Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Romualdas Lechavičius ir Ingrida Kriaučiūnaitė savo vestuvių dieną jautėsi pakiliai, vilkėdami puošnius tiksliai rekonstruotus XIII amžiaus jaunųjų rūbus.

Lengvais žingsneliais šokančios damos, šarvuotų riterių dvikovos ir jų masinės kovos, šaudymo iš lanko turnyras ir skambanti viduramžiška muzika. Visa tai – ne istorinio filmo kadrai, o tikra vestuvių puota, surengta pagal viduramžių riterių papročius. Jaunųjų garbei surengtos iškilmės įvyko Klaipėdoje Jūros šventės metu.

Jaunieji – Romualdas Lechavičius ir Ingrida Kriaučiūnaitė – viską stebėjo iš papuoštų sostų ir visų akį žavėjo prabangiais XIII amžiaus rūbais.

Vestuvių pokylio dalyviai buvo ir „Tamplierių ordino“ riteriai su damomis iš Kretingos.

Vestuvių puota pagal viduramžių tradicijas prasidėjo pasibaigus oficialiajai sutuoktuvių ceremonijai Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Prie bažnyčios esančioje pievoje rinkosi jaunųjų giminės ir draugai, riteriai ir damos.

Tarp svečių buvo ir „Viduramžių pasiuntiniai“, kurie dėvėjo XIV- XV amžių tiksliai rekonstruotus šarvus. Šie riteriai organizuoja viduramžių šventes Trakų pilyje.

„Viduramžių pasiuntinių“ damos parodė ir kitus pamokino šokti senovinių šokių, kurie iki XIV a. buvo religinių apeigų dalis.

Šventės svečius linkmino muzikantai iš Baltarusijos, kurie grojo viduramžišką muziką.

Tokios istoriškai tikros vestuvės pagal viduramžių tradicijas Lietuvoje įvyko pirmą kartą. Trečius metus riterių istorija besidomintis R.Lechavičius sakė, kad nūdienos pompastika jau pabodusi, o viduramžiai jį žavi morale, pagarbos dvasia, kurios esama ir riterių kovose.

R.Lechavičius ir I.Kriaučiūnaitė prabangius jaunųjų rūbus pagal Šventųjų koplyčios vitražą, istorinius šaltinius siuvosi pas siuvėją. Stengiantis išlaikyti autentiškumą, beveik visa apranga pasiūta rankomis iš šilko, šilkinio veliūro, šilkinio veltinio ir lino.

Jaunieji pagal viduramžių modelį vilkėjo ne tik Henriko II laikų puošnius viršutinius rūbus, bet ir tokius, kaip tada būta, šilkines kojines, apatinius rūbus, batus. Jie pasipuošė žalvario, aukso ir mamuto kaulo papuošalais.

Dvikovose, kuriomis buvo pagerbti jaunieji, vienas prieš vieną susikovė riteriai iš „Viduramžių pasiuntinių“, „Karališkosios gvardijos“, „Tamplierių ordino“ ir Kretingos jaunimo klubo „Mes tik“ „tamplieriai“. Vėliau visi jie dalyvavo masinėje kovoje.

Riterių kovos – tai sporto šaka, todėl reikia treniruotis, kad vilkint apie 40 kg sveriančią aprangą, būtų galima kovoti kalavijais, kirviais ar kitais ginklais, kurie yra specialiai atbukinti. Nedidelių sužalojimų vis tiek neišvengiama.

Svečiai varžėsi šaudymo iš lanko į taikinį rungtyje. Jaunieji šauniausiems įteikė dovanas.

Šių dienų riteriai dvikovų nevaidina – jie, naudodami bukintus ginklus, iš tiesų kovoja visomis jėgomis. Nuotraukoje – „Karališkosios gvardijos“(kairėje) ir „Tamplierių ordino“ riterių dvikova. Dešinėje atokiau kovą stebi „Viduramžių pasiuntinių“riteris.

„Mes tik“ grupę sudarė kretingiškiai Simona, Eglė, Lauryna, Artūras, Milvydas, salantiškės dvi Vilijos, palangiškiai Mantas ir Donatas.

„Mes tik“ merginos didžiavosi, kad jos – pirmosios tamplierių damos Lietuvoje ir svajojo išmokti senovinių šokių. Simona paaiškino, kad pagrindinė damos pareiga – nušluostyti riteriui prakaitą, atnešti vandens, stebėti jo kovas.

Vilija pasakojo, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, susikurti naują vaidmenį.

Kretingiškiai, dalyvavę viduramžių šventėse Trakuose, susirado bendraminčių ir iš kitų miestų.

Kretingiškius domėtis viduramžių tradicijomis paskatino palangiškis Marius Kurpius. Jis parengė projektą „Riterių kalvė“, kurį finansavo Europos komisija pagal programą „Jaunimas“. Vilkėdami riterių ir damų rūbais jaunuoliai žadėjo suorganizuoti viduramžių renginį bei išleisti knygą, kuri mokys, kaip pasigaminti aprangą.

Klubo „Mes tik“ vadovas Audrius Danilevičius pasakojo, kad pasisiūti būtent Tamplierių ordino aprangą jie nutarė todėl, kad apie šiuos riterius yra išlikusios daug istorinės medžiagos.

Neformali jaunimo grupė aprangą pagamino penkioms poroms. Jų rankomis buvo padaryta beveik viskas, tik merginų sukneles padėjo pasiūti siuvėja. Iš aksomo pasiūtos suknelės išsiskiria ilgomis puošniomis rankovėmis, bet nėra įliemenuotos – liemenį išryškina odinis dirželis, ant kurio segami damai būtiniausi daiktai. Plaukai pridengiami šydu, kurį prilaiko galvą apjuosiantis varinis žiedas.

Tamplierių riteriai dėvėjo žiedinius šarvus, kurie gerai saugojo nuo dūriamųjų smūgių. Vieniems šarvams pasigaminti reikia apie 20 – 25 tūkst. dviejų milimetrų storio metalinių žiedų.

Matas Kurpius pasakojo, kad vienus šarvus jis pasigamino per dvi savaites. Jis sakė, kad pasidaryti šarvus pačiam – tai vyriškumo įrodymas.

Lietuvoje yra ir daugiau žmonių, besidominčių Tamplierių ordino istorija bei rekonstruojančių jų aprangą. Šių dienų „Tamplierių ordino“ komandoras – religinis ir karybos vadas – Jurijus papasakojo, kad jis prieš ketverius metus buvo vienas pirmųjų mūsų šalyje susidomėjęs šia veikla.

Tamplierių ordinas nuo XI a.pab. iki XII a.vid. buvo stipriausia karinė jėga Europoje. Iš pradžių ordiną sudarė devyni nariai, kurių tikslas buvo apsaugoti nuo užpuolimų į Jeruzalę keliaujančius piligrimus. Ordinas buvo įsikūręs Jeruzalėje stovėjusios Saliamono šventyklos šiauriniame sparne.

Šv.Bernardo pagalba tamplierių įstatus patvirtino popiežius ir jų ordiną atleido nuo prievolių. Ši privilegija ir dėkingų už apsaugą piligrimų paaukotas turtas leido ordinui praturtėti ir sėkmingai didinti narių skaičių. Ordinui tarnavo vyrai, kurie buvo asketiško gyvenimo būdo besilaikantys pamaldūs vienuoliai, o taip pat – ir narsūs karžygiai. Greitai ordinas įkūrė komandorijas kitose Europos šalyse, didžiausios – Prancūzijoje, Anglijoje. Iki šiol šis ordinas realiai veikia Ispanijoje.

Tamplierių ženklas – aštunkampis kryžius – simbolizuoja aštuonis Dievo įsakymus.

Tamplierių ordino likimas yra paslaptingas. Vieni riteriai dėl didėjančių turtų buvo nuteisti kaip eretikai, kiti susijungė su Gailestingųjų riterių ordinu.

Jurijus sakė, kad netrukus Lietuvoje bus įsteigta žmonių, besidominčių Tamplierių ordinu, asociacija „Šiaurės šventyklos ordinas“.

Dovilė SIMAITYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas