Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“ neseniai grįžo iš tarptautinio folkloro dainų ir šokių festivalo Turkijoje. Ten kolektyvas susipažino su kitų šalių liaudies šokiais bei vakariečiams dar egzotiška turkų kultūra.

Tradicinis festivalis, vykęs nedideliame Aksehir mieste, cetrinėje šalies dalyje, vietos gyventojams yra didelis įvykis.

Šventė pavadinta turkų išminčiaus, pasakų kūrėjo Nasreddin Haca vardu, kuris Aksehir mieste gyveno ir buvo palaidotas. Legenda tapęs Nasreddin Haca suvenyruose vaizduojamas jojantis ant asilo – tai motyvas iš populiarios jo paties pasakos. Toks Nasreddin Haca pavaizduotas ir ant suvenyrų, kuriuos „Ratilėlio“ kolektyvui įteikė festivalio organizatoriai.

Kaip papasakojo „Ratilėlio“ vadovė Živilė Adomaitienė, šokių pasirodymai vyko miesto gatvėse, aikštėse, skveruose, kur susirinkdavo daug žiūrovų. Į 47-ąjį festivalį atvyko ir svarbių šalies asmenų, kuriuos lydėjo sustiprinta apsauga.

Festivalyje dalyvavo dešimt grupių iš Jordanijos, Gruzijos, Čekijos, Lenkijos, Turkijos, Lietuvos ir kitų šalių. Skirtinguose koncertuose šokdavo po keletą kolektyvų.

Lietuviai pasirodė devyniuose koncertuose. „Ratilėlio“ vadovė pasakojo, kad labiausiai žiūrovai įvertino šokius, turinčius vaidybinių elementų. Kretingiškiai pelnė simpatijas „Vai, dūda“ šokiu, kurio metu publikai mėtomi riestainiai. Taip pat žiūrovus sužavėjo šokio elementas, kai vaikinas aukštai iškelia merginą.

Prieš koncertą nebuvo galimybės parepetuoti naujoje vietoje, todėl šokdami vaikai turėjo patys greitai susiorientuoti.

Šokti teko ant akmenų grindinio, asfalto. „Ypač buvo gaila gruzinų šokėjų, kurių šokiuose daug akrobatinių elementų. Todėl jų brangi avalynė buvo greitai nuplėšta“, – mintimis dalinosi „Ratilėlio“ vadovė Ž.Adomaitienė.

Pasak jos, turkų karingas charakteris jaučiamas ir jų šokių motyvuose: pasirodymuose naudojami ginklai, šaudoma. Didelis dėmesys skiriamas vaikinams – merginos atlieka tik antraeilius vaidmenis. Kitaip nei lietuvių liaudies šokiuose, turkų vaikinai su merginomis beveik nesiliečia: susikabinimas už rankų – intymiausias galimas veiksmas.

Visi festivalio kolektyvai gyveno viename universiteto bendrabutyje. Todėl skirtingų šalių atstovai galėjo tarpusavyje bendrauti. Jie vakaronėse vieni kitus mokino savo šalių tautinių šokių, linkmindavosi diskotekose.

Kretingiškiai ypač susidraugavo su Gruzijos kolektyvu. Pasibaigus festivaliui, nauji draugai sunkiai vieni su kitais išsiskyrė.

Daug keliavusiam „Ratilėlio“ kolektyvui dar nebuvo tekę pabuvoti musulmoniškose šalyse. Tai, kad kretingiškiai gyveno ne kurortiniame mieste, leido pajusti tikrą turkų gyvenimą.

Jiems neįprasčiausia buvo pamatyti daug žemesnę moterų socialinę padėtį. Jos, apsivyniojusios skaromis, apsirengusios laisvai krentančiais plačiais rūbais, visada nuolankios, neprieštaraujančios vyro nuomonei. Net mašinose jos nevertos užimti priekinės sėdynės. Kretingiškiams teko matyti turkų šeimų, kuriose yra kelios žmonos.

Ten įprasta, kad viešose vietose moterų yra mažai. Jų pareiga – dirbti namuose ir auginti vaikus. Visur – ir gatvėse, ir parduotuvėse – dominuoja karšto temperamento vyrai.

Šokėjams įspūdį paliko lengvai bedraujantys ir vaišingi turkų vaikai – jie mūsiškiams nupirkdavo ir padovanodavo gėrimų, suvenyrų.

„Ratilėlio“ šokėjai patys prisipirko ir namo parsivažė prieskonių, saldumynų, arbatžolių, papuošalų, turkiškų kaljanų, spalvingų skarų, vyriškų galvos apdangalų.

Lietuviai pamėgo turkų virtuvę. Skanūs ir lengvi patiekalai dažniausiai pagaminti iš avienos, ryžių, baklažanų, alyvų, fetos sūrio. Šokėjai skanavo tirštų sriubų, kuriose gausu įvairių prieskonių. Jie ragavo ir pasukas primenantį gėrimą airaną, kebabų, gatvėse kepamų lavašų, valgydavo pačių nusiraškytų egzotiškų vaisių.

Turkams šviesaus gymio lietuviai pasirodė labai gražūs, egzotiški. Jie stengėsi mūsų tautiečius paliesti, paglostyti.

„Negali atlaikyti jų žvilgsnių. Todėl festivalio organizatoriai visur mus lydėjo ir globojo. Savarankiškai vaikščioti gatvėmis ar nueiti į tualetą negalėjom“, – kalbėjo Ž.Adomaitienė.

„Ratilėliui“ Turkijoje buvo surengtos ekskursijos, lankymasis ramybe alsuojančioje mečetėje. Šalies sostinėje Stambule jie paplaukiojo laivu Bosforo sąsiauryje.

Šokėjai pamatė vieną įžymiausių Turkijos vietų – Pamukalę, kuri garsėja baltais kalnais. Iš žemės gelmių trykštantys karštieji vandenys išskiria kalcio oksidą. Kalcis, reaguodamas su oru, sukietėja ir kalnus nukloja balta danga.

„Atrodo, kad kalnai pasidengę medvilne – nepaprastas vaizdas“, – įspūdžiais dalinosi Ž.Adomaitienė.

Vaikai išsimaudė šių kalnų viršūnėse esančiuose terminiuose baseinuose, kurių vanduo turi gydomųjų savybių.

Kretingiškiai apsilankė ir netoli nuo šios vietos esančiame antikos mieste, kur savo akimis pamatė išlikusį apgriuvusi amfiteatrą.

Kelionę į musulmoniškąją šalį primins „Ratilėlio“ talismanu pramintas iš šios šalies parsivežtas vėžlys.

Šio kolektyvo šokėjai dalyvauja respublikiniuose koncertuose ir konkursuose, yra tarptautinių Velse ir Ispanijoje vykusių festivalių antrųjų vietų laimėtojai.Šokių studija „Ratilėlis“ pripažintas geriausiu 2005 m. vaikų šokių kolektyvu Lietuvoje ir yra „Aukso paukštės“ laureatai.

Dovilė SIMAITYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas