Gyvenimo tempas keičia laidojimo papročius (21 komentarai)

kad man numirus ateitu ir visi spoksotu, noriu , kad prisimintu gyva, as uz kremavima.

koks skirtumas,kas kaip nori taip ir laidoja

atsisveikinti galima prisimenant koks zmogus buvo gyvas, o i mirusi tikrai nera ko kelias paras ziureti

kur tau artimieji neskubes laidoti,jei sarvojimo saliu nuoma kosmine,tai ir nelaukia niekas,ar cia normalu,viesbutyje gyvam esant ismiegoti tiek nekainuoja

prieš metus laidojom artimą žmogų, su visom tradicijom, giedotojais, 2 vakarus, po to valgiai, laidojom į trečią dieną , tai kai iš artimųjų sužinojau kiek visą tai kainavo....žadą atėmė, kosmosas, tai kaip tų tradicijų laikytis, pasimelsti gali ir palaidojus, užpirk mišias, eik į bažnyčią ir melskis, keičiasi laikai-gal reikia kai ko ir atsisakyti, pagarbą rodykim gyviesiems, o mirusieji visada yra širdyje ir visai nesvarbu kiek dienų vyko šermenys.

nu kuo i moni dar veizietėis, nu kuo. Ar par aštounėsdešimt neprisiveiziejiet... Aaaa... pritrūka dvėjų dėinų... No gera, veiziekieties.

Gerbti ir gėrėtis reikia kol žmogus dar gyvas, o esant galimybei mirusį laidoti reikėtų po paros.

labai pritariu ,,nuomonei,, ir dar pasakysiu, kad prieš metus dar pigiau kainavo negu dabar .Kai suskaičiuoji kiek reikėjo laidotuvems ir pačiam norisi numirti.

Tegul atpigina laidojimo paslaugas,tai ir laikys ilgiau,o dabar baisu pagalvoti kiek viskas kainuoja-?

Tikrai viskas keičiasi...bet...mes,vaikai,matėm kokios tradicijos Tėvams yra svarbios...ir 2 dienas budėjom ir paskutinę naktį kartu praleidom (ir aš,asmeniškai laaabai džiaugiuosi tuo). Labiausiai įsiminė budėjimo naktis...pasikalbėjimas (ir atsiprašymas)su mirusiu, nes dieną vyksta maratonas-tai giminės,tai bendradarbiai...Man tai buvo sakralinis laikas...Apie miegą ar poilsį nebuvo net minčių...dėl to bandau suprasti tuo, kurie 11 val. užrakina duris ir...miegot...

Ka ten i ta kuna priziuresi? viskas sirdyje, atmintyje lieka.
Gyvenimo tempas jau ne tas- visiems darbai, reikalai.

aišku norėčiau per naktį pabudėti. Tai lyg ir už tą pačią kainą. Gal ta siela blaškos, o čia artimieji, žvakės gal abiem pusėms lengviau. O dar likusių gyvųjų manau atiduota paskutinė pagarba mirusiam. Kaip ta sustojusi akimirka tarp dviejų gyvenimų. Kad paskui nekankintų mintys, jog kažko nedadariau.

Laidojimo paslaugos žiauriai brangios

tada šarvokit namie, bus pigu

o mane tai labiausiai uzknisa kad visokie bendradarbiai ir kaimynai -devintas vanduo nuo kisieiaus, verziasi i artimo zmogaus laiduotuves, kai is tikro turetu but tik artimieji ir artimi gimines, o ne tie, kurie susirenka paspoksot ir paskui aploti.

tai va, kad susirenka ne pasimelsti o paspoksoti ir paskui aploti....

alaso.Nusipirkit lietuvisko kino eilini sedevra"Kunigo nauda velnias gaudo "ir suprasit, kaip reikia elgtis su nabasnikais.Lietuva, kur tu eini?

mielieji sarvokit namuose ten kur zmogus buvo gyveno ir aplinka jauki ir nieko nekainuos,o dabar norit patogumu ir uz aciu

Mes laidotuvėms neturėjom tik karsto. Ir žvakės pašventintos kelis metus išgulėjo. Viskas paruošta, nes ateis diena, kurios niekas nežino. Su bičiuliais viskas buvo sutarta- iš kurio kokios pagalbos reikės.
Suskambinau, kad jau reikia pagalbos.
Savo rankomis atprausiau, aprengiau su pagalba, pašarvojome namie. Budėjome dvi naktis. Vieną vakarą giedojo bičiuliai, kitą - pasamdžiau tikinčius giedotojus (kurie naudojasi sakramentais. Tie, kurie negali eiti išpažinties, Šv. Komunijos yra patys atsiskyrę nuo Dievo. Kaip vynmedžio šakelė atsiskyrusi nuo vynmedžio negali gyva likti, tai palyginamas nesinaudojantis sakramentais. Jis gali melstis tik pats už savo susitaikinimą su Dievu. Tai aukoti pinigus, kad toks giedotojas pats už save pasimelstų...)
Paprašiau, kad giedotų be Kalnų tik tradicines giesmes, kuriose kalbama apie tikėjimą, o ne apie takelį, kuriuo jau negrįši.
Prašiau, kad atneštų tik gėlių- laidotuvių rytą nunešė ir pamerkė puokštę bažnyčioje. Ir per devintines dar žydėjo gėlių puokštė bažnyčioje.
Visiškai nepavargau, kad laidotuvės vyko namie. Grįžę iš kapinių vėl draugai sutvarkė namus.
Jei reiks, kada reiks mano namuose vėl be jokio streso paruošime budynę.
O pats žodis 'užuojauta' yra tuščias.
'užuojauta' yra konkreti: fizinė pagalba ir malda.
Priešingai 'užuojauta' virsta smalsavimu, pareiga 'pagerbti mirusį', kurio neretai net nepažinojo.
Ir teateina visi pažinę, ar nepažinę, norintys pasimelsti.

Tiesa, gėlėmis papuošėme visus kauburėlio šonus, (nunešėme prie kitų tose pačiose kapinėse palaidotų artimųjų kapų) viršuje degė iš šventintų žvakučių kryžiukas -Dievas tešviečia ir mūsų malda Jo link tekyla.