Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šiemet jonažolė Joninėms nepražydo

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2006-06-23
Antanina Kniukštienė vaistažoles renka ne tik laukuose - jos puikiai veši ir pačios darže.

Birželio pabaiga – žolynų žydėjimo metas. Tačiau šiemet Joninėms jų pražydo tik dalis. Pasak Budriuose gyvenančios ir žoleles renkančios Antaninos Kniukštienės, kad žolynai nežydi - kaltas vėlyvas pavasaris.

Gydo visas ligas

Anot A.Kniukštienės, jonažolė gydo 99 ligas. Yra net sakoma, kad duonos neiškepsi be miltų, o ligos neišgydysi be jonažolės. Pašnekovė prisipažįsta, kad jai jonažolė žinoma dar iš vaikystės, kai mama iš jos virdavo arbatą. Praėjusiais metais šios vaistažolės buvo daug prisirinkusi, ir šiemet, kad ir vėliau, tikisi jos prisirinkti.

- Joninių išvakarėse eisiu ieškoti sidabražolės, dar kitaip vadinamos deksne. Ji tinka žaizdoms gydyti,- sakė pašnekovė.

Anot moters, neišsiversi ir be kitų vaistinių augalų – taukės, dar vadinamos kaulažole, ramunėlių, kmynų, anyžinės žolės, kuri labai gelbsti nuo vidurių pūtimo, padeda suskaudus skrandžiui. Nepakeičiama ir kaulažolė, kurią sumalus mėsmale užpila degtine. Tai esantis nepakartojamas vaistas nuo sąnarių skausmo. Šiuo užpilu trina ne tik skaudančius sąnarius, bet ir šaukštelį išgeria. Moteris sakė, jog vyrui gydant sąnarius išbandžiusi ir kitą veiksmingą receptą - druskos ir degtinės kompresą.

Prisirenka ir bitkrėslės, dar saulakrėsle vadinamos. Ji ypač tinka vaikams nuo pilvo skausmo.

A.Kniukštienė prisimena, kad mama pečionėje (daiktas, panašus į orkaitę, tik įmūrytas krosnies sienelėje ir taip neįkaistantis, o tik palaikantis šilumą) nuolat turėdavo butelaičius deksnių, valerijonų užpilų.

Renkanti ir vadinamąją Marijos žolelę, kuri tinka nuo plaučių uždegimo. Anksčiau jos be vargo galėjo rasti prie Minijos, dabar jos sparčiai mažėja. Renka ir pamiškėse augantį bukvistą, kuris gelbsti nuo gripo ar slogos. Prie šios vaistažolės dar prideda ramunėlių, šeivamedžio.

Renka ir beržų lapus, šalpusnį, gyslotį.

Moteris prisiminė, kad vaikystėje nusiskynę gysločio lapą, jos dar paspjaudydavo, kad geriau prikibtų pridėjus ant skaudamos vietos.

- Būtinai prisirinksiu liepžiedžių, valerijonų. Pastarieji renkami vėliau – rugpjūčio mėnesį,- pasakojo A.Kniukštienė.

Neapsieina ir be kraujažolės, raskilų, pakalnutės, anksčiau vadintos ožkabarzdėmis - jos naudojamos sunegalavus širdžiai. Prisirenka ir mėtų, melisos, medetkų, liepžiedžių, žydinčių aviečių – visko ir neišvardysi.

Anot pašnekovės, renkant vaistažoles ir jas džiovinant reikia laikytis tam tikrų taisyklių: nerinkti pietų metu ar esant rasai, džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje ir kt.

Pasak pašnekovės, pažįstamiems ar kaimynams paprašius vaistažolių, ji niekada neatsisako jų duoti. Ne visi kaimo žmonės renka vaistažoles: vieni apie jas blogai nutuokia, kiti gal ir patingi prisirinkti. Kai kurias vaistažoles moteris augina savo darže.

A.Kniukštienė išbandė ne tik vaistažolių poveikį, bet ir kitus senolių gydymo būdus. Ypač vertina rupūžes, užpiltas degtine. Rupūžės trauktine trina ne tik skaudamas vietas, bet ir gurkšteli, skaudant kaklui, užėjus anginai. Tinka ir išdžiovinta, krosnyje paskrudinta, sutrinta rupūžė. Ją reikia paruošti su medumi ir šiltu pienu. Kaulams stiprinti naudoja išdžiovintus ir kavamale sumaltus kiaušinių lukštus. Įsitikinusi, jog nuo kai kurių ligų gelbsti ir šlapimas su priedais.

Kai kuriuos vaistinius augalus A.Kniukštienė užpila degtine. Tokiais naminiais vaistais ji ir pati gydosi, ir sunegalavusiam kaimynui negaili.

- Anksčiau galvos skausmui numalšinti buvo naudojami net raugintų burokėlių griežinėliai, - sakė pašnekovė.

Joninių išvakarėse rinkti vaistažoles – sena tradicija

Kasmet birželio 22 – 24 dieną Lietuvoje - Saulės grąžos metas. Kai diena būna ilgiausia, o naktis – trumpiausia, švenčiamos Joninės, dar vadinamos Rasos švente arba Kupolinėmis.

Rasos šventė turi labai senas tradicijas. Manoma, jog šios tradicijos susiformavo dar ankstyvosios gimininės santvarkos laikais.

Buvo manoma, jog trumpiausios nakties išvakarėse surinktos žolės įgyja ypatingų galių. Jos galėjo išgydyti ligas, atnešti laimę, jomis buvo buriama. Todėl merginos ir moterys pasklisdavo po laukus rinkti žolynų. Pirmiausia ieškodavo perkūnžolės – Perkūno sėtos ir augintos žolės, kuri turėjo apsaugoti nuo perkūnijos ir padėti velnio apsėstiems žmonėms, sergant priepuoliu ar skaudant širdžiai.

Nusiskindavo ir nelabai gerą vardą turinčią, raganų žole vadinamą rausvažiedę širdažolę. Esą iš šios žolės raganos išsivirusios košės ir ja pasitepusios pažastis galėjo Joninių naktį skraidyti. Tačiau nuo raganų galėjo apsiginti kiečiu, pelynu, šermukšniu, ajerų lapais.

Rinkdavo ir girgždukus – šios vaistažolės buvo naudojamos plauti riebaluotiems audiniams bei vilnoms.

Visas žoles skubėjo surinkti iki vidurnakčio, nes tikėjo, kad jos vėliau netenka daug gydančių galių.

Nepaprastų – gydomųjų - galių turėjusi ir trumpiausią naktį surinkta rasa. Surinkta rasa buvo pašlakstomi daržai, kad geriau derėtų, jos duodavo karvei, kad ši pieno negailėtų. Tikėta, kad jei ūkininkas nuogas apibėgs savo laukus ir rasoje išsivolios – sulauks gero derliaus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas