Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Nuo sausros nukentėję ūkininkai pagalbon šaukėsi ministrę

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-08-01
Atostogaujanti Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, tarpininkaujant Seimo nariui Virginijui Domarkui, ketvirtadienio vakarą atvyko į rajono Savivaldybę susitikti su ūkininkais.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, ketvirtadienio vakarą apsilankiusi Kretingoje, rajono ūkininkams pažadėjo atkreipti dėmesį į jų prašymus, ieškant būdų, kaip kompensuoti dėl sausros patirtus nuostolius.

Ūkininkus gamta bando jau trečią kartą

Rajono ūkininkai mano, kad nesulaukę valstybės paramos šiemet atsidurtų ant bankroto slenksčio. Jie suskaičiavo, kad, žiemą žuvus žiemkenčiams, vasarinių grūdinių kultūrų derlingumas rajone bus apie 2 t iš ha, t.y. 30-50 proc. grūdų derliaus. Laukiamas rapsų derlingumas – apie 0,8 t iš ha. Grūdinių kultūrų ir rapsų rajone deklaruota 17 tūkst. ha, todėl nuostoliai, ūkininkų nuomone, gali siekti 10-12 mln. Lt.

Gyvulininkystė, ūkininkų teigimu, taip pat atsidūrė katastrofiškoje situacijoje. Pasak ūkininko Antano Parišausko, šiemet teko šienauti visas pakrūmes, kitas sunkiai prieinamas vietas, bet žiemą vis tiek nebus kuo gyvulių šerti, kaip dabar nebėra kur jų ganyti – ganyklos išdegė. Šiuo metu gyvulius tenka šerti tuo, kas buvo suruošta žiemai. Kadangi nebeauga ir kukurūzai, nebus kuo papildyti pašarų atsargų.

Žemės ūkio ministrė pažymėjo, kad šiemet pirmą kartą kaip nuostolius tenka fiksuoti ir žalieną.

„Ištiko bėda, kokios dar nebuvo, - susitikime su ministre K.Prunskiene sakė rajono Tarybos narys Povilas Turauskis. – Pernai derlių sunaikino liūtys, bet gavome kompensacijas ir rudenį atsėjome. Nors visa gražiai sužaliavo, bet žiemą nutirpo sniegas ir tai, kas buvo atsėta, nušalo. Pavasarį vėl pasėliai sudygo, bet nesant lietaus visa dar kartą žuvo“.

Pasak specialistų, dirva tapo nebegyvybinga, todėl net lietus situacijos nebepakeistų.

Nuostolių skaičiavimo metodika - keistina

Ūkininkai nukentėjo keliskart, todėl baiminasi, kad, susumavus ir šalčio, ir sausros pridarytus nuostolius, jie gautų mažesnes kompensacijas.

Kaip sakė ministrė K.Prunskienė, pagal Europos Sąjungos nuostatas nuostoliai kompensuojami tuomet, kai prarasta ne mažiau 30 proc. pajamų. Žemės ūkio ministerija kartu su partneriais rengia naują metodiką, kurią ketina pateikti atsakingoms institucijoms Briuselyje. Šios metodikos esmė, kad nuostoliai būtų skaičiuojami ne nuo visų ūkio pajamų, o vertinant kiekvieną pasėlių kultūrą atskirai, t.y. sieks realaus vertinimo.

Ministrė, būdama Kretingoje, pažymėjo, kad siekiama atkurti Agrometeorologijos tarnybą. Ši tarnyba atlikdavo hidrometeorologinius dirvožemio tyrimus, tačiau 2000 m. ji buvo panaikinta ir tyrimai nebedaromi. Todėl, pasak ministrės, surinkti duomenis ir įrodyti, kad pasėliai žuvo ar nukentėjo dėl gamtos reiškinių - be dirvožemio tyrimų yra sudėtinga.

Dokumentus apie Lietuvos žemdirbių patirtus nuostolius Europos Komisija pasirengusi priimti tik tuomet, kai bus nuimtas šių metų derlius, o svarbiausi kriterijai, kuriuos ši komisija pripažįsta kaip tinkamus suteikti valstybei leidimą paremti žemdirbius dėl patirtų nuostolių nuo gamtos reiškinių, yra Hidrometeorologijos tarnybos ir Konkurencijos tarybos pažymos. Parama teikiama iš šalies biudžeto.

Nesibaigiantys karščiai sausai išdžiovino dirvas, laukus, paversdami žemę negyvybinga, tarp pirštų byrančia smiltimi arba tvirtais sueižėjusio molio luitais.

Ketinama kurti draudimo fondą

Ministrė K.Prunskienė priminė apie būtinybę drausti pasėlius. Pasak ministrės, draudimo kompanijos rūpinasi savo pelnais, todėl nustato per dideles įmokas.

„Sistema turi dirbti ne draudimo kompanijoms, o ūkininkų nuostoliams kompensuoti“, - sakė K.Prunskienė.

Todėl kuriamas laisvanoriško draudimo modelis, kai į specialų fondą, kurį galėtų administruoti Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, tam tikrą sumą nuo deklaruotų pasėlių ploto įneštų žemdirbiai, o kitą - 50 proc. dalį – valstybė.

Kretingiškiai siekia kitokio vietovės statuso

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus kreipėsi į ministrę K.Prunskienę dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių pakeitimo. Šį prašymą aktyviai palaiko visi rajono ūkininkai. Nes esant dabartiniam suskirstymui, kuris, ūkininkų teigimu, neatitinka tikrovės, mūsų žmonės netenka didelių pinigų.

Šalies teritorija yra suskirstyta į keturių rūšių zonas: didelio ir mažo nepalankumo vietovės, mažo nepalankumo vietovės tik kai kuriose seniūnijose ir nėra nepalankių ūkininkauti vietovių. Pagal šį suskirstymą vienintelis visame Vakarų regione Kretingos rajonas yra išskirtas kaip rajonas, kuriame nėra nepalankių ūkininkauti vietovių. Trijų pirmųjų zonų ūkininkai gauna 195–260 Lt kompensacines išmokas už hektarą. Mūsų rajono ūkininkai teisės į tokias išmokas neturi.

P.Turauskis, buvęs vieno iš kolūkių vadovas, neslėpė, kad visi rodikliai buvo gerinami dirbtinai, tačiau kaip tik jie ir galėjo lemti nepalankų mūsų rajonui dabartinį skirstymą į minėtas zonas. Kretingos rajone yra priesmėlio žemių, todėl, norint gauti gerą derlių, į jas reikia daugiau investuoti.

Pasak ministrės, šios kompensacinės išmokos iš Europos Sąjungos yra suderėtos septyneriems metams, todėl galimybė keisti atsiranda tik 2007 m.

„Reikia apsispręsti, pagal ką skirstyti – ar pagal žemės kokybę, ar pagal derlingumą, - sakė K.Prunskienė. – Gal teisingiausiai būtų skirstyti ne rajonais, o ūkiais“.

Galimybės kompensuoti žalą priklauso nuo valstybės biudžeto pajėgumų

Žemės ūkio ministrė pabrėžė, kad ministerija imasi visų priemonių paramai suteikti. Tačiau galimybės kompensuoti žalą priklauso nuo valstybės biudžeto pajėgumų - parama teikiama ne iš ES, bet iš šalies biudžeto. Pagal dabar galiojančią tvarką, valstybės paramai teikti reikia gauti Europos Komisijos pritarimą, kuris duodamas tik įrodžius, kad patirti realūs nuostoliai ir parama būtina.

Savivaldybių žemės ūkio skyrių sudarytos komisijos renka žemdirbių raštiškus prašymus dėl gamtos padarytos žalos laukams ir vertina nuostolius. Komisijos žemdirbių nuostolius ir jiems priskirtinas kompensacines išmokas suskaičiuos, vadovaudamosi atliktų patikrų faktiniais duomenimis ir ministerijos parengtomis paramos teikimo žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolius dėl hidrometeorologinių reiškinių, taisyklėmis, penktadienį pranešė Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Galutinį žemdirbiams padarytų nuostolių įvertinimą bus galima atlikti tik nuėmus derlių. Europos Sąjungoje vienkartinės kompensacinės išmokos skiriamos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolius, viršijančius 30 proc. sąlyginių pajamų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas