Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Balų architektai niokoja ūkininkų laukus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-11-24
Reketėje ūkininkaujantis Saulius Kazbaraitis pats įsitikino: ardyk neardęs bebrų pastatytas užtvankas, jų vis tiek neišgyvendinsi – bebrai užtvankas atstato tiesiog žaibiškai.

Reketės kaime ūkininkaujanti Magdutė Kazbaraitienė ir jos sūnus Saulius jau patyrė nuostolių, kurių pridarė šalia pievų ir ganyklų melioracijos griovyje “šeimininkaujantys” bebrai. Balų architektai užtvindė pievas, kuriose dėl vandens pertekliaus išgedo įsėlis, ne kartą bebrų išraustuose urvuose buvo įklimpęs traktorius.

Vietoj laukiamo įsėlio permirkusioje pievoje sudygo pelkinės žolės. “Nenukūlėme ir grūdų nuo dviejų hektarų. Taigi – nei grūdų, nei žolės”, - sakė Saulius Kazbaraitis.

Ūkininkai pabandė patys išardyti bebrų suręstas užtvankas, tačiau darbštuoliai bebrai žaibiškai, per porą valandų vėl jas atstatė.

Į melioracijos griovį šalia Kazbaraičių pievų bebrai atsikėlė, kai buvo išvaryti iš griovio, esančio po tiltu į Reketės kaimą. Tuomet bebrai išrausė urvus po keliu, vedančiu į kaimą, tad Imbarės seniūnija ėmėsi žygių toje vietoje bebrus išvaikyti, nes dėl duobių keliu ir tiltu darėsi vis sunkiau važiuoti.

Salantiškis medžiotojas Vladimiras Černojarovas atsimena, kaip prieš trejus metus toje vietoje jie medžioję ir gaudę bebrus. “Nepamenu – sumedžiojome tris ar keturis bebrus, - pasakojo medžiotojas. – Seniūnijos rūpesčiu buvo atvažiavęs traktorius, kuris išardė bebrų užtvankas, tuomet mes paleidome medžioklinius šunis, kurie urvuose suranda bebrus. Šiuos žvėrelius galima gaudyti ir specialiais tinklais”.

Medžiotojas įsitikinęs: jeigu ūkininkai kreiptųsi į medžiotojų klubą, jo nariai mielai išsiruoštų į bebrų medžioklę būtent toje vietoje, kurioje gyvūnai kelia problemų.

Reketės kaimo melioracijos griovyje įsikūrę bebrai, nors šalia neauga medžiai, užtvankas lipdo iš žolių, kanalo dugno grunto. Iš kažkur bebrai įsigudrina atsivilkti įvairiausio dydžio pagalių. Ūkininkai Kazbaraičiai melioracijos griovyje aptiko tris bebrų užtvankas, o jau urvų urvų – juos šalia griovio sunku ir suskaičiuoti.

“Manome, jog tie patys bebrai buvo įsisukę ir į kaimynės beržyną, esantį kiek tolėliau nuo melioracijos griovio. Moteris net galvojo, kad kažkas vagia beržus. Pažiūrėjome – gi juos “šienauja” bebrai”, - apie vis retėjantį beržynėlį pasakojo ūkininkai, kurie teigė, jog nelabai išmano, į ką kreiptis dėl bebrų daromų nuostolių.

Šitaip atrodo Reketės kaime bebrų užtvindytas melioracijos kanalas. Kadangi bebras – naktinis gyvūnas, gyvą jį pamatyti retai kam tenka. Dieną bebrai pasirodo nuošaliose, žmonių nelankomose vietose. Bebras yra pats stambiausiais Europos graužikas, mintantis 200 rūšių žoliniais ir sumedėjusiais augalais. Vasarą bebrai minta žolėmis, žiemai gi nusikerta medžių.

Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Bronius Dargužas paaiškino, jog ūkininkai, patyrę nuostolių dėl bebrų veiklos, turėtų raštu kreiptis į rajono Savivaldybės administraciją. Šios sudaryta komisija pagal nustatytą metodiką įvertina padarytus nuostolius ir įpareigoja tos vietovės medžioklės plotų nuomotojus, tai yra medžiotojus, atsakingiau reguliuoti bebrų populiaciją arba atlyginti nuostolius.

Anot B.Dargužo, medžioklės plotuose reguliuoti bebrų populiacijas medžiotojus įpareigoja medžioklės plotų nuomos sutartys. Medžiotojų klubui ar būreliui nesilaikant šių sutarties sąlygų, jam medžioklės plotai gali būti sumažinti.

Mūsų rajone veikia 13 medžiotojų klubų ir būrelių. Šių metų jų ataskaitų duomenimis, iki balandžio 5 dienos rajone buvo suskaičiuota 210 bebraviečių. Iki šių metų lapkričio 5 dienos mūsų medžiotojai sumedžiojo 110 bebrų. Anot specialisto, tai – nemažas skaičius, palyginus su ankstesniais metais.

Bebrų medžioklė galima nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.

Lietuvoje bebrai buvo pradėti medžioti 1968 metais. Vėliau, apie 1999 m. žlugus valstybinei kailių supirkimo sistemai, sumažėjus bebrų kailių paklausai, bebrai iš viso nebebuvo medžiojami. Dabar bebrai, iš esmės neturėdami natūralių priešų (didžiausias bebro priešas, anot medžiotojų, yra vilkas, o šių – maža), plinta, dažnėja ir jų sukeltų konfliktinių situacijų tarp gamtos ir žmogaus. Manoma, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo per 50 tūkst. bebrų, medžiotojai jų nesumedžiojo nė 10 proc.

Istoriniais duomenimis, Lietuvoje bebrai pradėjo nykti apie XIX a., ir paskutinieji bebrai buvo užmušti 1920 m. Tik 1947 m. gamtininko ir mokslininko Tado Ivanausko iniciatyva į Lietuvą iš Rusijos buvo atvežti 8 bebrai ir paleisti Žuvinto ežere. Vėliau kasmet po keliolika bebrų būdavo paleidžiama įvairiose Lietuvos vietose. Reaklimatizacija buvusi sėkminga – bebrai pradėjo smarkiai plisti, ir taip prasidėjo antrasis bebrų gyvenimas Lietuvoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas