Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Gėlė praaugo stogą

  • Žemė ir ūkis
  • 2006-08-18

„Gėlė pati atėjo prie lango, kad pasirodytų, kokia ji gražuolė,“ – rodydama į aukštą augalą žaliais plačiais lapais ir geltonais žiedais sakė baubliškė Zofija Kupšienė.

Ji neatsistebi šiemet prie namo išaugusia gėle, kuri, kad ir alinant vasaros sausrai, greitai augdama pralenkė stogą.

Zofija Kupšienė džiaugėsi netikėtai sode išaugusia trijų metrų aukščio gėle.

Z.Kupšienė tikino, kad ji gėlės nė karto nelaistė. „Vis žydėjo ir vis augo,“ – pasakojo pašnekovė.

Ši geltonžiedė, siekianti tris metrus, yra aukščiausia Z.Kupšienės darželyje, kur auga dar penkios tokios pačios gėlės.

Pirmoji buvo išdygusi prie senos, 1860 m. pastatytos, Švč.Marijos koplyčios, o vėliau ji išsisėjo aplink namą.

Z.Kupšienės darže išaugusi gėlė yra dyvas, dar vadinamas tūbe. Šį augalą yra aprašiusi biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė.

Tūbės yra dvimetės gėlės, augančios sausoje, smėlingoje žemėje. Dėl plaukuotų lapų gėlė gavo lotynišką vardą Verbascum, kuris kilęs iš žodžio „barzda“. Tūbės yra kelių rūšių: juodoji, mažažiedė, šakotoji, gauruotoji, didžiažiedė ir violetinė.

Tūbių lapai stambūs, platūs, širdies formos pamatais ir smailiomis viršūnėmis.

Nuo stiebo pusės iš lapo pažasties išauga šaka su smulkiais lapais ir keliais ar keliolika žiedų. Nuo jos atsišakoja kitos nedidelės irgi žiedais pasipuošusios šakos. Vidurinieji stiebai didesni, dažniausiai metro ilgumo, bet būna ir didesnių – 120 – 150 centimetrų ar daugiau.

Žiedai skleidžiasi dvejopa tvarka. Pradeda skleistis nuo kekės pamato aukštyn. Besiskleidžiantys žiedai pagrindine ašimi kopia greičiau negu šoninėmis šakutėmis. Todėl beveik per visą žydėjimo laiką yra žiedų ir viršutinėje, ir apatinėje dalyse.

Seniau žmonės žinojo, kaip tūbėmis gydytis. Dar besivystančius lapus reikia pamerkti į lydytus taukus. Ypač tinka ožio, avino ar jaučio taukai. Ataušus šiuos lapus atsargiai pasidėti. Kai per žiemos šalčius suka sąnarius, ant skaudančios vietos galima pridėti pašildytą lapą, prieš tai jį atskyrus karštu peiliu. Šis vaistas gaminamas ir kitaip: išdžiūvę lapai smulkiai sutrinami ir sumaišomi su taukais. Toks tepalas tepamas ant sąnarių. Šias priemones reiktų vartoti atsargiai, nes odą gali išberti.

Jei kankina kosulys, tinka vartoti juodosios tūbės lapų nuovirą. Gerti užtenka kelis gurkšnius. Bet ir to reikia su saiku – seniau žmonės jo gerdavo ne daugiau kaip devynias dienas per metus.

Visos tūbės ir visose dalyse turi saponinų. Šios medžiagos, pasak E.Šimkūnaitės, putoja, it muilas, ir „skalbia“ organizmą iš vidaus. Jei saponinų yra per daug – ima nykti raudonieji kraujo kūneliai. Mažiausiai saponinų, ir gerokai švelnesnių, randama žiedų vainikėliuose. Todėl jie vartojami medicinoje kosuliui gydyti.

Patys aštriausi saponinai yra sėklose. Todėl žaisti tūbės sėklomis negalima, o valyti ar sėti reikia labai atsargiai. Jų prisibėrus į akis, galima susirgti sunkiu vokų uždegimu.

Tūbe, liaudyje dar vadinama devynmace, moterys gydosi moteriškus negalavimus.

Dovilė SIMAITYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas