Pajūrio naujienos
Help
2017 Rugsėjis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se3101724
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 36 %
Naktį11°C debesuotumas 29 %
Apklausa

Ar jaučiatės diskriminuojami dėl nevienodos tų pačių produktų sudėties ES šalyse?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1187) 2017-09-22

  • Įvykis

  • Įvykis

Šiandien posėdžiavusi Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuriai pirmininkavo administracijos direktorius Virginijus Domarkas, priėmė sprendimą Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Kretingos ir Salantų miestų seniūnijų teritorijas, skelbti ekstremaliąją situaciją.

Pasak komisijos pirmininko V. Domarko, šiandien savivaldybė gavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas rajone. Kretingos automatinės agrometeorologijos stoties duomenimis, per šių metų rugsėjo 1 ir 2 dešimtadienius (nuo rugsėjo 1 d. iki 20 d.) iškrito 201 mm kritulių. Toks kritulių kiekis 3 kartus viršijo dviejų dešimtadienių ir 2 kartus rugsėjo mėn. vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą. Dėl tokio kritulių kiekio ūkininkai neįvažiuoja į laukus, negali nuimti derliaus, ruošti žemės kitiems metams.

Skelbti ekstremaliąją situaciją septyniose Kretingos rajono seniūnijose (Kretingos (kaimiškosios), Vydmantų, Kūlupėnų, Kartenos, Darbėnų, Imbarės ir Žalgirio) nuspręsta nuo šiandien, 2017 m. rugsėjo 22 d. 15 val., Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją ir rajono ūkininkų iškeltas problemas.

Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, kuri įpareigota organizuoti informacijos surinkimą apie ūkininkų dėl liūčių patirtus nuostolius ir kiekvieną dieną apie esamą situaciją informuoti savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininką V. Domarką.

Pagal rajono Savivaldybės informaciją


Bažnyčioje sugaus senieji Kretingos vargonai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Tarptautinio senosios muzikos festivalio Kretingoje prodiuserė Renata Dubinskaitė (nuotr.) išvien su meno vadovu Rodrigo Calveyros jau vakar atvyko į Kretingą suderinti, kad senieji vargonai, suradę naują įkurdinimo vietą vienoje iš bažnyčios nišų, būtų atgabenti į centrą.

Šiandien, rugsėjo 22-ąją, Kretingos katalikų bažnyčioje prasidės tris dienas truksiantis I Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis, į kurį suvažiuos visame pasaulyje garsūs atlikėjai, specialiai jam parengę baroko muzikos programą. Muzikos grandai užgros seniausiais Lietuvoje barokiniais vargonais, kurie ligi tol stovėjo Kankinių koplyčioje.

Vargonai – ant judančios platformos

Festivalio prodiuserė ir ansamblio „Canto Fiorito“ atlikėja Renata Dubinskaitė pasakojo, jog mintis surengti europinio masto senosios muzikos festivalį Kretingoje kilo dar 2014 m., kai jų ansamblis pirmąkart koncertavo Kretingos bažnyčioje.

„Žinojome, kad seniausi Lietuvoje veikiantys vargonai saugomi Kretingos pranciškonų bažnyčioje. Tada pamatėme, kad jie stovi tokioje mažoje ir netinkamoje vietoje – Kankinių koplyčioje, ir tegalėjome naudoti tik kelis registrus, nes, įjungus daugiau, koplyčia plyšo nuo garso“, – pasakojo R. Dubinskaitė.

Tačiau jų ansamblio vadovas, iš Brazilijos kilęs ir Prancūzijoje gyvenantis Rodrigo Calveyros, garsus senosios muzikos žinovas, puoselėjo mintį sugrįžti į Kretingą ir koncertuoti tais vargonais.

„Pats Rodrigo groja senoviniais pučiamaisiais instrumentais – išilgine fleita ir kornetu. Jis labai gerai išmano apie baroko ir renesanso epochoms skirtinguose Europos kraštuose būdingą muzikos stilių, žino garsų aukščių darinius, ir jam norėjosi visu pajėgumu išbandyti Kretingos vargonus. Bendravome su Kretingos broliais pranciškonais, kurie yra ne tik bažnyčios, bet ir šių vargonų šeimininkai, ir kartu sumąstėme, kad reikia surengti festivalį. Tačiau tam buvo būtina vargonus perkelti iš Kankinių koplyčios į bažnyčią. Sumąstėme sukonstruoti ant ratų judančią platformą, nes bažnyčia – istorijos ir kultūros paveldas, šiems vargonams bet kur stovėti nedera, o ant ratų, prireikus, juos galėtume lengvai transportuoti“, – pasakojo R. Dubinskaitė.


Edvardas KATKUS:

– Dažniausiai visur važiuoju automobiliu, tačiau, kai tamsiu paros metu kur nors tenka paėjėti pėsčiomis, turiu atšvaitą. Kai kurie žmonės nežino, kaip teisingai jį dėvėti. Kadangi kelkraščiu pėstiesiems reikia keliauti priešinga automobilių eismo judėjimo kryptimi, atšvaitą būtina segėti dešinėje kūno pusėje – prisegti prie drabužių, kad švytuotų žmogaus kelių aukštyje. O jei atšvaitas yra juostelė, – nešioti ant rankovės aukščiau rankos riešo. Šiaip vairuotojams nubausti būdų – daug, o nedrausmingi pėstieji atsiperka lengvai.

Ieva VIŠINSKAITĖ:

– Be abejo, keliuose, gatvėse savo gyvybes turime saugoti ir patys. Tamsiuoju paros metu nešioju atšvaitus, nuo mažens to mokau ir savo antrokę bei „nulinukę“ dukras – šviesą atspindinčių pakabukų prikabinėjom visur: ir ant kuprinių, ir ant batukų, ir ant striukių. Kaskart primenu, kad, eidamos per gatvę, būtų atidžios, apsidairytų. Yra tekę pačiai perbėgti važiuojamąją dalį neleistinoje vietoje, tačiau tokie atvejai – itin reti. Žinau, kad baudos už tai gali siekti ir 40 eurų.

Ramunė KEBLYTĖ:

– Esu kilusi iš Kretingos, bet šiuo metu su šeima gyvenu Vilniuje. Savo trejų metų dukrą su vyru mokome pažinti šviesoforo spalvas, aiškiname, kaip pereiti gatvę. Manau, kad suaugusių žmonių neatsakingumą keliuose lemia ir gyvenimo tempas – skuba, lekia, užsimiršta. Pastebėjau, kad Vilniuje pėstieji drausmingesni, matyt, policijos pareigūnai griežčiau žiūri į eismo taisyklių pažeidėjus, nenuolaidžiauja.

Vita KARČIAUSKIENĖ:

– Kiekvienas žinome, kad esame eismo dalyviai, tad turime ir patys saugotis, ir vairuotojams nesukelti avarinių situacijų. Aš dažniausiai važiuoju automobiliu. Pastebėjau, kad net vyresnio amžiaus žmonės, eidami per gatvę, užsižiopso į savo mobiliuosius telefonus ir neapsidairo į šonus. Kartais juk ir vairuotojas gali nepastebėti. Yra tekę patirti stresinę situaciją, kai reikėjo mašiną greitai sustabdyti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Apsisprendė – statys šviečiantį kryžių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Į Kretingos rajono savivaldybę sukviestiems rajono politikams, seniūnams bei seniūnaičiams žinomas architektas Algirdas Žebrauskas įtaigiai pristatė šviečiančio kryžiaus – paminklo Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejui – prie renovuojamos sankryžos projektą, dėl kurio po susitikimo kone nebeliko abejojančių.


„Mūsų tikslas pasiektas – aukščiausiu lygiu informavome, kad į svarbius dalykus mes nežiūrime pro pirštus, parodėme, jog mums vienodai svarbios ir mokytojų, ir ugdymo įstaigų vadovų problemos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos rajono švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila.


Praėjusiame Kretingos rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintos Kretingos turgaus kainos už prekybos vietas – iš esmės, jos buvo tik suapvalintos, tad išliko beveik tokios pačios, kokios ir egzistavo beveik dešimt metų. Tačiau ar mažos kainos išlaikys „Kretingos turgų“ konkurencingą, jei vis aktyvesnė prekyba vyksta socialiniame tinkle „Facebook“, kur įdėti skelbimą iš viso nekainuoja?


Kretingos rajono savivaldybės sportininkai mėgėjai žaidynių finalo atidarymo eisenoje.

Praėjusį savaitgalį Jonavoje įvyko Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. 100 sporto mėgėjų iš 55 savivaldybių. Tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybės sportininkai mėgėjai. Mūsų Savivaldybei atstovavo zoninėse varžybose prizines vietas iškovoję Kūlupėnų seniūnijos virvės traukikai Valentas Turauskis, Petras Šadreika, Alvydas Daugintis, Mindaugas Eidėjus, Rolandas Žiobakas, Arvydas Matevičius, Kęstutis Bertašius, kurie galutinėje įskaitoje užėmė X-XII v., Žalgirio seniūnijos krepšininkai Aretas Mikaločius, Antanas Stonkus, Tomas Račkus, Eimantas Kupšys, užėmę IX-XIV v. Rajono Savivaldybės garbę gynė Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys ir Kūlupėnų seniūno pavaduotoja Birutė Žvinklienė.

Bendroje Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių įskaitoje tarp rajonų Kretingos r. savivaldybė užėmė 28-ą vietą. Didžiausias Lietuvoje mėgėjų sporto žaidynes jau dešimt metų organizuoja Lietuvos asociacija „Sportas visiems“. Skaičiuojama, kad žaidynėse jau dalyvavo daugiau kaip 165 tūkst. šalies gyventojų. Šių žaidynių tikslas – puoselėti mėgėjų sportą ir pasiekti, kad kuo daugiau šalies gyventojų organizuotai ir sistemingai sportuotų savo gyvenamosiose vietose.

„P. n.“ informacija


Vilniaus gatvė labiausiai parūpo dviratininkams

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą išsamiai pristatė bendrovės „Kelvista“ projektų vadovas Darius Lukšys (kairėje

Į Kretingos rajono savivaldybėje įvykusį viešą Vilniaus g. rekonstrukcijos projekto svarstymą susirinkusius gyventojus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Siekia atkurti istoriją

„Apie susirinkimą skelbėme spaudoje, internetinėje svetainėje, taip pat skelbimuose mieste. Kiek mūsų susirinko, – tiek“, – kretingiškių pasyvumu stebėjosi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Anot jo, projektas buvo parengtas 2013 metais, bet dėl lėšų stokos jo nebuvo galima vykdyti. Vėliau pasikeitė teisės aktai, projektą teko koreguoti, atsižvelgus į Automobilių kelių direkcijos užsakyto audito pastabas dėl važiuojamosios dalies: eismas čia turįs būti saugus tiek mašinoms, tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams.

Pagal parengtus sprendinius, be kita ko, bus pastatytos žiedinės sankryžos – Birutės ir Rotušės a. kampe bei Vilniaus ir J. K. Chodkevičiaus g. sankryžoje. Vilniaus g. projektuojama dviejų eismo juostų.

Po to, kai architektūrinę projekto dalį pristatė jos vadovas Algirdas Žebrauskas, dviračių sporto entuziastas Bernardas Skersys pasiteiravo, ar Vilniaus gatvės dešinėje numatyto dviračių tako eismas vyks tik viena puse. Buvo atsakyta, jog taip, toje pačioje 2,5 m juostoje turės išsitekti į miesto centrą ir atgal minantys dviratininkai. Nuo važiuojamosios dalies dviračių taką skirs brukas. B. Skersys suabejojo, ar takui parinkta klinkerio plytelių danga – geriausias variantas. Kolegą palaikė Juozas Pelionis, teigdamas, kad tokia danga kels nepageidaujamą vibraciją, o juk kiekvienam dviratininkui norisi pralėkti lygiu asfaltu.

Anot A. Žebrausko, dėl dviračių tako dangos buvo nemažai diskutuota. Pigiausia – nudažyti asfaltą, tačiau norėjosi grįžti būtent prie Kretingos miesto urbanistikos paveldo, juolab kad tako ruožas nėra ilgas, o jei kada nors bus pratęstas, toliau bus galima naudoti ir asfaltą.

Architektas ypač akcentavo Kretingos Rotušės aikštę, sakė, jog ji yra vienas svarbiausių Kretingos miesto identiteto „taškų“. Jeigu visi miestai būtų vienodi, tai neatspindėtų savo istorijos, kaip augo, kokias vertybes puoselėjo.

„Kretinga stovi ant trijų svarbiausių taškų – Dvaro, vienuolyno ir bažnyčios bei paties miesto“, – sakė A. Žebrauskas. Jo žodžiais, J. K. Chodkevičius matė perspektyvą miestui turėti turgaus aikštę. Ji yra renesansinio išplanavimo, ne, kaip įprasta, stačiakampė ar trikampė, o tvarkingo kvadrato. Tokia pat Lietuvoje yra tik Kaune. Pasak architekto, ilgainiui atsirado daug pakitimų, po karo buvo nugriauta nemažai pastatų, o Rotušės aikšte kretingiškiai ėmė vadinti visą erdvę, anksčiau nepriklausiusią jai. „Dabar norime pamėginti atkurti tik dalį erdvės, o vėliau kada nors, nenustumiant to ateities kartoms, bus galima grįžti ir prie visos aikštės atkūrimo“, – sakė architektas.


Nuo sakraliojo meno iki akvarelės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Menininko Bangučio Prapuolenio akvarelės parodą pristatė Kretingos kultūros centro renginių vedėja Aušrinė Zulumskytė.

Šiomis dienomis Kretingos kultūros centre atidaryta kauniečio menininko, profesionalaus restauratoriaus 56-erių Bangučio Prapuolenio akvarelių paroda „Vasaros etiudai“. Kretingai šis menininkas svarbus tuo, jog dirba restauratorių komandoje, kuri atkuria vieną svarbiausių – Šv. Mergelės Marijos – altorių Kretingos katalikų bažnyčioje.

„Pajūrio naujienų“ prieš parodos atidarymą pakalbintas B. Prapuolenis sakė, jog atkuria altoriaus medinę dalį, kuri yra itin sugadinta ir laiko, ir kenkėjų. „Altoriaus ertmės yra tiesiog tuščios, sutrūniję. Reikėjo gerokai pasukti galvą, kaip užpildyti ertmes, kaip sutvirtinti medį – senųjų meistrų darbo kūrinį“, – apie altoriaus atkūrimo ypatumus kalbėjo menininkas.

Pagal specialybę, įgytą Stasio Žuko taikomosios dailės technikume, kur mokėsi išvien su kretingiške dailininke Dalia Skridailaite, atėjusia į parodą susitikti su buvusiu mokslo draugu, B. Prapuolenis yra medžio apdirbimo specialistas, baldų restauratorius. Pratęsęs studijas Vilniaus dailės akademijoje, įgijo interjero dizainerio specialybę, apgynė edukologijos magistro laipsnį VDU ir kone tris dešimtmečius dirba Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo katedros vedėju.

Menininkas prisipažino, kad jo akvarelės, kurių parodas rengia, dalyvauja tarptautiniuose pleneruose, gimsta iš buvimo gamtoje ir su gamta. „Liejamos akvarelės yra gana sudėtingos technine prasme, nes jų negali koreguoti. Ši veikla, greta pagrindinės, man teikia azarto, o tematiką labai veikai vieta bei vidinė būsena“, – atviravo kūrėjas, kurio paroda į Kretingą atkeliavo pirmąsyk jo studijų draugės, Kretingos kultūros centro dailininkės Jūratės Jonauskienės, rūpesčiu. Paroda veiks ligi lapkričio mėnesio.


Vakar 46 metų palangiškis Romualdas Šidlauskas išgirdo Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį – už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, skirtas laisvės atėmimas 6 metams. Tai – trečdaliu sumažinta bausmė, nes tokią lengvatą numato įstatymai, jei byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.


Naują sukčiavimo būdą – sukeisti brūkšninius kodus ant prekių – sumanęs asmuo neilgai džiaugėsi savo sėkme – jis jau išaiškintas ir jo atžvilgiu policija pradėjo tyrimą.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad tas pats žmogus, pakeitęs brūkšninius kodus ir taip sumažinęs prekių kainą, apsipirko Mažeikiuose ir Kretingoje.

Mūsų mieste jis apsilankė rugpjūčio 25 dieną apie 18.45 val. – sukeitęs brūkšninius kodus, kuriuos turėjo atsinešęs, asmuo sumažino dešimties alkoholio butelių kainą ir taip parduotuvei padarė 147 Eur nuostolį.

„Detalių nenorėtume atskleisti, tačiau pažymime, kad imtasi priemonių, jog tokie atvejai nepasikartotų ateityje. Tas pats asmuo bandė šį sukčiavimo būdą panaudoti ir prekybos centre Klaipėdoje, tačiau jam tai jau nebepavyko. Visą medžiagą perdavėme policijai“, – teigė D. Ryliškis.

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

PASIENIEČIŲ g. Rugsėjo 19 dieną apie 20.30 val. į namus sugrįžusi moteris aptiko, kad išimtas laukujų durų stiklas ir įsibrauta į vidų bei pavogti kompiuteris ir piniginė su 140 eurų, dokumentais. Nuostolis – 530 eurų.

PALANGOJE.

KURŠIŲ TAKE. Rugsėjo 19 dieną netoli nuo Būtingės rastas, tikėtina, į krantą audros metu išmestas signalinis dūminis pirotechnikos užtaisas, aplipęs dumbliais, galimai ne vieną dieną išbuvęs vandenyje. Jis buvo kariškių sunaikintas radimo vietoje.

KLAIPĖDOS pl. Rugsėjo 18 dieąną apie 22 val. sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“, kurį vairavo neblaivus (1,61 prom.) 1969 m. gimęs vyras. Jis sulaikytas.

„P. n.“ informacija


Siekia tikslo sudominti dziudo

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Į pirmąsias dziudo treniruotes susirinkus – dziudo sportu susidomėję vaikai su treneriu Eriku Cchovrebovu (priekyje centre) ir dziudo veteranu Žydrūnu Drazdu.

Šią savaitę į pirmąsias treniruotes vaikus sukvietė dziudo sporto klubas „Ardonas“, kuris Kretingoje įsteigtas dziudo sporto meistrų Eriko Cchovrebovo ir Žydrūno Drazdo iniciatyva.

Abu juos sieja dziudo sportas, abu jie į Kretingą gyventi atvyko susiklosčius gyvenimo aplinkybėms. „Turime ir bendrą tikslą – įkūrus klubą treniruoti vaikus, populiarinti šią olimpinę sporto šaką, užimti jaunimą ir atitraukti juos nuo gatvės pagundų“, – kalbėjo 24-erių E. Cchovrebovas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis, nacionalinės rinktinės narys, bei 46-erių dziudo veteranas, praėjusių metų Europos veteranų čempionas Ž. Drazdas.

Į pirmąsias treniruotes susirinko per 10 vaikų nuo 5 iki 12 metų. Klubo įkūrėjai ir dziudo sporto populiarintojai teigė, jog klubo durys atviros visiems, norintiems pažinti šį sportą.

„Išmokysime ne muštis – išmokysime garbės kodekso, kurio nuostatos – garbė, pagarba, savitvarda, drąsa, draugystė, nuoširdumas, kuklumas, narsumas – praverčia ir gyvenime, ugdo asmenybę“, – teigė dziudo meistrai. Be moralinių savybių, dziudo stiprina kūną, lavina koordinaciją, lankstumą, švelnumą ir gudrumą – dziudo nėra būdas išreikšti agresiją ar pyktį. „Ir apskritai, suteikia daug pasitikėjimo savimi – kai žmogus išmoksta apsiginti, jėgos demonstruoti nebesinori, o ir energija per treniruotes būna išlieta“, – neabejojo Ž. Drazdas.


Kretingos FK „Veteranas“ komanda Lietuvos senjorų mažojo futbolo „8x8“ pirmenybėse kovos dėl Masinio futbolo asociacijos taurės, arba dėl V-VIII pozicijos galutinėje turnyrinėje lentelėje.

Kretingos miesto stadione B grupės komandoms sužaidus Lietuvos senjorų mažojo futbolo „8x8“ pirmenybių paskutinį turą, paaiškėjo, kas pateko į finalinį turą. Nors Kretingos FK „Veteranas“ ir turėjo galimybę pakovoti dėl medalių – po priešpaskutinio turo mūsiškiai buvo užėmę II turnyrinės lentelės poziciją, jie į finalą nepateko ir kovos dėl Lietuvos Masinio futbolo asociacijos taurės, arba V-VIII v.

Kaip komentavo Lietuvos futbolo federacija, jau po pirmojo B pogrupio susitikimo tarp Panevėžio ir Kretingos senjorų – rungtynes užtikrintai 4:0 laimėjo „Ekrano senjorai“, tapo aišku, kad nepavejamais pogrupio nugalėtojais tapo panevėžiečiai. Galutinis ketvertuko išsidėstymas turnyrinėje lentelėje paaiškėjo, lygiomis 3:3 sužaidus Kretingos „Veteranui“ ir Klaipėdos senjorams, o taip pat lygiosiomis 0:0 Panevėžio ir Šiaulių komandoms. Prieš tai klaipėdiečiai lengvai pasiekė pergalę rezultatu 5:0 prieš FK „Pauliukai“ (Jonavos r.), o šiauliečiai rezultatu 2:0 įveikė Kauno Aleksoto senjorus. Kauno krašto senjorų akistata su Jonavos rajono atstovais baigėsi FK „Aleksotas“ pergale 4:2.


Rytoj Kretingos futbolo komanda „FK „Minija“, treniruojama Arvydo Balsevčiaus, savo aikštėje Kretingos miesto stadione priims Šiaulių futbolo akademijos atstovus, ir tai bus priešpaskutinės šį sezoną Lietuvos futbolo federacijos II lygos Vakarų zonos rungtynės.


Žaliosios rupūžės nugara išmarginta marmurinėmis žaliomis dėmėmis. Ji užauga 6–10 cm ilgio, didžiąją jos mitybos dalį sudaro vabzdžiai. Veisiasi sekliuose vandens telkiniuose. Patelės deda nuo 1 iki 30 tūkst. kiaušinių. Ši rasta rupūžė greičiausiai jau ieškosi tinkamos vietos žiemoti.

„Pajūrio naujienų“ spaudos platintoja ir fotografė Rita Nagienė Kretingsodyje, apie 23 val., aptiko ir užfiksavo Rožių g. ropojantį varliagyvį. Tai – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta žalioji rupūžė, kurią pamatyti – retas dalykas.

„Smagu, kad buvo užfiksuotas šis gražus, įdomus ir retas varliagyvis, – pasidžiaugė Salantų regioninio parko specialistė ekologė Dovilė Staponkienė. – Žaliosios rupūžės dažnesnės pietų, pietvakarių, vidurio Lietuvoje, o Vakarų Lietuvoje žinomi tik pavieniai atvejai.“

Ekologės pastebėjimu, žaliosios rupūžės mažiau matomos ir dėl savo naktinio gyvenimo būdo. Šiuo metu, panašu, ši rupūžė jau ieškojosi tinkamos vietos žiemavietei – šie varliagyviai žiemoja sausumoje, dažnai mėgsta senus pastatus, lenda po jų pamatais, į rūsius, po akmenimis. Tai varliagyvis, kuris dažniau sutinkamas urbanizuotoje aplinkoje negu natūralioje gamtoje.

„Jei netoli surastos rupūžės galimos žiemavietės yra koks negilus stovinčio vandens telkinys, gali būti, kad pavasarį rupūžės ten nerš, – teigė D. Staponkienė. – Žaliosios rupūžės neršia balandžio pabaigoje–birželį, ir tada galima girdėti gan melodingą, garsų ir neįprastą jų kurkimą“.

Svarbiausia, kad bet kurios rūšies varliagyvių gausa ir apskritai jų buvimas rodo, kad gyvename dar švarioje aplinkoje, nes varliagyviai itin jautrūs taršai.

„P. n.“ informacija


Siekiančios apjuosti Kretingą rožančiumi

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose

Marijos legionui šį šeštadienį švenčiant įsikūrimo Kretingoje 25-metį, „Pajūrio naujienos“ pakalbino jo vadoves – 76-erių Janiną Becker, kuri legionui vadovavo nuo 2009-ųjų ligi 2015ųjų, bei dabartinę vadovę 70-metę Reginą Prušinskienę.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas