|
|
|
Vietoj žibuoklių – voveraitės
J.Basanavičiaus gatvės gyventoja Vijolita Drungilienė į redakciją atnešė pilną saują voveraičių, kad šiomis, sausį neįprastomis miško gėrybėmis pasidžiaugtų kartu su skaitytojais. „Vieną rytą mano vyras Algis sykiu su savo broliu Petru išvyko į nuosavą mišką Voveraičiuose. Vyrai rengėsi išardyti bebrų užtvanką. „Išlydėdama pajuokavau: šiandien - mano gimtadienis, sakau, tad be žibučių iš miško negrįžk. Sakiau, pabūk kaip toj pasakoj apie dvylika mėnesių, kai sausį našlaitėlė ėjo žibuokliauti. Bet vyras grįžo su pilna sauja voveraičių. Buvo ne mažiau linksma: sausį - iš Voveraičių miško, ir su - voveraitėmis“, - juokėsi moteris. O vyro mama, 87-erių Cicilija Stonkienė, paragino grybus nunešti į redakciją. „Ji yra nuolatinė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja, ypač domisi straipsniais apie neįprastus gamtos reiškinius. Norėjo, kad žmonės žinotų, jog ir sausį auga grybai“, - pasakojo V.Drungilienė. Moteris sakė, jog šių grybų nevirs. Jų užtektų pagardinti padažą ar troškinį, tačiau V.Drungilienė mano, kad po šalnų užaugę grybai yra nuodingi. Vilniaus universiteto docentas, mikologas (mikologija – mokslas apie grybus, aut. pastaba) Ernestas Kutorga šiuo metu miške randamų voveraičių išties nerekomenduoja vartoti maistui. „Voveraitės vystėsi rudenį. Ligi šiol jos laikosi po samanomis, miško paklote. Tik atšilus orams jos ūgtelėjo. Tačiau vaisiakūniai nebėra švieži, - pasakojo mokslininkas. – Jau buvo šalnų, ir grybų audiniai galėjo apirti. Pakito jų cheminė sudėtis: ląstelienoje gaminasi toksinės medžiagos“. Nors šiemet, E.Kutorgos žodžiais, žiema – kupina neįprastų gamtos reiškinių, tačiau mažai tikėtina, kad voveraitės būtų šviežiai išdygusios. Tokiu oru, koks tvyro dabar, mokslininko teigimu, normaliai auga šaltamėgiai grybai, tokie, kaip žieminis kelmutis (ugniabudė). Jie auga ant kelmų, trūnijančios medienos, esant pakankamai drėgmės ir vos keliems laipsniams šilumos. Jie gali būti valgomi, tačiau kaip maisto produktas tėra menkaverčiai.
|
|
