Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 21 %
Naktį12°C debesuotumas 45 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Smiltys

Kompozicijoje – keturių stichijų ženklai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-08-11
Kretingiškis juvelyras Gražvydas Kasparavičius džiaugiasi sukūręs ir globos namų gyventojus nudžiuginęs savo dovana – monumentalia kompozicija „Ženklai“.

Galingą metalo konstrukciją įmantriai papildo detalės iš melchioro, žalvario, sidabro, juodojo suomiško granito, uosio ir elnio rago.

Pristatydamas savo kūrinį, G. Kasparavičius sakė kompozicijoje „apgyvendinęs“ 4 gamtos stichijas – ugnį, vandenį, orą ir žemę, kuriuose mes gyvename kasdien ir nuo jų esame priklausomi. Kiekviename kompozicijos kampe surašyti tiek religiniai, tiek Zodiako ženklai, tinkantys visai žmonijai bei kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo tikėjimo. Anot kūrėjo, tie ženklai – tarsi vidinio išsilaisvinimo vartai.

„Sukurti kompoziciją ant sienos, prie pat įėjimo į valgyklą, sugalvojau ne šiaip sau. Labai seniai norėjau išbandyti save – sukurti kitokių gabaritų kūrinį, negu esu įpratęs kurdamas juvelyrikos dirbinius. Netikėtai atsirado erdvė ir žmonės, kurie leido šią svajonę išpildyti. Iš vidaus atėjo supratimas, kad galiu kažką svarbaus sukurti žmonėms, kurie yra ne tokie, kaip įprasta matyti visuomenėje. Iš pasąmonės atėjo supratimas, kad būtent tiems žmonės, o ne verslininkams, to ir reikia labiau“, – kalbėjo G. Kasparavičius.

Kompoziciją pradėjęs kurti pernai rudenį, G.Kasparavičius ją užbaigė per 8 mėnesius. Menininkas neslėpė, jog šis darbas iš jo pareikalavęs ypatingų vidinių jėgų, nemigos naktų, o ypač – sveikatos. „Buvau visiškai užmiršęs poilsį. Per tą laiką išgyvenau 2 širdies-kraujagyslių operacijas, kentėjau ir iš vidaus. O po kompozicijos atidengimo miegu kaip kūdikis, – atrodo, kad visi pasauliai – buvę ir esantys – mane laimina visais savo ženklais“, – atviravo kūrėjas.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2017-07-14

Mušamųjų ansamblio pasirodymas Loret de Mar.

Kūrybinio įkvėpimo, naujų idėjų bei įspūdžių Kretingos meno mokyklos šokėjai, mušamųjų muzikos atlikėjai ir dailininkai sėmėsi Ispanijoje, Loret de Mar kurortiniame miestelyje surengtame tarptautiniame konkurse, iš kurio jaunieji Kretingos menininkai grįžo su apdovanojimais.

Kretingos meno šokių studijos „Ratilėlis“ jaunuoliai, vadovaujami Simonos Kutkevičienės ir Astos Paulauskienės, tautinių šokių kategorijoje savo amžiaus grupėje užėmė I v. Mušamųjų ansamblio, kuriam vadovauja Večeslavas Krasnopiorovas, muzikantai tapo prizininkais – III v. laimėtojais, o iš 10 Dailės skyriaus mokinių apdovanojimai atiteko trims: I v. pelnė Augustės Grikštaitės kūrybinis darbas, antrosios vietos paskirtos Miglei Melnikovai ir Justinai Baltrūnaitei. „Kiti mūsų skyriaus mokiniai buvo apdovanoti diplomais, kurie primins apie dalyvavimą šiame konkurse“, – teigė Kretingos meno mokyklos dailės mokytoja Rūta Šulskienė.


Nėriniais aprengia skėčius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-07-14

Kretingoje gimusi ir augusi, o dabar Endriejave įsikūrusi 57-erių Aldona Paulauskienė, dažnoje mugėje ar miestelių šventėse praeivius stebina ažūriniais margaspalviais skėčiais ir lengvais šalikais, čia pat ir pademonstruodama, kad šie mezgami ne virbalais, kaip įprasta, o – ant grėblio.


Poezija – kaip mūzos blyksnis

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-07-14
Į 159 knygos puslapius sugulė žemaičių bei literatūrine kalba parašyti eilėraščiai, proza, trioletai.

„Šiandien man – didelis džiaugsmas, ir virpa širdis“, – Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos nariams bei svečiams pristatydama dar spaustuvės dažais tebekvepiančią pirmąją savo poezijos knygą „Minčių ir žodžių žaismas“, kalbėjo kretingiškė Juzefa Jucienė.

Žemaitiški – mieliausi

Į 159 puslapius sugulė žemaičių bei literatūrine kalba parašyti jos eilėraščiai, proza, trioletai, keletas dedikacijų. Knygelė išleista kol kas 22 egzempliorių tiražu, bet vėliau pasirodys daugiau, nes, anot autorės, yra kam padovanoti.

J. Jucienė atviravo: pomėgį kurti, ko gero, kaip dvasinį palikimą perėmusi iš Amžinybėn išėjusio dvejais metais vyresnio brolio Stepono Miltenio. „Jis nuo mokyklos laikų rašė eilėraščius. Kai tik išspausdindavo vietinis laikraštis, skambindavo ir tuo didžiuodavosi, sakydavo: „Paklausyk, kaip parašiau.“ Paklausydavau iš mandagumo, nedrįsdavau atvirauti, kad tie eilėraščiai – „man vienodai“, – juokėsi pašnekovė. O kartą brolio sukurtas eilėraštis išties padaręs įspūdį, nes jis buvęs žemaitiškas. „Mes kilę iš Skuodo rajono, ten kitaip mažai kas šneka“, – paaiškino ji.

Pirmąjį savo žemaitišką eilėraštį Juzefa parašė nelengvai. „Naktis, niekaip neužmingu, vartausi. Galvoju – va, Steponas tai imtų ir tuoj ką nors sukurtų... O kodėl aš negaliu? Juk tų pačių tėvų vaikai esam...“ – prisiminimais dalijosi ji.

Anot pašnekovės, pirmiau reikėjo sugalvoti temą. Sugalvojo – apie gerokai nusibodusią žiemą ir pavasario laukimą. Staiga, kaip pati pasakojo, pakilo iš lovos, blakt šviesą – ir iš stalčiuko pasiimtame popieriaus lape užrašė pirmąsias eilutes: „Jerguteliau, kap aš lauku, kumet baigsis žėima. Ana mon jau įkyriejė tuokė baise ėlga“. O kaip toliau? Ne kartą tą naktį Juzefa iš lovos šoko užrašyti: „Rytuo vakščiuos jau žydele – Ožgavieniu dėina. Lai tik vara iš mūs kėima nelabuojė žėima“... Taip pamažu posmelis po posmelio ir sudėliojo pirmąjį eilėraštį „Žėimuos letargs“. Po to atsirado daug kitų.


Išsitenkantis tarp drožėjo kaltų ir scenos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-07-14
„Dabar, kai apmąstymams turiu daug laiko, nežinau – 60 metų yra daug ar mažai. Bet kai man sukako 40, sakiau – viskas, gyvenimas baigėsi“, – juokavo Stasys Jauga, prisipažindamas, jog šiandieną taip nebemanąs.

Talentą rado garsusis Žymantas

S. Jaugą užaugino ne skubrus didmiesčių tempas, o žalios ir ramios Kartenos, Mosėdžio ir Kretingos apylinkės su upių slėniais bei jų kvapais. “Keistas dalykas, bet mano giminėje nebuvo nė vieno menininko, išskyrus senelį Aleksą Kubeckį, kilusį nuo Plungės – šis labai gražiai liejo akvarele ir pieštuku tiksliai štrichavo portretus“, – kalbėjo kretingiškis, atviraudamas, jog į kūrybą jis paniręs atsitiktinai.

„Per „perestroiką“ gyvenau Klaipėdoje ir laksčiau po užsienį biznio reikalais, kol sykį šeima pareiškė ultimatumą. Tuo pat metu buvau bebaigiąs istorijos studijas ir rašiau diplominį darbą apie Kretingos rajono žymiausius liaudies meistrus. Taip susipažinau su garsiu drožėju Broniumi Žymantu. Jis man sako – imk pliauską ir drožk. Pabandžiau, o jis – oi, kaip tau lengvai išeina – pagyrė. Prisidrožiau krūvą šaukštų ir su Žymantu išrūkome į Vilnių, į Kaziuko mugę. Planavome nakvoti, bet kai šaukštus išpardaviau per 2 valandas, grįžau namo laimingas, kad pagaliau baigiau klajones po pasaulį“, – prisiminė S. Jauga.

Jis sakė, jog nuo medinių stalo įrankių – šaukštų ir šakučių – nenusigręžė visus tuos dešimtmečius. „Susiradau savo medžiagą – vaismedžius obelį ir slyvą. Anksčiau būdavo problemų dėl medienos, bet dabar pažįstami patys skambina, kad galiu nusipjauti seną medį“, – kalbėjo tautodailininko vardą drožyba pelnęs pašnekovas.


KŪRYBOS KRAITĖ

  • Smiltys
  • 2017-06-09

Eilėraščiai – tarsi širdies dienoraštis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-06-09

Senoje Imbarės kaimo sodyboje su dukters Ainos Brazdeikienės šeima gyvenanti 75-erių Aldona Anužienė pastaruosius 8-erius metus intensyviai panirusi į poetinę kūrybą: į jos eiles itin savita maniera suplaukia plačios laisvos mintys, aprėpiančios gimtinės laukus, su jos rasotais rytmečiais, saulėlydžių žaromis ir atklystančios iš kelionių įspūdžių nuo Amerikos ar Afrikos krantų.


Kretingos teatro istoriją įkurdino knygoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-06-09
Kretingos teatro trupė po spektaklio „Sceniškieji vaizdeliai“ premjeros 1988-ųjų balandį.

Kretingos rajono kultūros centrą bei Egidijaus Radžiaus teatro aktorius neseniai pasiekė Danutės Ramonaitės-Mukienės pastangomis sudaryta ir išleista knyga „Kretingos Egidijaus Radžiaus teatras“, aprėpianti mūsų teatro ištakas bei kone šešių dešimtmečių jo veiklos istoriją.

Monografija – bendras metraštis

Gausiai nuotraukomis iliustruotos monografijos, kurioje – per 300 puslapių, sudarytoja Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro vadovė D. Ramonaitė-Mukienė tituliniame puslapyje nurodo, jog leidinys nėra vieno žmogaus darbas, o – didelis bendras aktorių, režisierių bei žurnalistų rašytas teatro metraštis. Jame – daugybė atsiminimų, laikraščių publikacijų, nuotraukų iš bendro teatro archyvo bei pačių aktorių asmeninių albumų.

Iš Skuodo kilusi, pagal profesiją – žurnalistė, D. Ramonaitė-Mukienė sakė labai mylinti Kretingą ir jos žmones: „Čia gyveno ir yra palaidota mano mama Barbora Ramonienė, čia įsikūrė mano sesuo ilgametė E. Radžiaus teatro aktorė Liuda Grikpėdienė – kasmet atvykstu jų aplankyti. Man teko pažinoti ir jūsų teatro legendą režisierių Egidijų Radžių: kai jis mirė, supratau, kokia netektis ištiko Kretingą – jos žmones, teatrą ir visą kultūrinį miesto gyvenimą. Tada supratau, kad turiu surinkti medžiagą apie garsųjį režisierių ir jo kurtą teatrą“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo pašnekovė.

Šią mintį knygos sudarytoja brandino ilgai, kol pustrečių metų ėmėsi darbo: peržiūrėjo teatro archyvus, surinko publikuotus straipsnius, pasisakymus, prisiminimus. „Tačiau aš tebuvau tarsi molis, sulipdęs kitų jau anksčiau parengtas medžiagas“, – tvirtino ji.


Prie miesto kojų parklupdęs eiliuotą maldą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2017-06-09
Vaikystėje žaidęs teatrą – pats kūręs spektaklius ir vaidinęs, brolis Bernardas labai artistiškai ir emocionaliai skaito savąją poeziją, tuo žavėdamas klausytojus.

Įkvėptas tikėjimo brolių pavyzdžio

Brolis Bernardas, kretingiškių itin mylimas dėl jo buvimo šalia paprasto žmogaus – jų gimimuose, šventėse, mirtyse – ir su meile vadinamas tiesiog Kretingos Pranciškumi, savo eilėmis, lyg neskubriais basakojų brolių žingsniais, pakvietė susirinkusiuosius pavaikščioti po istorinę Kretingą, prisiminti tuos, kurie skirtingose epochose čia dirbo, kūrė ir savo gyvenimo pavyzdžiais šiandien šviečia mums.

Savo eilėse jis jautriai, su artistišku polėkiu prikėlė pranciškono mokslininko ir botaniko Ambraziejaus Pabrėžos, kunigo šviesuolio Augustino Dirvelės, grafų Tiškevičių atminimą.

Poetas taip pat nuskraidino į tikėjimo didžiavyrio šventojo Antano, kurio garbei lenkiasi visa Kretinga, laikus. Per šiuos tikėjimo šviesulius brolis Bernardas akcentavo svarbiausias bendražmogiškas vertybes – tikėjimo bendrystę, meilę žmogui, gamtai, darbui, šeimai ir savam miestui. Visa tai ir sugulė vienintelėje ligi šiol išleistoje jo poezijos rinktinėje „Taip priėjo gyvenimas“.

Brolio Bernardo kelias į Kretingą sutapo su pirmąja pranciškoniškojo atgimimo banga: po studijų Kauno kunigų seminarijoje, suradęs bendrystę su broliais pranciškonais ir tapęs vienu iš jų, į Kretingą jis atvyko 1992 m. Nuo tol čia su nedidelėmis pertraukomis ir pasiliko.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas