Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Lietuviškose Amerikos parapijose jaunimo „nerasta“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kuprinė
  • 2006-12-29

Kretingiškis Romanas Sabakonis, 21-erių Vilniaus universiteto studentas, neseniai grįžo iš viešnagės lietuviškose Los Andželo ir Bostono parapijose. Į mėnesio trukmės evangelizacinę kelionę R.Sabakonis vyko kartu su Pakutuvėnų parapijos klebonu broliu Gediminu bei Pakutuvėnų šlovinimo grupės vadove Violeta Gaubyte.

Kretingiškis Romanas Sabakonis tvirtino, jog pastaroji kelionė į Ameriką jam buvo itin turtinga įvairiais patyrimais. „Man tai – tarsi kalėdinė Dievo dovana“,- sakė pašnekovas.

Brolis Gediminas, į lietuviškas JAV parapijas vykstantis kone kasmet, Romano žodžiais, tenykščių lietuvaičių yra kviečiamas ir laukiamas dėl dvasinių mokymų ir rekolekcijų. Romanas su Violeta, kuri dėsto Plungės meno mokykloje smuiko klasės moksleiviams, o savaitgaliais talkina Pakutuvėnuose, šįkart kelionėje po JAV broliui Gediminui pagelbėjo kaip šlovintojai. Romanas grojo gitara, o Violeta – klavišiniais ir kanklėmis. Giesmių programą jiedu buvo parengę dviem kalbomis: lietuvių ir anglų.

„Įprastai pamaldos Los Andželo ir Bostono lietuviškų parapijų bažnyčiose vyksta sekmadieniais. Pamaldos pravedamos lietuviškai. Bostone dirba tik vienas kunigas, lietuviškai jis šneka prasčiau, negu angliškai. Los Andželo lietuviškoje bažnyčioje – du kunigai: klebonas ir vikaras, - apie lietuviškas parapijas pasakojo Romanas. - Konferencijas, šlovinimo vakarus brolis Gediminas ten rengė šiokiadieniais. Viena iškart krito į akis: tai, kad jaunimo lietuviškose bažnyčiose beveik nesimato“.

Lietuviškos bažnyčios, pasak pašnekovo, statinių prasme tuose miestuose yra mažesnės už Kretingos. Tačiau į jas susirinkdavo „juokingas“ skaičius žmonių. Ir tai - daugiausiai pagyvenę lietuvaičiai. „Tačiau dėkojome Dievui už kiekvieną žmogų, kurį palietė brolio Gedimino mokymai ir mūsų giesmės. Buvo ir tokių atvejų, kad į jo konferencijas atvykdavo lietuviai iš tolimų Amerikos vietų. Su broliu Gediminu panoro susitikti ir viena moteris iš Niujorko, kažkada gyvenusi Pakutuvėnų bendruomenėje“, - įspūdžiais dalijosi Romanas.

Žmonės, anot Romano, Los Andželo ir Bostono parapijose labai skiriasi bendravimu. Bostono lietuviškoje bažnyčioje santykiai tarp žmonių yra šiltesni. „Brolis Gediminas juokavo, kad Los Andželas yra Amerikos Amerika: ten labai jaučiasi išpūstas Holivudo burbulas“, - pašnekovas akcentavo tai, kad savitas, 6 milijonus gyventojų turinčio, antro pagal dydį Amerikos miesto gyvenimas veikia ir žmonių gyvenimo būdą.

Lietuviškoms parapijoms Amerikoje kyla grėsmė būti uždarytoms. „Ir vyskupai norėtų jas perduoti meksikiečiams, filipiniečiams ar kitų tautybių katalikams. Senosios kartos lietuviams tai būtų smūgis, nes jie į tas parapijas yra investavę ir lėšų, ir jėgų. Jaunajai kartai – viskas kitaip. Senoji karta emigravo dėl istorinių aplinkybių, o jaunoji – dėl darbo ir pinigų“, - samprotavo pašnekovas.

Romano nuomone, yra natūralu, kad lietuviškos parapijos Amerikoje „atmiršta“. Lietuvaičiai vis labiau išsiblaško po patį Amerikos žemyną, ir jiems susirinkti sekmadieniais į pamaldas savoje bažnyčioje yra sudėtinga. Lietuviškos bažnyčios – sustabarėjusios, jose trūksta gyvojo tikėjimo. Ne visi kunigai bemoka kalbėti lietuviškai. Todėl žmonės pasirenka aktyvesnes parapijas arčiau savo namų.

Vienok, pašnekovo žodžiais, pati katalikų bažnyčia Amerikoje yra gyva ir šiuolaikiška. Tuo R.Sabakoniui teko įsitikinti prieš trejus metus, kai jis pirmąsyk vyko į šį žemyną.

„Besimokant Pranciškonų gimnazijos vienuoliktoje klasėje, JAV organizacija „Global Outreach“ pakvietė 10 mėnesių mokytis privačioje katalikiškoje mokykloje. Pagal posovietinių valstybių moksleiviams skirtą programą tuomet iš Lietuvos buvo pakviesti penki moksleiviai“,- apie pirmąją pažintį su Amerika pasakojo Romanas. Tuomet jis ir susidarė pirmuosius įspūdžius apie tikėjimą šioje šalyje. „Kuriems reikia tikėjimo, tie tiki gyvai ir natūraliai. Tačiau daugumai tipinių amerikiečių svarbiausia yra profesija, antroje vietoje – kultūros poreikiai. Tikėjimui atitenka tik trečioji vieta,- kalbėjo Romanas. – Bet man ši šalis – kažkuo žavinga“.

Romanui dukart lankantis JAV teko sutikti daug malonių žmonių: ne vien parapijose, bet ir keliaujant, lankantis lietuvaičių namuose. Iš tikrųjų Amerikoje tikinčių lietuvių nėra daug, bet šiandien lietuvį gali sutikti daug kur, net netikėčiausiose vietose ir situacijose. Ankstesnės išeivių kartos gyveno bendruomenėse, o dabar lietuvaičiai migruoja laisvai, nes šiuolaikinis gyvenimo tempas diktuoja savas sąlygas.

Iš pastarosios kelionės Romanas parsivežė per pusantro tūkstančio nuotraukų, kuriose įamžino veiklą lietuvių parapijose, kelionės įspūdžius, gamtos vaizdus. „Fotografavau paskatintas brolio Gedimino. Nuotraukas suskirsčiau grupėmis, jos skirtos: šeimai, universiteto draugams, pranciškoniškajam jaunimui, Pranciškonų gimnazijos tarybai“, - Romanas sakė, kad evangelizacinė kelionė po Ameriką įgijo savotišką tęstinumą. – Keletą nuotraukų pateikiau Lietuvos fotomenininkų draugijos organizuotam jaunųjų fotografų konkursui. Kol laukiu konkurso rezultatų, „Špitolėje“ yra rengiama kelionės nuotraukų paroda“.

Šį savaitgalį Romanas kartu su Violeta Gaubyte ketina surengti savo atliekamų giesmių koncertą Pranciškonų gimnazijoje vyksiančioje Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo stovykloje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas