- Būna, kad kartais padainuoju sau. Dažniausiai dainuoti norisi, kai gerai jaučiuosi, kai apima pakili nuotaika, kai sekasi darbe ar asmeniniame gyvenime. Žinoma, drauge su kitais dainą užtraukiu ir švęsdama. Duše mėgstamų melodijų jau nebeniūniuoju – amžius nebe tas.
Liudvika Puplauskienė:
- Nedainuoju sau, nes nėra kada dainuoti! Gyvenu kaime, todėl kasdien tenka nudirbti begales darbų tiek namuose, tiek ir lauke. Reikia šerti ir prižiūrėti gyvulius, ravėti daržus, nuimti derlių laukuose. Visa tai atima labai daug laiko ir jėgų, todėl apie norą padainuoti net mintis nekyla.
Jonas Klapatauskas:
- Tikrai kartais būna, kad imu ir padainuoju sau. Esu muzikantas, taigi dainuodamas sau ir balsą palavinu. O linksmą dainelę paniūniuoti norisi tada, kai gera, kai nuotaika puiki, kai nekankina jokios bėdos.
Bronius Žiobakas:
- Niekada gyvenime nedainavau sau ir nedainuoju. Niekam to nereikia, o ir noro kažką niūniuoti po nosim nejaučiu. Visai kas kita šventės ir gimtadieniai – tada jau užplėšiu iš širdies.
