|
|
|
Kariaujančių tautų muzikantai stato ne sienas, o tiltus
„Berlyne buvo siena. Dabar kažkas panašaus yra Šventojoje žemėje. Dažnai būnu joje, ir ant Jeruzalės sienos matau užrašą „Mes norim taikos“. Mes, kelių tautų – arabų, žydų, vokiečių ir austrų – atstovai savo muzika bei malda tarp žmonių ir valstybių stengiamės statyti ne sienas, o tiltus“, - taip kalbėjo po Lietuvą keliaujantys ir Salantuose koncertavę „Taikos muzikantai“ iš Izraelio ir “Sarah” grupės atstovai iš Vokietijos.
„Meilės kelionei“ po pasaulį į muzikantų – piligrimų grupę susibūrė arabas Nabil ir arabė Samia iš Nazareto, žydas Ofer Golany iš Jeruzalės bei du lengvojo roko grupės “Sarah” iš Vokietijos atstovai – austrų tautybės vokalistė Jennifer bei muzikantas Elijas. Jų, 2001metais susijungusių į bendrą grupę, muzika – originali, ekspresyvi bei egzotiška. Greta gitaros skamba rytietiškų ir afrikietiškų styginių bei mušamųjų instrumentų garsai, aidi temperamentingų muzikantų atliekamos dainos ir giesmės hebrajų, anglų, arabų kalbomis. Dauguma muzikantų – profesionalai, savo dainomis išsakantys taikos ir vienybės siekius. Ofer dainų moto – „Ginklus pakeiskime gitaromis“. Jennifer sukurtos dainos gina negimusių vaikų teisę gyventi, pasisako prieš karą bei klonavimą. Nabil ir Samia yra palestiniečiai krikščionys, kenčiantys nuo aplinkybių ten, kur gyvena – Nazarete. Kilęs iš muzikantų šeimos, Nabil pats kuria dainas, o jo partnerė Sabil nuostabiu arabišku balsu pasibeldžia į klausytojų širdis. Grupės „siela“ – Elijas. Nors jis – irgi muzikantas, tačiau labiau rūpinasi dvasiniais kelionės reikalais. Jiedu abu su Jennifer priklauso krikščioniškai Dievo avinėlio bendruomenei. Dvasinio judėjimo už taiką žinią jie neša sudėtingomis aplinkybėmis, dažniausiai į karo konfliktų zonas. Abu nesyk pabuvojo misijose Šventojoje žemėje, kur ir susipažino su kitais grupės muzikantais, Konge, Bosnijoje, Kolumbijoje. Lietuviai moka klausyti
Prieš koncertą Salantų kultūros centre 56-erių vokietis Elijas ir 48-erių žydas Ofer Golany mielai sutiko pabendrauti su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. - Grupėje esate ne šiaip skirtingų tautų ir kultūrų žmonės. Tarp jūsų – žydo ir vokiečio, arabo ir žydo - ne atsivėrusios istorinės prarajos, o tvirtas draugystės tiltas. Kaip sugebate įveikti tuos skirtumus, kurių neįveikia nė pasaulio politikai? Elijas: „Į misijas Palestinoje išvykau dėl asmeninių išgyvenimų, o ne atgailauti dėl tautos nuodėmių. Pabendravęs su įkaitais, supratau, kad pasaulis ir XXI a. pradžioje tebėra susiskaldęs, ir mano pašaukimas – nešti taiką tarp skirtingų tikėjimų ir tautų. Į grupę susibūrėm bendraminčiai, kuriuos vienija Dievo ir taikos troškimas. Visi, išskyrus Ofer, esame krikščionys. Juk nemažai religijų kilo iš judaizmo. Galima jungtis su Dievu per Šventąją dvasią. Mūsų mentalitetas ir charakteriai - išties skirtingi. Arabai – spontaniškesni, su jais reikia turėti daugiau kantrybės. Tačiau tai – ne politiniai ir ne esminiai skirtumai”. - Gal muzika šiandieniniame pasaulyje yra įtakingesnė už politiką? Elijas: „Nei politika nėra pirmesnė už muziką, nei atvirkščiai, - tai turi eiti viename lygmenyje. Ir muzikantai, ir politikai turi kovoti už pasaulio pažangą. Svarbiausias dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime turėtų būti malda”. - Ar viešnagės Lietuvoje metu yra juntama, kad tikėjimas padėjo mums nenutautėti? Elijas: „Nė neabejoju. Be tikėjimo šiandien jūs nebūtumėte tokie, kokie esate. Jūsų tautos vidinė priešprieša padėjo apsisaugoti ir nuo vokiečių, ir nuo rusų invazijos.Tikėjimas labai svarbus ir jūsų ateičiai: tapote ES nariais, o Europa praranda tautines vertybes. Džiugu, kad Lietuva yra viena iš septynių ES narių, neišbraukusių Dievo iš savo šalies Konstitucijos”. - Kuo Lietuva jums dar išsiskiria iš kitų ES šalių, kurių esate aplankęs ne vieną? Elijas: „Jaučiamas tam tikras jūsų tautos identitetas. Visi jūsų meno kūriniai – be galo gilūs. Esate kryždirbystės šalis. Jūsų senų žmonių veiduose įspausta sunki praeitis. Lietuviai moka ne vien kalbėti, bet ir klausyti, o tai yra labai svarbu žmonių santykiuose. Tačiau turite būti budrūs ir nekartoti tų klaidų, kaip kitos Europos tautos: ištrūkę iš komunizmo baubo nepasiduokite ateinančiam kitam gundytojui – materializmui. Gal materializmas yra netgi blogiau, nes jo akivaizdžiai nesimato”. - Gyvenate „karštame“ pasaulio regione. Ar jums nekyla pavojų, koncertuojant kartu su krikščionimis, juolab palestiniečiais?
„Aš neatstovauju nei Izraeliui, nei Palestinai, o savo muzikoje siūlau alternatyvas. Biologine prasme visi esame vienodi ir galime gyventi be konfliktų. Stengiuosi negyventi baimėje, nes turiu švarią sąžinę. O kas darosi gatvėse, kartais nė nežinau, nes sąmoningai neįsigijau televizoriaus”. - Kaip jaučiatės, ruošdamasis groti buvusioje sinagogoje (Salantų kultūros centras įkurtas buvusiuose žydų maldos namuose, - aut. pastaba)? Manau, kad esate vienas pirmųjų muzikantų, po ilgų dešimtmečių viešai čia atstovaujančių savo tautai. Ofer Golany: „Muzika yra malda. Nejaučiu jokių nuoskaudų, kurias kažkada patyrė mano tėvynainiai. Džiaugiuosi, galėdamas čia koncertuoti”. Pasiklausyti originalios muzikos, žvilgsniu patyrinėti egzotiškus muzikos instrumentus ir pabendrauti su tolimų pasaulio kraštų muzikantais į Salantų kultūros centrą, deja, teatėjo negausus būrys žiūrovų. Gal todėl, kad buvo eilinė darbo diena. Koncertą savo gimtajame mieste organizavęs Juozas Dapšauskas, Šiaulių evangelizacijos centro (kurio kvietimu grupė keliavo po Lietuvą) direktorius, tvirtino, jog labai norėjęs, kad Salantų žmonės pamatytų ir pajaustų bažnytinę įvairovę ir santarvę. „Kretingą aplenkėme sąmoningai, nes kretingiškiai ir šiaip jau renginiais yra „palepinami“ brolių pranciškonų“, - įsitikinęs koncerto organizatorius.
|
|
