|
|
|
Mokslus krimtusi Portugalijoje ir Danijoje, įsidarbino Norvegijos įmonėje
Dvidešimt penkerių kretingiškė Aldė Bernatavičiūtė, buvusi Pranciškonų gimnazijos moksleivė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) verslo vadybos specialybės studentė, magistro diplomą ryžosi apsiginti Portugalijoje. Šį pavasarį mergina internetu surado galimybę pagilinti žinias Danijoje. Prieš kelias dienas ji pradėjo dirbti vadybos konsultante vienoje Norvegijos įmonių.
„Labai norėjau išbandyti save. Drąsiai sakau būsimiems studentams: dabar tikrai yra galimybių išvykti studijuoti, gilintis ir tobulėti. Tačiau tam, kad to pasiektum, reikia turėti daug entuziazmo ir užsispyrimo, neužtenka vien svajonių, - apie jaunimo galimybes gauti finansavimą ir išvykti į kitas ES šalis su užsidegimu pasakojo Aldė. - Kontaktų reikia ieškoti per universitetų užsienio ryšių direkcijas bei internete. Iš tokių užmojų daug kas gali ir pasišaipyti, bet man tos pašaipos įkvėpė dar didesnio ryžto įrodyti sau ir kitiems, kad aš tai galiu“. Magistro darbas įvertintas dvidešimtuku Gerai mokėdama anglų kalbą, A.Bernatavičiūtė tikino jau nuo antro kurso galėjusi išvykti į užsienį pagal studentų mainų programą Erazmus Socrates. VGTU pusę šių programų vykdo kartu su Vokietija, o kitą pusę – su Danija, Švedija, Portugalija, Ispanija. „Tuomet studentai dar nelabai tevykdavo studijuoti į užsienį, man taip pat buvo nedrąsu. Tačiau baigusi bakalauro ir įstojusi į magistro studijas, sugalvojau ryžtis ir išnaudoti galimybę išvažiuoti. Labai norėjau vykti į Šiaurės šalis, bet per vėlai nuėjau į atranką. VGTU užsienio ryšių direkcija pasiūlė ginti diplomą Portugalijoje, - pasakojo Aldė. - Reikėjo anglų kalba pateikti motyvaciją, kodėl noriu būtent Portugalijoje apsiginti magistro diplomą. Rašiau, kad labai mėgstu keliauti, noriu susipažinti su tos šalies ekonomine situacija, verslo plėtros galimybėmis. Svarbiausia sąlyga – sklandžiai anglų kalba išdėstyti mintis. Po to reikėjo pristatyti šūsnis dokumentų. Kai viską susitvarkiau, direkcija nurodė kontaktus tų asmenų,, kurie jau studijavo Portugalijoje“. Iš Erazmus Socrates programos buvo skirtas finansavimas: 400 eurų ( apie 1400 Lt) mėnesiui. Aldė Portugalijoje gyveno 3,5 mėn. Pačiai reikėjo susimokėti tik už kelionę pirmyn ir atgal. Internetu ji susirašinėjo su ispanu, kuris suvedė ją su portugalu. Šis pagelbėjo atskridus į Porto miestą, esantį už 200 km nuo Bragansos, kur politechnikos universitete Aldei reikėjo parašyti ir apginti magistro darbą. „Išvykau pernai kovą, - pas mus dar buvo sniego. O ten – 25 laipsniai karščio, visur žalia, visu grožiu išsiskleidę žiedai. Lengvai išsinuomojau kambarį name, kuriame gyvenome šešiese. Gyventojų Bragansoje – mažai, kotedžai pastatyti daugiausiai studentams. Už kambario su dušu, virtuve nuomą reikėjo mokėti 100 eurų (350 Lt), plius 10-20 eurų (35 -70 Lt) už komunalinius patarnavimus. Esu neišlaidi, skirtų pinigų užteko ir nešvaistant dar liko pakeliauti į kalnus ir prie vandenyno“, - kaip pradėjo krimsti studentišką duoną užsienyje, pasakojo Aldė. Rašant diplomą, buvo skirtas vadovas. Aldės darbo tema – nekilnojamojo turto analizė ir jos lyginimas su Lietuva. „Sunkiausia buvo tai, kad anglų kalba nebuvo literatūros apie Portugaliją. Internete versdavau iš portugalų į anglų. Magistro darbą apsigyniau nesunkiai, gavau 20. O tai prilygsta mūsų dešimtukui“, - akcentavo pašnekovė. Pramokusi daniškai, mokosi norvegiškai Mergina tikino, jog „paragavusi užsienio“, ji užsidegė noru keliauti ir pamatyti. Norėjo tobulinti žinias, susijusias su menu arba sportu. Svarbiausia - vėlgi išsirūpinti finansavimą. Galimybių mokytis ji pradėjo ieškoti internetu bei vaikščiodama po aukštąsias mokyklas. „Vilniaus universitete mane net išjuokė, kad noriu studijuoti meną ir dar gauti tam pinigų. Bet jei yra didelis noras – žinau iš patirties, jog nieko nėra neįmanoma“, - įsitikinusi Aldė. Internete ji surado mokyklą Danijoje, Ronde miestelyje, kur buvo dėstoma tekstilė, menas, sportas. Studijos vyko danų kalba. Jos buvo skirtos asmenims, baigusiems vidurinę mokyklą ir norintiems studijuoti mediciną, socialinį darbą, žurnalistiką. Jiems siūloma pasitikrinti, ar patiks būsimas darbas. Pašnekovės žodžiais, danai savo žmonėms už tą mokslą apmoka. Nėra vertinimo, mokomieji dalykai pateikti labai patraukliai. Aldė susižinojo, kad asmenims iš naujųjų ES šalių Danija apmoka už mokslą: 80 proc. iš fondų, 20 proc. – mokykla. Pragyventi pusmetį jai skyrė 30 tūkst. Danijos kronų (14 tūkst. Lt). Į Ronde A.Bernatavičiūtė išvyko šį sausį, grįžo birželį. Iš besimokančių užsieniečių ji buvo jauniausia. Gyveno senovinėje pilyje: čia buvo ir mokykla, ir gyvenamieji kambariai per du aukštus, ir kabinetai užsiėmimams. „Viename kambaryje gyvenome tik su danų tautybės asmeniu: tuo siekiama, kad greičiau pramoktume jų kalbą. Sykį per dieną buvo danų kalbos kursai, o vakarais eidavau bendrauti su vietiniais studentais į jų kambarius. Danai stebėjosi, kad taip greit įgijau buitinės kalbos įgūdžių: dabar daniškai laisvai galiu kalbėti kasdieninėmis temomis. Tačiau, norint įsidarbinti, tokių kalbos įgūdžių neužtektų“, - tvirtino Aldė. Grįžusi po mokymų į Lietuvą, namie pabuvojo tik trumpai. „Man ten taip patiko, kad po mėnesio vėl išvykau. Dirbau savanore šeimų stovykloje, surengtoje toje pačioje mokykloje. Bendraudama su šeimomis, vėlgi įgijau nenusakomos gyvenimiškos patirties“, - mergina atskleidė savo užgimusį norą pažinti skandinavišką gyvenimą. Dėl to ji ėmė ieškoti darbo Skandinavijos šalių įmonėse. Prieš keletą dienų atėjo atsakymas, kad ji laimėjo konkursą ir yra priimta dirbti verslo konsultante vienoje norvegų įmonių, įsikūrusių Vilniuje. „Pirmiausia pusę metų teks mokytis norvegų kalbos. Mane siųs mokytis į Norvegiją“, - apie naują išbandymą pačią pirmąją savo darbo dieną telefonu iš Vilniaus tvirtino kukli, bet entuziastinga ir atkakli kretingiškė.
|
|
