Atlaidai garsėjo ir sovietmečiu
Kaip sakė Darbėnų parapijos klebonas Arūnas Bladžius, Šv. Petro ir Pauliaus atlaidų diena Darbėnuose yra ir bažnyčios vardo diena. Atlaidus Darbėnuose be Arūno Bladžiaus dar vedė jo kolegos – Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčios klebonas kunigas Vilius Viktoravičius ir Lietuvos kariuomenės Tauragės įgulos karo kapelionas kunigas Remigijus Monstvilas.
Dvasininkai sakė, jog šie atlaidai Darbėnuose – nuo seno pamėgti žmonių. Netgi aršiuoju sovietmečiu, kolūkiniais laikais žmonės Šv. Petro ir Pauliaus atlaidų dieną neidavo dirbti į laukus.
“Esu grynas darbėniškis – čia gimiau, čia užaugau. Nebūdavo metų, kada nenueitume į Šv. Petro ir Pauliaus atlaidus. Tik šiemet suvėlavau, bet būtinai su procesija apeisiu aplink bažnyčią”, - apie atlaidų populiarumą kalbėjo vienas darbėniškis. Nepeikė jis ir tą pačią dieną švenčiamos miestelio šventės, tik sakė, jog žmonės anksčiau švęsdavo daug linksmiau, nes gyvenę geriau.
Darbėnų miestelio šventės scenarijumi rūpinęsis Kretingos kultūros centro Darbėnų filialo vedėjas Artūras Juška sakė, jog svarbiausias šventės akcentas – karnavalinė eisena. Idėja, atkeliavusi iš Kretingos miesto šventės, visiškai pasiteisino ir Darbėnuose. Piliakalniškiai, karnavale suderinę senovę – karžygių bei vaidilučių laikus – su šiandienine simbolika, savo pačių pasidarytas kaukes žada parodyti ir per savo tradicines Onines, ir Laukžemėje – per Žolines.
Kad būtų linksmiau švęsti, darbėniškiai į savo šventę pasikvietė Palangos dūdų orkestrą, vadovaujamą Vyganto Rekašiaus, kaimo kapelą iš Rūdaičių (vadovas Stasys Lukauskas), Stasio Grabio vadovaujamą Lazdininkų liaudišką kaimo kapelą bei Stepono Butkaus vadovaujamą Darbėnų kapelą. Šventę pravedė Danutė Leknienė ir Antanas Mockus.
Darbėnuose gyvena per 2 tūkst. gyventojų. Suskaičiuota, jog Darbėnuose gyvena 26 Petrai, Petrės ir Povilai. Tie varduvininkai, kurie atėjo į miestelio šventę, vardo dienos proga ir buvo pasveikinti bendruomenės žmonių.
Laikosi tradicijos
Kartenos miestelio šventės “kaltininke” Kartenos seniūnė Zita Rapalienė ir bendruomenės centro “Kartena” pirmininkė Jūratė Račkauskaitė pavadino jau anapilin išėjusią mokytoją Bronę Buivydienę. Būtent ji istoriniuose archyvuose “atkapstė” Kartenos miestelio įkūrimo datą.
Prieš trejus metus, švenčiant Kartenos įkūrimo 750-ąsias metines, Kartenos centre buvo pastatyti trys koplytstulpiai. Būtent iškilmėmis prie koplytstulpių ir prasidėjo Kartenos miestelio šventė, šiais metais sutapusi su Šv. Petro ir Pauliaus atlaidais Kartenos bažnyčioje.
Kartena nuo seno garsėja išskirtinio grožio gamta, išugdžiusia ne vieną menininką, mokslo žmogų. Ir šiais metais Kartenos bendruomenė, švęsdama miestelio gimtadienį, sulaukė pačių ištikimiausių kraštiečių – Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjo Vlado Domarko, kompozitoriaus Jono Domarko, žurnalisto, radijo laidų apie gamtą autoriaus Adolfo Drungilo. Šventėje dalyvavo ir buvęs karteniškis, dabar – Žalgirio seniūnas Povilas Šližius. Jį bei Kartenoje gyvenančius 11 Petrų ir Povilų – nesvarbu, kokio amžiaus – Kartenos bendruomenė pasveikino varduvių proga.
Siekdami paįvairinti šventės scenarijų bei į šventę pritraukti kuo daugiau karteniškių ir aplinkinių kaimų žmonių, šventės organizatoriai sugalvojo atrakciją – masinį teatralizuotą vaidinimą “Barbės ir Motiejaus veselė”. Šioje “veselėj” visi svečiai ir viešnios vaišinosi prie bendro vaišių stalo, kuriuo pasirūpino gausus šventės rėmėjų būrys.
