Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šiandien Salantai pradeda švęsti

  • Pirmas puslapis
  • 2006-08-04
Šį savaitgalį miesto jubiliejų švęs ir esami, ir buvę salantiškiai.

Šiandien Salantų mieste prasideda savaitgalį truksiantis renginių maratonas. Miesto gyventojai ir svečiai kviečiami švęsti Salantų 450 metų jubiliejų.

Salantiškė Zita Milinskytė jau gyvena šventės nuotaikomis. “Ir į kirpyklą nubėgsiu, ir pati pasipuošiu. Jau tariamės su draugėmis kartu eiti į bažnyčią, į parką –paklausyti koncertų, sužinoti, kas bus apdovanoti už gražiausias sodybas. Į kitus pažiūrėsim ir pačios pasirodysim. Mums, pensininkėms, šventė yra didelė pramoga”, – linksmai kalbėjo moteris. Ji visada dalyvauja miesto šventėse ir sakė, kad per jas Salantai tarsi atjaunėja, žmonės tampa linksmesni.

Salantiškis Leonas Rimeika tikisi, kad per miesto šventę namuose apsilankys ir jo vaikai: sūnūs, šiuo metu gyvenantys Rūdaičiuose, Telšiuose ir Mažeikiuose, bei dukra iš Palangos.

“Retai visi susirenkam. Šįkart vaikai į šventę žadėjo atvažiuoti, bet kažin, ar visi galės. Telefonu apie šventę kalbėjau su pusbroliais, gal ir jie apsilankys”, – pasakojo pašnekovas.

Jis džiaugėsi sulaukęs trylikos anūkų ir dviejų proanūkų. “Kai visi suvažiuoja, į mūsų trobelę nebesutelpam”, – juokėsi L.Rimeika.

L.Rimeika mano, kad dabar šventės yra labiau komercinės, negu seniau, nebėra tokios pakilios nuotaikos. Aštuoniasdešimtus metus einantis L.Rimeika žadėjo su žmona nueiti į bažnyčią, jei leis sveikata – ir į parką.

Komercinės – ūkinės įmonės savininkė Rūta Šiaulienė sakė, kad dėl šventės daugiau negu paprastai visame rajone garsių pyragų nekeps.

“Keptume daugiau, bet nėra galimybių – dirbam ir dieną, ir naktį”, – kalbėjo R.Šiaulienė.

Menininkas Liudas Ruginis pasakojo, kad droždamas skulptūrą “įdėjęs visą dūšią”.

Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas sakė, kad miesto jubiliejui pradėta rengtis nuo šių metų pradžios.

“Prieš dešimt metų miesto gimtadienio šventės programa truko vieną dieną. Nuo to laiko Salantuose buvo daug aukštesnio lygio renginių, koncertų, kantri festivalių. Pernai rajoną sudrebino Žilvino Žvagulio koncertas, į kurį suvažiavo apie 10 tūkst. žmonių. Todėl šiemet nebegalime žmonių nuvilti”, – kalbėjo seniūnas.

Salantiškius linksmins pakviesti profesionalūs meno kolektyvai, vyks sportinės varžybos, parodos. Šventei surengti 15 tūkst. Lt skyrė rajono Savivaldybė, dar 6 tūkst. Lt gauta per įvairius projektus. Seniūnas dėkojo prie šiemetinės šventės idėjomis ir darbais prisidėjusiems žmonėms.

“Per šventę atrodo, kad visi Salantai atjaunėja. Seni šventės laukia, jauni – dar labiau!” – linksmai pasakojo Zita Milinskytė.

Salantus papuoš dar viena skulptūra

Šiandien 19 val. atidengiama Liudo Ruginio skulptūra, skirta pedagogui, knygnešiui, lietuviškų kalendorių leidėjui Aleksandrui Bendikui atminti.

Kelerius metus brandinęs skulptūros idėją, L.Ruginis atsisakė portretinio A.Bendiko atvaizdo ir pasirinko simbolinį variantą – angelą, nešantį šviesą. Jį autorius sieja su bibliniais žodžiais: “Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų”. Dvasinę šviesą simbolizuojanti skulptūra dera ir prie šalia esančios mokyklos, ir prie visos Salantų panoramos.

L.Ruginis sakė dirbęs neatmestinai, “iš dūšios”, įdėdamas per 30 metų sukauptą drožėjo patirtį. Menininkas nerimaudamas laukia skulptūros pristatymo visuomenei. “Žmonės žiūri, o autorius mato”, – šmaikštavo L.Ruginis, pridūręs, kad skulptūrą galėjo ir geriau išdrožti.

Iš ąžuolo išdrožta beveik penkių metrų skulptūra vaizduoja angelą, rankoje laikantį šviesos simbolį – žibintą.

Save patriotu vadinantis L.Ruginis skulptūrą dekoravo lietuvių liaudies ornamentika: tautiniais motyvais papuošti angelo rūbai, apatinėje skulptūros dalyje vaizduojama knyga su rūtų šakele, kiek žemiau – kukli gėlė.

Leonas Rimeika sakė, kad per šventę savo namuose laukia atvykstančių vaikų su šeimomis, pusbrolių.

Skulptūros viršų puošia iš metalo kaldinta gilias folkloro tradicijas turinti saulė. “Jeigu dėl savo darbo kokybės dar galiu paabejoti, tai dėl saulės – tikrai ne. Ją nukalė vienas geriausių Lietuvos kalvių – mažeikiškis Česlovas Pečetauskas”, – kalbėjo L.Ruginis, kurio ne viena skulptūra puošia Salantus. Viena žymiausių – miesto simbolį – gaidį – vaizduojanti skulptūra stovi prie miesto seniūnijos.

Įamžinti A.Bendiką prieš penkerius metus skulptorių įkalbėjo salantiškiai Paulius Vaniuchinas ir Audronė Pociutė. Jie tada dar tebesimokė Salantų miesto mokykloje ir joje buvo surengę vakarą apie šį knygnešį.

Aleksandras Bendikas (1867 – 1939), dirbdamas valsčiaus raštininku, spaudos draudimo metais per atlaidus ir muges platino lietuvišką spaudą. Dėl to ne kartą buvo areštuotas, vienerius metus praleido tremtyje. Po spaudos draudimo panaikinimo su Peterburgo cenzorių leidimu Varšuvoje išspausdino lietuvišką 1905 metų kalendorių “Keleivis” („Kelejvis, yšejnąs i Žemajčius yr Lietuva. Ukyninku kalendorius…“). “Keleivio” leidyba nutrūko Pirmojo pasaulinio karo metais. Kalendorius buvo vėl pradėtas leisti, atgavus nepriklausomybę. Šį A.Bendiko kelerius metus ėjusį kalendorių, kuriame buvo gausu įvairių žinių ir patarimų ūkininkams, vyresnieji salantiškiai atsimena ir šiandien.

Seniūnas Kazimieras Galdikas sakė, kad Salantų jubiliejaus šventei daug ruoštasi ir stengtasi. “Nebegalime rengti tokios programos, kokia buvo prieš 10 metų. Per tą laiką daug kas pasikeitė”, – kalbėjo seniūnas.

Šiandien Salantų miesto seniūnijoje susitiks buvę kraštiečiai. Į šį renginį pakviesti iš Salantų kilę visoje šalyje garsūs žmonės: technikos mokslų daktaras Jurgis Meškys, matematikas, habilituotas daktaras Alfredas Račkauskas, tautodailininkas, tapytojas peizažistas, Kretingos rajono Garbės pilietis Jurgis Račkauskas, kalbininkas Pranas Kniūkšta, kalbininkas, vertėjas, mokslų daktaras Vytautas Pranciškus Būda, poetė, aktorė, pedagogė Marija Meilė Kudarauskaitė, dainininkas Žilvinas Žvagulis, fizikas, habilituotas daktaras Arvaidas Galdikas ir kt.

Salantiškiai tikisi atgauti savivaldą

K.Galdikas Salantų miesto seniūnu dirba daugiau negu dešimt metų. Jis tik atvažiavęs dirbti pastebėjo, jog salantiškiai yra labai vieningi, myli savo miestą. Seniūnas spėjo, kad šį salantiškių bruožą nulėmė istorinės aplinkybės. Salantai, buvęs rajono centras, nuo 1959 m. prarado savivaldybės miesto statusą ir tapo rajoninio pavaldumo miestu. Nuo to laiko Salantų miestas vystėsi lėčiau negu kiti. Salantų gyventojų tokia situacija netenkina.

Seniūnas K.Galdikas ir miesto bendruomenė žada išsireikalauti savivaldybės statusą, todėl rengia projektus. Ateityje numatoma administracinė reforma, ir galimybė salantiškiams atgauti savivaldą yra reali.

Padavimas pasakoja, kad Salantų pavadinimas kilęs iš žodžių: “Sala unta!”. Sakoma, jog taip žmogus sušuko, kai plaukdamas pro tvano apsemtą vietovę pamatė nedidelį neapsemtą plotą. Vis kilęs vanduo aprimo, kai pragydo gaidys. Nuo 1996 metų Salantai turi savo miesto herbą, kuriame pavaizduotas gaidys.

Salantai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Skilandžių vardu paminėti 1565 metais. Nuo 1638 metų miestas vadinamas Salantais. Miesto teises Salantai gavo 1950 metais.

Salantuose yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kurią 1911 metais pastatė prelatas Pranas Urbonavičius. Į vakarus nuo bažnyčios plyti senas parkas, likęs iš tų laikų, kai Salantus valdė Gorskiai. Salantų pakraštyje ant Gaidžio kalno stovi nedidelė mūrinė neogotikinė koplyčia.

Mieste veikia Salantų gimnazija, specialioji internatinė mokykla, meno mokykla. Yra Salantų kultūros centras.

Miestas turi palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.

M.Ivanauskas tėvų sodyboje yra įkūręs zoologijos sodą, kuriame galima išvysti egzotiškų paukščių, kitokių gyvūnų. Gamtos grožiu žavi Salantų regioninis parkas.

Šiuo metu Salantuose gyvena 2,3 tūkst. žmonių.

Dovilė SIMAITYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas