Pajūry statomas vėjo elektrinių parkas

Kiauleikiuose jau pastatytos trys vėjo elektrinės. Dar trys statomos Kveciuose. Iš viso bendrovei „Vėjo spektras“ priklausys penkiolikos vėjo elektrinių parkas. Statybos darbais nuo elektrinės pamatų iki jų sumontavimo rūpinasi ilgametę patirtį turintis palangiškis Vladimiras Trutnevis.

Važiuojant jūros link, abipus kelio Kretinga – Palanga išsidėsčiusiuose kaimuose, šį rudenį viena po kitos kyla vėjo elektrinės. Prieš dvejus su puse metų pastatyta pirmoji parodomoji Lietuvoje vėjo elektrinė Vydmantuose jau nebėra vienintelė pajūry. Pryšmančiuose veikia elektrinė, pastatyta už mažeikiškių investuotojų lėšas. Dešinėje kelio pusėje bendrovė „Vėjo spektras“ stato 15-os vėjo elektrinių parką: Kiauleikiuose - 3, Kveciuose ir Rūdaičiuose - po 6. Parkas pradės veikti iki šių Kalėdų.

Pastatyta moderni transformatorinė

Antradienį Kveciuose buvo montuojama trečioji vėjo elektrinė šiame kaime. Tai jau šeštoji „Vėjo spektro“ parko elektrinė.

Trys pirmosios vėjo elektrinės, kurių kiekvienos galingumas yra po 2 tūkst. kilovatų, ir 37 megavoltamperų galios transformatorinė pastotė jau pastatytos Kiauleikių kaime.

Bendras vėjo elektrinių parko galingumas sieks 30 tūkst. kilovatų. Penkiolika šiuo metu moderniausių pasaulyje vėjo elektrinių per metus turėtų pagaminti apie 85 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos, - maždaug tiek, kiek jos per metus sunaudoja visas Kretingos rajonas. Vėjo elektrinių pagaminama energija bus tiekiama į bendrą Lietuvos energetikos sistemos tinklą.

„Vėjo gaminamos elektros galingumas bus didelis, todėl buvo reikalinga statyti naują elektros pastotę. Iš visų 15 elektrinių į žemos įtampos pastotės dalį sutekės elektra. Čia ji paverčiama 110 kilovoltų įtampos energija ir perduodama į Lietuvos energetikos sistemos perdavimo tinklą.

Aukštos įtampos paskirstymo dalis, priklausanti bendrovei „Lietuvos energija“, jau veikia. Bendrovei „Vėjo spektras“ priklausanti žemos įtampos pastotės paskirstymo dalis bus prijungta šiomis dienomis“, - tvirtino vėjo elektrinių parko statybos techninės priežiūros vadovas Vladimiras Trutnevis.

Transformatorinės pastotės įrangą gamino Vokietijos bendrovės „Areva“ specialistai. Ją montavo bendrovė „Elektros tinklų statyba“ bei jos subrangovai.

Aprodydamas šį objektą, „Arevos“ projekto vadovas Steffen Seifert tikino, jog jis yra įrengtas pagal pasaulinius standartus ir aprūpintas modernia šiuolaikine kompiuterine įranga. Informacija iš pastotės nuolat perduodama į tris punktus: į Vokietijos vėjo elektrinių darbo kontrolės, Lietuvos energetinės sistemos dispečerių tarnyboms ir parko savininkams.

Elektrines ir transformatorinę pastotę saugos lazerinė saugos sistema.

Vėjo jėgainė – per 5 paras

Bendrovės „Vėjo spektras“ direktoriaus Alvydo Naujėko pateiktomis žiniomis, vėjo elektrinių parko projekto, į kurį įskaičiuojamas ir infrastruktūros sukūrimas, bendroji vertė siekia 130 mln. Lt. Parko statyba finansuojama iš privataus Lietuvos, Vokietijos, Estijos kapitalo.

Statybos ir montavimo darbus atlieka ilgametę patirtį turinti vėjo elektrinių statybos lyderė pasaulyje, Vokietijos kompanija „Enercon“ GmbH.

Nutiesus kelius, vėjo elektrinių statyba buvo pradėta pernai rudenį. Tačiau dėl šaltos žiemos darbai buvo pristabdyti. Vasarą dėl sausros vėlgi orai buvo nepalankūs statyti pamatus. „Sutelktai dirbant trijų bendrovių - vilniečių „Geostatybos“, skuodiškių „Kuršastos“ ir kretingiškių „Dambos“ - žmonėms, elektrinių pamatai ir montažinės aikštelės buvo padaryti laiku ir kokybiškai“, - pasidžiaugė V.Trutnevis.

Dabar orai leidžia vieną vėjo elektrinę sumontuoti per 5-6 paras.

52 m ilgio transporto karavanas iš Klaipėdos uosto, į kurį atplukdomos jėgainių dalys, važinėja tik naktimis.

Elektrines montuoja iš Vokietijos atgabentas, tik vėjo turbinų statybai specializuotas ir vienintelis Lietuvoje 500 tonų kėlimo galios kranas. Jo strėlė gali pasiekti iki 130 m aukštį.

Elektrinės bokšto aukštis – 85 m. Jis sudarytas iš keturių atskirai montuojamų sekcijų, kurių aukštis - nuo 14 iki 25,5 m. Ant bokšto montuojama 7 m skersmens „gondola“. Į ją įmontuojami trys sparnai, kurių kiekvieno ilgis – 34 m. Sparnuotės diametras – 71 m. Ši sparnuotė yra pagaminta pagal moderniausius aerodinaminius skaičiavimus. Sumontuotos elektrinės su pakeltu sparnu aukštis yra 120,5 m. Bendras elektrinės svoris be pamato – 351 t. Pamatą sudaro 30 armuotų polių, kurie sukalti į gylį iki 16 m; pamatams panaudota ir 42 t armatūrinio plieno bei 30 kub.m betono.

85 metrų aukščio elektrinių bokštai yra montuojami pasitelkus 500 tonų keliamosios galios kraną. Jis pagamintas specialiai vėjo jėgainėms. Jo strėlė pakyla į 130 m aukštį. Tai - vienintelis toks kranas Lietuvoje, atplukdytas iš Vokietijos.

Atsipirks po dešimties metų

V.Trutnevio žodžiais, ne tiek sunku yra pastatyti vėjo elektrinę, kiek sunku suderinti statybą ir įjungti į bendrą energetikos tinklą.

„Per kelerius metus praeinami keli etapai, pradedant nuo žemės savininkų sutikimo panaudoti jo žemę. Kiekvienai elektrinei reikalingas 30x50 m dydžio žemės sklypas. 300 m spinduliu aplink elektrinę yra sanitarinė apsaugos zona, kurioje negali būti gyvenamųjų namų. Tačiau žemę joje dirbti galima“, - pasakojo specialistas.

Anot V.Trutnevio, Kretingos higienos specialistai, paleidžiant Vydmantų parodomąją elektrinę, suskaičiavo, kad maksimalus skleidžiamo triukšmo stiprumas siekia iki 29 decibelų. Respublikinė sanitarinė norma yra 45 decibelai.

Lietuvos energetikos sistema prie bendro tinklo vėjo elektrines leidžia prijungti bendrovėms, laimėjusioms konkursus. Tik laimėjus konkursą ir gavus prisijungimo technines sąlygas, prasideda projektavimo ir statybos darbai.

Pagal Vydmantų vėjo elektrinės skaičiavimus numatyta, kad jos atsipirks tik po 10-12 metų. Elektrinės eksploatavimo garantinis laikas yra nustatytas 20 metų. Valstybė vėjo elektrinių gaminamą elektros energiją superka po 22 cnt už kilovatvalandę. Ši kaina nustatyta, norint pateisinti elektrinių statybą ir skatinti investuoti į šį verslą.

V.Trutnevio žodžiais, šiandien vėjo energija yra brangesnė, negu gaminama Ignalinos atominėje jėgainėje arba Elektrėnų hidroelektrinėje. Tačiau jos gamybai nereikia naudoti kuro. Suskaičiuota, kad Vydmantų vėjo elektrinė per 2,5 metų darbo laikotarpį sutaupė apie 1,5 tūkst. tonų akmens anglies. Tačiau didžiausias pranašumas yra tai, gamindama „žaliąją“ energiją, vėjo elektrinė apsaugo aplinką nuo užteršimo anglies dvideginiu ir kitais teršalais.

Pajūryje bus 100 vėjo jėgainių

Pagal ES direktyvas Lietuva įsipareigojo gaminti elektros energiją, panaudojant vėją, ir iki 2010 m. pastatyti 200 megavatų bendro galingumo elektrines. „Jeigu kiekvienos jėgainės galingumas vidutiniškai – 2 tūkst. kilovatų, reiškia, per ketverius metus Lietuvoje turi būti pastatyta apie 100 vėjo elektrinių. Jomis bus „nusagstytas“ tik pajūris ir pamarys, nes kitur Lietuvoje nėra pakankamai stipraus vėjo“, - kalbėjo pašnekovas.

Be „Vėjo spektro“ statomų elektrinių už Darbėnų, Senosios Įpilties link, šiuo metu kyla bendrovės „Achemos hidrostotys“ vėjo elektrinių parkas. Ten bus pastatytos 6 elektrinės. Jų vienetinis galingumas didesnis – 2,7 tūkst. kilovatų.

Kol kas Lietuvoje gaminama alternatyvi energija sudaro tik 3,5 proc. visos suvartojamos energijos. Palyginimui šalyse kaimynėse: Danijoje - 20 proc., Vokietijoje - 12 proc. Panaudoti vėjo energiją šiandien yra vienas iš svarbiausių stambiųjų pasaulio valstybių – Kanados, JAV, Japonijos, Australijos – ekonomikos siekių.

• Rašyti komentarą (6)