|
|
|
Ugnis gali įsiplieksti ir nuo žiežirbos
Tvyrant dabartiniams karščiams, anot Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Gintaro Bruzdeilino, ugnis gali įsiplieksti ne tik dėl neatsargiai numestos nuorūkos, bet ir nuo menkiausios kibirkšties. Ugniagesiai įspėja, kad šiuo metu geriau nedeginti ir šiukšlių. Nors joms deginti gali būti parinkta tinkama vieta, bet vėjo nunešta žiežirba gali sukelti gaisrą, nes visa aplink – išdžiūvę.
Pradėję rugiapjūtę ūkininkai turi patikrinti, ar technika atitinka visus priešgaisrinės saugos keliamus reikalavimus. Ant traktorių dujų išmetimo vamzdžių turi būti uždėtos vadinamosios kibirkščių gaudyklės. Kombainuose turi būti po du keturių litrų talpos gesintuvus, kitose transporto priemonėse – po vieną. Kombaine taip pat turi būti nedegus audeklas. Kuo dažniau reikia valyti tepaluotas transporto priemonės dalis, nes ant jų prikimba degios medžiagos, kurios gali būti priežastimi kilti gaisrui. „Geriau šiuo metu būti perdėtai atsargiu“, - sakė G.Bruzdeilinas. Iki šiol rajone jau 72 kartus degė žolė, 6 kartus – miškas ir miško paklotė. Iš viso nuo metų pradžios kilo 170 gaisrų, kai, pavyzdžiui, 2003 m. – 167 per visus metus. Beje, 2003 m. buvo patys gaisringiausi per pastaruosius 10 metų. Žolė daugiausiai degė pakelėse. Paprastai tai yra nedideli plotai. Didžiausias išdegusios žolės plotas – šiek tiek daugiau negu hektaras. Jeigu pavasarį žolė paprastai padegama, tai vasarą neretai kyla savaiminiai gaisrai. Jie gali įsiplieksti ir nuo saulėje įkaitusios stiklo šukės. „Šiuo metu su automobiliais geriau į miškus nevažiuoti“, - perspėja G.Bruzdeilinas. Šiemet ugnis dar nebuvo palietusi durpingų rajono vietovių. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, kai gaisrai kilo prie Salantų, Pryšmančiuose, Vydmantuose, tokie gaisrai yra ilgai besitęsiantys, nevaldomi, artimiausios vietovės skęsta dūmuose, tvyro specifinis kvapas. Kai 1994 m. toks gaisras kilo Vydmantuose, prasidėjęs vasarą jis baigėsi tik rudenį. Penktadienį-šeštadienį ugniagesiai darbavosi Voveraičiuose. Kemsynas, palei geležinkelį užgesintas penktadienį, vėl įsiliepsnojo šeštadienį, išdegė apie 800 arų plotas. Pastaruoju metu padaugėjo ir savaiminių gaisrų bei gaisrų dėl neatsargaus elgesio su ugnimi šiukšlynuose, sąvartynuose. Tokie gaisrai kilo Rūdaičiuose ir Raguviškiuose. Šiemet ugniagesiams pavyko išgelbėti pastatus, prie kurių degė žolė. Ugnis įsigavo tik į vieną daržinę Darbėnuose. Liepą Kūlupėnuose degė miškas ir triskart miško paklotė. Pastarosios, kaip ir durpynai, sunkiai užgesinamos, nes sunku rasti ugnies židinį. Ugnis iš po miško paklotės gali „išlįsti“ ir po kelių dienų. Panašiai gaisrai kyla dėl pamestų cigarečių nuorūkų – ugnis įsigauna palengva. Miškuose nuo metų pradžios kilo šeši gaisrai. Dukart degė skalbimo mašinos. Ugnis žymesnių nuostolių nepridarė, nes namuose buvo žmonių, kurie laiku pastebėjo ugnį. Dėl techninių priežasčių degė du automobiliai, kurie nebuvo labai senos laidos. Vasarą potencialiais gaisro židiniais tampa vasarinės virtuvės. „Net 60-70 proc. visų gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi“, - sakė rajono ugniagesių vadovas. Tarvyduose degė gyvenamasis namas. Jo gyventojas užkūrė krosnį, nes pamiršo, kad dalis dūmtraukio – nugriuvusi.
|
|
