Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną-1°C debesuotumas 100 %
Naktį-2°C debesuotumas 1 %
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Komentarų topas

(1311) 2018-12-07

Apsileidėlių šeimininkų Kretingoje nemažėja

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos rajono valdžia pirmiausiai sieks atsikratyti „Laisvės“ fabriko griuvena: bandys griauti pati, lėšas per teismą išieškant iš keliasdešimties jo savininkų.

Kasmet Kretingos rajono savivaldybė sudaro apleistų, neprižiūrimų arba ne pagal paskirtį naudojamų statinių sąrašą – šiemet į jį pateko 26 pastatai. Jų šeimininkai drausminami didesniais mokesčiais, pritaikant maksimalų 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Tačiau kai kurie politikai mano, jog prieš griuvenų šeimininkus Savivaldybei reikėtų imtis ryžtingesnių priemonių.

Darko miesto centrą

Į apleistų ir neprižiūrimų Kretingos rajono statinių sąrašą vieni pastatai, darkantys istorinio miesto vaizdą, patenka jau daugel metų, tarp jų – buvęs „Mėguvos“ viešbutis Mėguvos g. 3 bei buvusio „Laisvės“ fabriko Klaipėdos gatvėje pastatai. Taip pat – prekybinis pastatas-kavinė „Gelmė“ Žemaičių g. 3 ir senasis buitinio gyventojų aptarnavimo pastatas Rotušės a. 1.

„Mėguvos“ savininkai – bendrovė „Palangos agila“ – nuolat žada kažką daryti: ketino įrengti daugiabutį, bet paaiškėjo, kad tam neturi pinigų, siūlė pirkti Savivaldybei. Statinį aplinkui aptvėrė tvora, tačiau nevykdo techninės priežiūros. „Gelmė“ priklauso tik vienai šeimai, bet jau daugel metų kiurkso pačiame centre su išdaužytais langais“, – miesto kultūros paveldo teritorijoje esančius apleistus statinius apžvelgė Kretingos rajono savivaldybės Statybų skyriaus vyriausioji specialistė Janina Gedvilienė.

Istorinio kampinio pastato Vytauto g. 1, kuriame veikė konditerijos cechas ir parduotuvė, dalį sutvarkė jos savininkai, o kita dalis, pasikeitus šeimininkams, liko netvarkyta, todėl įtraukta į neprižiūrimų Kretingos miesto pastatų sąrašą. Kiti apleisti statiniai yra atokiau nuo centro, daugiausiai – pramoniname miesto rajone.

Vienos griuvenos gadina estetinį miesto vaizdą, o kitos, kurių sutrūniję konstrukcijos, krinta stogo danga ir tinkas, atšokę lietvamzdžiai, kelia grėsmę žmonių saugumui.


Dalia ŠIMONIENĖ:

– Abejoju. Ne tokie, kokie turėtų būti, metodai, ne toks darbo stilius, abejingas požiūris į žmogų, nesupratingumas. Kaip tik šiomis dienomis per televiziją žiūrėjau laidą – politologai taip ir šneka, kad galbūt Skvernelis ir geba būti geru policijos komisaru, bet geru Vyriausybės vadovu – sunkiai.

Antanas MIKLOVAS:

– Gerbiu policininkus, bet turbūt ne jiems Vyriausybei vadovauti. Žinoma, problemos neišdygo per vieną dieną, ir ankstesnėms valdžioms reikėjo daugiau galvoti į priekį. Blogiausia, kad išardyta tai, kas buvo gero. Pavyzdžiui, mes vidurinę mokyklą baigėme vienoje mokykloje, o dabar sistema ištaškyta: baigei pradines klases vienur, toliau mokytis keliauk kitur. Šiai Vyriausybei esant taip pat prikurta keistų įstatymų.

Juozas ATAS:

– Neišsilaikys. Dar tiek ir tokių gausių streikų Lietuvoje nebuvo. O juk streikuoja tie, kurie nepatenkinti, kurie jau visai išvesti iš kantrybės. Dabar – mokytojai, rytoj – gal eilė ateis ir mums, pensininkams, jei pensijos ir toliau bus tokios mažos. Arba štai priėmė vaikų teisių įstatymą – joks normalus žmogus savo vaikų iki mėlynių nemuš, bet, jei jau nė žodžiu paauklėt negali, tai neįsivaizduoju, kokie jie užaugs

Stasys VAIŠVILAS:

– Krito švietimo, kultūros ir aplinkos ministrų galvos, bet galėtų kristi ir daugiau. Visos Vyriausybės lig šiol dirba tarsi nuosavose kontorose, kur kiekvienas susikuria sau palankius įstatymus. Įvesti keturi nauji mokesčiai, o vis tiek rėkia, kad biudžete pinigų nėra! Nesvarbu, kad valdžioje veidai keičiasi. Ar valstietis, ar konservatorius, ar socialdemokratas, – ranka plauna ranką. Tokia situacija labai liūdina.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono valdžia pirmiausiai sieks atsikratyti „Laisvės“ fabriko griuvena: bandys griauti pati, lėšas per teismą išieškant iš keliasdešimties jo savininkų.

„Mes būsime daugiau žiūrovai, o dirbti ir sale naudotis reikės jums“, – tokiais žodžiais į sporto bendruomenės atstovus kreipėsi rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, klausdamas, kokius krepšinio stovus statomame Sporto ir sveikatingumo komplekse įrengti.

Nevėlu pakeisti

Pasak Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos Rimos Lukauskienės, pagal projektą Sporto komplekso salė numatyta universali, joje bus galima žaisti ne tik krepšinį, bet ir rankinį, ir tinklinį, ir futbolą. Dvi krepšinio lentos su krepšiais turėtų būti pakabintos viename ir kitame salės gale.

„Štai šią detalę mes ir praleidom, neatkreipėm į ją dėmesio, – įsiterpė rajono meras Juozas Mažeika. – Mobiliuosius stovus bet kada būtų galima pastumti į šoną.“

R. Lukauskienės žodžiais, visi kiti parametrai – tiek švieslentė, tiek salės grindų danga – atitinka tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) reikalavimus, tik vieninteliai pakabinamieji krepšiai – ne. Jei jie bus įrengti tokie, kokie numatyti projekte, tai Kretinga nepritrauks sportininkų iš svetur.

Pakabinamuosius krepšius pavadinęs atgyvena, meras teigė, kad dar galima apsigalvoti ir juos pakeisti mobiliaisiais. Rajono vadovai teigė pabuvoję keturiuose naujuose Lietuvos sporto kompleksuose ir nė viename nematė pakabinamųjų krepšių.


Dar neprasidėjus šventiniam laikotarpiui įvyko pirmasis skaudus nutikimas: gruodžio 4 d. Kretingos rajone paauglys susižalojo bandydamas susprogdinti pirotechnikos priemonę. „Petardos, kurios parduodamos legaliai, negali būti tokios galingos ir stiprios, kad sukeltų sužalojimus“, – svarstė Kretingos rajono policijos komisaraito Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.


Ketvirtą savaitę kai kuriose šalies mokyklose mokiniams nevedamos pamokos. Dėl etatinio užmokesčio sistemos ydų streikuojantys pedagogai dienas naktis leidžia Švietimo ir mokslo ministerijoje ir išsikraustyti nežada – laukia, kol bus pratęstos derybos.


Savivaldybės savo įvaizdį gali pagerinti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
Pirmąją vietą konkurso dalyvių 13–15 metų amžiaus grupėje užėmė Simono Daukanto progimnazijos moksleivė Erika Lėkytė. Šalia – šios ugdymo įstaigos direktorė Sigita Jonaitienė.

Kretingos rajono savivaldybėje įvykusiame išplėstiniame rajono tarybos Antikorupcijos komisijos posėdyje naujoves korupcijos prevencijos srityje pristatė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Barišauskas. Buvo apdovanoti ir rajono ugdymo įstaigų moksleiviai, dalyvavę piešinių antikorupcijos tema konkurse.

Apie nepasitikėjimą

L. Barišauskas pasidalijo mintimis iš tarptautinės konferencijos. Viena naujovių – išplėsta korupcijos samprata. Anksčiau buvo traktuojama, kad korupcija galima valstybės tarnyboje siekiant asmeninės naudos. Nuo šiol korupcija suprantama kaip bet koks elgesys, neatitinkantis suteiktų įgaliojimų tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. L. Barišauskas iškėlė ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimą. Ypač stebina, kad, praėjus keturiems mėnesiams po Seimo rinkimų, apklausos rodė, jog šia institucija gyventojai nepasitiki labiausiai. „Kodėl renkame tuos, kuriais nepasitikime? Aš, pavyzdžiui, nenorėčiau, kad mane kirptų kirpėjas ar maistą gamintų virėjas, kuriais nepasitikiu“, – svarstė poskyrio vadovas.

Kretingiškiams jis pademonstravo filmuką, kuriame STT pareigūnai laiko lapus su užrašu „Aš myliu STT“. L. Barišauskas abejojo, ar kuris nors iš auditorijos šiandien sutiktų nusifilmuoti ir išpažinti, kad myli STT. O tai juk taip pat rodo nepasitikėjimą Seimo įsteigta institucija, kurios pagrindinė veikla – kovoti su korupcija, padėti įdiegti priemones, kad gyventume skaidriau. Apklausos duomenimis, STT nepasitiki 30 proc. gyventojų, bet vargu ar nepasitikinčiųjų skaičių įmanoma sumažinti.


Arturas Swanas teigia, kad visi svarbūs pokyčiai prasideda nuo žmogaus noro keistis. Jo žodžiais, turime būti stiprūs kasdienybės rutinoje ir neužmiršti, kad geresnio, sveikesnio, teisingesnio gyvenimo šansas - mūsų rankose.

Sveikos gyvensenos iniciatyvos „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, sveikos mitybos specialistas Arturas Swanas įsitikinęs – valios pastangomis žmogus gali pakeisti savo gyvenimą. Reikia tik… pradėti ir nenuleisti rankų, ypač tuomet, kai įgūdžių nėra, o rezultatų norisi greitai ir akivaizdžių.

Galimybių turime visada

Nuo vaikystės Arturą persekiojo ligos. Turėjo polinkį į epilepsiją ir problemų dėl širdies, tad gydytojai jam sportuoti neleido. 33-ejų metų vyriškis pasakoja patyręs net keturis smegenų sutrenkimus, po kiekvienos traumos gydytojai jaunuolį įspėdavo: „Sportuoti griežtai draudžiama“.

ISM universitete verslo vadybą ir analitiką studijuojantį Arturą patraukė neįpareigojantis „režimas“: vakarėliai, naktiniai klubai, riebus maistas – apie subalansuotą mitybą tuomet nebuvo nė kalbos. Tiesa, į sporto klubą vaikiną atvedė ne sveikatos problemos ir antsvoris, o tai, kad jis buvo itin lieknas. Ir silpnas.

„25 metai. 59 kilogramai. Ko imtis? Sprendimas buvo toks: metinis sporto klubo abonementas ir aš ateinu daryti pirmo prisitraukimo… NULIS… Toks mano rezultatas. Jeigu galvoji, kad salėje pasipylė juoko lavina, tu klysti. Aš taip pat buvau nustebęs. Atsirado daug norinčių padėti ir aš supratau, kad šansas yra“, – „Motyvuotų atletų“ tinklalapio pristatyme pasakoja Arturas.

Pradėjo rimtai domėtis

Tiesa, iki tikrojo „šanso“ Arturui teko palaukti trejus metus. Iš pradžių rutina tęsėsi: ankstyvą rytą – treniruotė sporto salėje, dieną – darbas laikrodžių parduotuvėje. Norimo rezultato nebuvo, nes sportas neišstūmė noro savaitgaliais atsipalaiduoti audringuose vakarėliuose, nepaskatino atsisakyti alkoholio bei tabako.

A. Swanas pasakoja: pradėjus sportuoti pasikeitė jo sveikatos būklė, jis pradėjo geriau miegoti, geriau jaustis. O jauno vyriškio gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė tuomet, kai jis aiškiai suvokė: vakarėliai – ne būtinybė, jų atsisakius gyvenimas nesibaigia. Kad tai įvyktų, teko supykti ant savęs.

Arturas nutarė imtis dar didesnių pokyčių savo gyvenime, tačiau informacijos, kaip sveikai maitintis, teisingai sportuoti, judėti, neužteko.

Vietoj to, kad patarimų ir pagalbos kreiptųsi į profesionalus, būsimasis tinklaraštininkas pasirinko sudėtingesnį variantą – nutarė, kad jis pats taps specialistu. Arturas įstojo į Jungtinių Valstijų Vanderbilt universitetą ir nuotoliniu būdu baigė studijas, kurios padėjo sukaupti žinių apie sveiką mitybą.

„Taikant per pirmą studijų pusmetį įgytas žinias, man pavyko pasiekti geresnių rezultatų nei per ankstesnius trejus metus“, – akcentuoja A. Swanas.


Kalėdines nuotaikas Kretingos muziejaus vandens malūne kuria tautodailininkės Valentinos Kaubrienės (pirma iš kairės) siuvinėtų rankdarbių paroda „Žiemos pasaka, apgaubta balto angelo sparnu“.

Praėjusį savaitgalį Kretingos muziejaus Vandens malūne veikiančią etnografinę ekspoziciją papuošė gargždiškės tautodailininkės Valentinos Kaubrienės rankdarbių paroda. Jos darbai, siuvinėti kryželiu bei virvute, peltakiuojant, tarsi ištraukti iš senovinių skrynių ir eksponuojami netradicinėje erdvėje, nukelia prie senųjų tradicijų ištakų.

Siuvinėti paveikslai, staltiesės, takeliai, pagalvėlės, rankšluosčiai, dalmonai, kalėdinės eglutės žaislai, – tokį turtingą rankdarbių kraitį kretingiškiams pristatė gargždiškė V. Kaubrienė.

Atidarydama renginį Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė sakė, jog, artėjant Kūčioms, labai jauku, atsidūrus tarsi erdvioje senovinėje troboje, pajausti protėvių namų dvasią, kurią savo rankdarbiais ir sukūrė V. Kaubrienė. „Tautodailininkės rankdarbiuose tarsi atsispindi tie tylūs adventinio laukimo vakarai, kada palinkusios prie žvakių šviesos mūsų promotės į savo kūrybą įausdavo, įmegzdavo ar įsiūdavo ne tik savo mintis, džiaugsmus ir vargus, bet ir per amžius sukauptas senąsias kūrybine tradicijas“, – kalbėjo V. Kanapkienė.

V. Kaubrienės siuvinėjimo raštuose dominuoja lietuviško darželio gėlynai – našlaitės, rūtos, aguonos, kuriuos abipus aptūpę Lietuvos laukų paukščiai. Pati menininkė prisipažino, jog šie motyvai, derinat šiltas spalvas, ant lino ar medvilnės audinio, gimstantys ne taip ir paprastai – jiems reikia daug laiko, kantrybės, susikaupimo, akylumo, kūrybiškumo.

Parodos atidarymo nuotaiką žemaitiškomis dainomis sustiprino Veiviržėnų meno mokyklos liaudiškos muzikos ansamblis „Veiviržas“, o pasveikinti kūrėją, surengusią jau 23-ąją parodą, suvažiavo gausus būrys jos artimųjų bei draugų.

„P. n.“ informacija


Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai paskelbė nuosprendį telefoniniams sukčiams, nuo kurių nukentėjo trys asmenys, tarp jų – ir dvi kretingiškės. Abi moterys patikėjo istorija, kad jų artimasis sužalojo kitą žmogų, kurio gydymui reikalingi pinigai – taip viena neteko 1 tūkst. 900 Eur, kita – 5 tūkst. Eur.

Teismas visus tris kaltinamuosius – Klaipėdos miesto ir rajono gyventojus Raimondą Kiaulakį, Maksimą Kolčevą ir Modestą Navicką pripažino kaltais ir visiems skyrė laisvės atėmimo bausmes.

Iki šiol 6 kartus teistam R. Kiaulakiui šįsyk už sukčiavimą, neteisėtą disponavimą svetima banko kortele ir jos duomenimis paskirta subendrinta galutinė bausmė – 3 metai nelaisvės. Už analogiškas nusikalstamas veikas M. Kolčevui, kuris iki šiol buvo teistas 19 kartų, šįsyk paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. Navickas, kuris anksčiau buvo teistas 7 kartus, pripažintas kaltu dėl sukčiavimo – jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šios bausmės – sumažintos vienu trečdaliu, nes taip numato įstatymai, kai byla nagrinėjama supaprastinto įrodymų tyrimo tvarka, t. y. tik apklausiant kaltinamuosius, pripažįstančius savo kaltę, ir nebekviečiant į teismo posėdį liudyti nukentėjusiųjų ir liudytojų.

Teismo sprendimu, R. Kiaulakis ir M. Kolčevas turės solidariai atlyginti civilinius ieškinius dviem nukentėjusiems asmenims ir bankui AB „Swedbank“ – iš viso beveik 3 tūkst. Eur.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas.

„P. n.“ informacija


Kretingos karatekoms Laurai Pikturnaitei (nuotr. kairėje) ir Edvardui Petrauskui Europos karatė čempionate pavyko užlipti ant II v. laimėjimų pakylos.

Vengrijos sostinėje Budapešte įvykusiame Europos jaunučių U-16, jaunimo U-21 ir suaugusiųjų absoliučios svorio kategorijų čempionate dalyvavo per 400 kovotojų iš 25 Europos šalių.

Sėkmingai šios varžybose Lietuvos garbę gynė kretingiškiai, karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ auklėtiniai Edvardas Petrauskas, Laura Pikturnaitė, Matas Jonauskas ir Gabrielius Skėrys, iš kurių du tapo Europos vicečempionais.

Varžybos prasidėjo nuo kata, arba kovos technikos demonstravimo, rungties, kurioje U-21 amžiaus grupėje varžėsi Matas Jonauskas. Matui tai buvo debiutas naujoje amžiaus grupėje. Varžybas jis sėkmingai pradėjo įveikęs gruziną Edgard Ustyan, tačiau kitoje kovoje kretingiškiui teko pripažinti ukrainiečio Arsen Lebid pranašumą.

Toliau kovas tęsė jaunučių U-16 amžiaus grupė, kurioje čempiono vardą bandė apginti Edvardas Petrauskas, kovojęs iki 55 kg svorio kategorijoje. Pirmame etape po sunkios kovos mūsiškis jaunuolis įveikė vengras Mate Rudi, ketvirtfinalyje – gruziną Vladimir Zuliashvili, o pusfinalyje – ukrainietį Aleksandr Zaika, tačiau finale pralaimėjo labai pajėgiam vengrą Barnabas Gal. Garbingai iki 50 kg svorio kategorijoje kovojusiam Gabrieliui Skėriui nepavyko įveikti pirmo varžovo.

Jaunimo U-21 amžiaus grupėje tarp merginų teisę kovoti finale iškovojo Laura Pikturnaitė, kuri dalyvavo per 65 kg svorio kategorijoje. Kretingiškė sėkmingai pirmoje kovoje įveikė vengrę Petra Serves, pusfinalyje nugalėjo lenkę Kinga Mierzejevska, o finale pralaimėjo labai pajėgiai kitai kovotojai iš Vengrijos Scenge Toth.

Kretingos karatė kiokušin mokyklos treneriai Lukas Kubilius, Aivaras Baltmiškis, Marija Kubiliūtė ir Rimantas Visockis džiaugiasi puikiu auklėtinių startu, po kurio iš šio čempionato jie į Kretingą parvežė net du Europos vicečempionų titulus.

„P. n.“ informacija


„Kretingos“ vyrų krepšinio komanda, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, namų aikštėje 88:64 (23:24; 17:9; 21:18; 27:13) nugalėjo Kauno „Atletą“ (6 pergalės, 4 pralaimėjimai). Šiame susitikime „Kretingos“ komanda savo pranašumą įrodė po didžiosios pertraukos, po dviejų kėlinių komandas skyrė tik 7 taškai (20 min. 40:33), bet besibaigiant IV kėliniui „Kretingos“ komanda nutolo nuo varžovų ir iškovojo užtikrintą pergalę.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis ir Tadas Maželis – po 19, Albertas Valiulis – 15, Kornelijus Stonkus – 14, Rytis Zabita – 10, Edgaras Danys – 5, Deividas Petravičius – 4, Linas Jonuška – 2, Arnas Sabaliauskas ir Tadas Budrys.

Šiandien, gruodžio 7 d., 19 val. „Kretingos“ savo aikštėje priims Plungės „Olimpą“ (8 pergalės, 2 pralaimėjimai), o gruodžio 8 d. išvykoje žais su Kauno rajono „Omega“ (8 pergalės, 2 pralaimėjimai).

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“


Kalėdoms iš šieno sukūrė altorių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
Kūrybinėmis mintimis dalijosi kunigas Karolis Petravičius ir kaimo senbuvis Vaclovas Ereminas (dešinėje).

Užvakar po dienos darbų būrys vydmantiškių išsijuosę plušėjo savo kaimo koplyčioje – vežė šieną ir iš jo kūrė altorių su Betliejaus prakartėle. Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius tikino, jog idėja esanti pačių žmonių, niekur nieko panašaus nėra matęs ir manąs, kad toks kalėdinis altorius esąs vienintelis ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir pasaulyje.

„Paežerėse“ – tikras avinėlis

Iš šieno kaugės sukrautas altorius, ant kurio jau šį sekmadienį bus aukojamos šv. Mišios, prie jo prigludusi prakartėlė, kurios viduryje paguldytas kūdikėlis Jėzus ir aplinkui išdėliotos masyvios skulptūros. Greta – taip pat šienu papuošta Kalėdų eglutė, kurią vydmantiškiams parūpino Šventosios girininkas Egidijus Japertas. Kompoziciją supa „ežerai“ – veidrodžiais sukurta optinė iliuzija.

Kūčių naktį „ežerų“ pakrantėse, pasak klebono, šieną rupšnos tikrų tikriausias avinėlis, o galbūt net – ir poni arkliukas.

Tokią altoriaus ir Betliejaus tvartelio vaizdą piešė prie jų plušėję vydmantiškiai: koplyčios priežiūra besirūpinanti „pročkelė“ Marytė Mickuvienė, parapijos „Caritas“ vadovė Milda Rogačiovienė, Vaclovas Ereminas, Toma Mackevičienė, Andrius Girskis, Gytis ir Ligita Stropai, Vytautas ir Asta Jociai, Kristina Macienė, Gintas Černiauskas bei bendruomenės pirmininkas Simas Končius, iš savo namų ūkio ir parūpinęs šieno.


Trečiadienį visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ aktyvas sudarė 24 kandidatų į Kretingos rajono savivaldybės tarybą sąrašą. Sąraše pirmas yra Darius Petreikis, kuris „Kretingos kraštui“ dabartinėje Savivaldybės taryboje atstovauja kartu su Viliumi Adomaičiu. Abu yra mokytojai. Trečią sąraše verslininką Antaną Kalnių „Kretingos kraštas“ patvirtino kandidatu į Kretingos rajono savivaldybės merus. A. Kalnius politikoje irgi nebe naujokas, į dabartinę Savivaldybės tarybą jis buvo išrinktas kaip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, vėliau šią partiją paliko ir perėjo į „Kretingos krašto“ frakciją. Sąraše ketvirta finansininkė Vaida Jakumienė į Savivaldybės valdžią pretenduoja pirmą kartą. Kaip visuomenininkė V. Jakumienė aktyviai reiškėsi sprendžiant Sporto ir sveikatingumo statybos Kretingoje problemas, gynė daugiamečiais miesto gėlynais nepatenkintų kretingiškių poziciją.

„Mūsų sąraše daug naujų, politikoje nedalyvavusių žmonių, bet suprantančių, kad Kretingai reikia permainų“, – sakė D. Petreikis. „Pasitikėjimas per skaidrumą“ – „Kretingos krašto“ savivaldos rinkimų, kurie vyks 2019 m. kovo 3 d., devizas. „Viešumo siekiame visose Savivaldybės veiklos srityse, kaip antai, viešuosiuose pirkimuose, bendraujant su visuomene“, – aiškino D. Petreikis.

Politinės partijos, visuomeniniai rinkimų komitetai savo kandidatų į naujos kadencijos Savivaldybės tarybą sąrašus šalies Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti turi iki šių metų gruodžio 28 d., juos koreguoti gali iki 2019 m. sausio 18 d.

„P. n.“ informacija


Vakar rytą automobiliai ir žmonės slidinėjo ledu padengtose Kretingos miesto gatvėse bei šaligatviuose, – dėl to pasipiktinę skambino į redakciją. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovė Renata Surblytė aiškino, jog barstyti miesto kelius ir gatves 5 val. ryto buvo mestos visos jų pajėgos, – darbas užbaigtas 9 val.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas