Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Salantų miesto futbolo bendruomenė, pagerbdama savo miesto futbolo legendą – Viktorą Budrį, šio žaidėjo 50-ies metų jubiliejaus proga surengė šventinį turnyrą. Jame žaidė Salantų ir Kretingos futbolo veteranai bei Salantų jaunimas.

Jubiliejinio turnyro, skirto salantiškio futbolo žaidėjo Viktoro Budrio (nuotraukoje – priekyje su gėlėmis) 50-ies metų jubiliejui paminėti, dalyviai ir organizatoriai.

Viktoras Budrys – ilgametis Salantų komandos žaidėjas, šiuo metu dar žaidžiantis ir už veteranų, ir už Salantų jaunimo komandas. Geros sportinės formos Viktorui Budriui galėtų pavydėti ne tik jo bendraamžiai, bet ir jaunesni futbolo žaidėjai.

Pats Viktoras Budrys sakė, jog futbolas jo gyvenime turėjęs didelę reikšmę. “Mėgstu ir žaisti, ir žiūrėti, kaip kiti žaidžia, - kalbėjo sportininkas. – Kažkada futbolo mokėmės vienas iš kito, gatvėje ir kiemuose. Mūsų, veteranų, visa karta tokia. Visi dar atsimename, kokios gilios Salantuose buvo gatvės futbolo tradicijos”.

Viktoras Budrys, žaisdamas Mažeikių “Atmosferos” komandoje, kartu su šia komanda 1979 m. tapo Lietuvos čempionu. Čempionų komandoje salantiškis žaidė ketverius metus. “Tai buvo laikai, kai iš sporto buvo neįmanoma pragyventi, o juolab – išlaikyti šeimą, - taip apie pasitraukimą iš rimtos komandos kalbėjo Viktoras Budrys. – Užtat futbolas man buvo, yra ir bus ir poilsis, ir hobis”.

Viktorą Budrį 50-ies metų jubiliejaus proga pasveikino Salantų miesto seniūnas Kazys Galdikas, Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, Salantų jaunimas, Kretingos veteranai, kolegos iš Klaipėdos, rajono Sporto skyriaus sveikinimą perdavė Romualdas Leknius.

Apie Viktorą Budrį – kaip futbolo žaidėją, kolegą, draugą – jo bičiuliai aikštėje ir gyvenime kalbėjo:

Viktoras Butrimas:

- Viktoras Budrys, kaip ir aš, futbolą pradėjo žaisti gatvėje. Tai buvo seniai – gal prieš 40 metų. Jis jau tuomet išsiskyrė iš visų mūsų. Visada ramus, tolerantiškas – koks buvo gyvenime, toks buvo ir aikštėje, arba atvirkščiai. Išsiskyrė Viktoras savo techniškumu ir labai daug futbole pasiekė savo darbu – juk tuomet jokių, išskyrus gatvės, futbolo mokyklų nebuvo. Viktoras visada žaidė saugo pozicijoje. Tai – kaip žaidimo dispečeris. Jis visada iš mūsų geriausiai matė ir tebemato aikštę, jaučia visas situacijas. Kad ir kiek metų prabėgo, Viktoras žaidžia taip pat.

Romualdas Leknius:

- Turiu pasakyti, kad Viktoras Budrys yra vienas iš daugiausiai futbole pasiekusių salantiškių. Aš Viktorą lyginu su kitu ilgamečiu Salantų žaidėju Jonu Smulkiu, kuris futbolą taip pat dar žaidė perkopęs per 50 metų. Galvoju, ar tik Viktoras nebus pergyvenęs savo kolegos: Viktoras – jaunatviškas, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, išlaikęs gerą sportinę formą. Juk lošia dar ir už Salantų jaunimą. Ir nė kiek netrukdo: turėdamas tokį patirties, savo žaidimo techniko bagažą, aikštėje jis juda racionaliai, žaidėjai visada sulaukia tikslių jo kamuolio perdavimų. Tiesa, Viktoras turi vieną “minusą” – iš jo dviejų sūnų nė vienas nepasuko tėvo pėdomis.

Virmantas Butrimas:

- Augom kartu su Viktoru. Esame vienmečiai. Visuomet juo žavėjausi – jutau, kad taktika ir technika Viktoras pranokdavo daugelį. Gyvenime Viktoras – kuklus, ir mes visada mokėmės iš jo. Buvo Salantuose ir kitų pavyzdžių: žiūrėjome į futbolą žaidžiančius Andrių Žiobaką, mokytoją Romualdą Leknių, Tomą Brasą ir jo brolį Algį, Edvardą Beniuševičių, Joną Budrį. Tai – futbolininkų karta, iš kurios buvo ko mokytis. O tarp jų buvo ir Viktoras Budrys.

Gyvenime Viktoras – labai ramus. Tas ramumas persikelia ir į aikštę. Tokio žaidėjo visada reikia, nes sportas yra susijęs ir su neigiamomis aistromis. Viktoras žaidžia ir kalba taip, kad nejučia pagalvoji – jo amžius kitoks. Jis tikrai jaunesnis, negu yra išties.

Kazys Stankus:

- Viktoras – draugiškas. Tokių žmonių yra reta. Visada ramaus būdo jis mums – didelis pavyzdys. Su Viktoru žaidžiau gal apie 20 metų. Aikštėje Viktoras visada išsiskyrė savo kūrybingumu. Savo atakomis arba tuo, kad kamuolį išmeta ten, kur priešininkas visai nesitiki, Viktoras žaidimą padaro dinamišku ir patraukliu. Futbolo terminais, Viktoras “skaito” žaidimą, t.y. mato viską į priekį. Kitiems bereikia tik išpildyti Viktoro užmačias futbolo aikštėje.

Gediminas Žilys:

- Kartu su Viktoru žaidžiame nuo 1983 metų. Abu – centre, abu – saugai. Visąlaik mokiausi iš Viktoro. Aikštėje kartais būdavo susižodžiuojame, tačiau po varžybų – visada tik geruoju. Pagalvodavau – buvęs čempionas, o toks taktiškas. Komanda negali be jo apsieiti, o ir nėra buvę, kad jis rungtynes praleistų. Galvoju, ko gero nė sirgęs nėra. Galiu pasakyti tik viena – jei nėra Viktoro, nėra ir žaidimo. Tai – žaidėjas universalas: gerai žaidžia visose pozicijose, ir puolant, ir ginantis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas