje – visi jie priversti vienas dekoracijas išmoningai perdaryti ir paversti naujomis, kaskart kitoniškai panaudoti įprastas medžiagas, sudominti interneto platybėse jau visko prisižiūrėjusius mokinius.







chat
Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas