|
|
|
Matematikos studijos – universalus pasirinkimas
Iš Kretingos kilęs vienas jauniausių Vilniaus universiteto profesorių Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas 39-erių Paulius Drungilas teigė, kad jo studijų pasirinkimą ir akademinę karjerą lėmė mokytojas, laiku pastebėjęs gabumus ir paskatinęs siekti akademinių aukštumų. Neseniai kretingiškiui skirta trečioji Lietuvos matematikų draugijos premija. Paskatino mokytojas P. Drungilas prisiminė, kad besimokydamas aštuntoje klasėje jis suprato matematiką būsiant ta sritimi, su kuria jis sies ateitį. Anot kretingiškio, tokį pasirinkimą lėmė tuometėje Simono Daukanto vidurinėje mokykloje matematiką pradėjęs dėstyti mokytojas Vytautas Narmontas. „Jis su visais moksleiviais, kuriems buvo įdomi matematika, dirbdavo iki pat vakaro, atrinkdavo užduotis iš geriausių to meto šaltinių. Paulius Šarka, Karolis Uosis, Šarūnas Vaitkus – keli garsūs Vytauto Narmonto auklėtiniai“, – įvardijo pašnekovas. Jo žodžiais, tai vienas geriausių matematikos mokytojų visoje Lietuvoje: „Nuo devintos klasės, paskatintas mokytojo, pradėjau dalyvauti įvairiuose matematikų rajono ir respublikos lygio konkursuose ir olimpiadose. Didžiausi pasiekimai besimokant mokykloje – vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje atstovavau Lietuvai pasaulinėje matematikos olimpiadoje, o dvyliktoje klasėje iš jos parsivežiau ir bronzos medalį.“ Baigęs mokyklą P. Drungilas neabejodamas rinkosi matematikos studijas: „Stojimo į aukštąją mokyklą dokumentuose galėjau užpildyti 20 skirtingų pasirinkimų, tačiau įrašiau vieną studijų programą – Matematiką ir matematikos taikymą, Vilniaus universitete, kitų alternatyvų nesvarsčiau.“ Pasak profesoriaus, Matematikos ir matematikos taikymo studijų programa universali – ji bus įdomi ir tiems, kas domisi taikymais ir teorine matematika, kuri labiau siejama su akademine aplinka. Vėliau studentai gali specializuotis įvairiose srityse ir disciplinose – draudimo, finansų, ekonometrijos, statistikos, duomenų mokslo ir panašiai. P. Drungilas tikino, kad studijų metai nebuvo sudėtingi dėl tvirto žinių pagrindo, suformuoto dar mokyklos suole. „Nuo pat pradžių labai daug mokiausi, nors ir turėjau gerą pasirengimą, kuris būtinas pirmame kurse. Daugybė disciplinų – matematinė analizė, ribos, grupių teorija, abstrakcijos, kurias iš pradžių sudėtinga perprasti... Joms teko skirti daug laiko ir valios pastangų“, – teigė kraštietis. Kitoms veikloms, išskyrus studijas, pašnekovas atskleidė neturėjęs laiko: „Aktyviai dalyvauti studentų atstovybėje ar kultūrinėje veikloje laiko nelikdavo, beveik visąlaik skirdavau mokymuisi.“ Studijų metu P. Drungilas universitete su kitais gerai besimokančiais studentais lankė vyresnių kursų studentams ir fakulteto dėstytojams skirtus papildomus seminarus, rengtus dėstytojo Hamleto Markšaičio. „Pradėjęs juos lankyti mažai ką supratau, tik kai kuriuos elementus, tačiau dėstytojas rengdavo pokalbius, per kuriuos nuramindavo, kad tam tikros temos ilgainiui taps aiškios“, – prisiminė pats šiandien dėstytoju dirbantis P. Drungilas. Anot jo, matematika yra labai platus mokslas: „Vargu ar pasaulyje yra žmogus, išmanantis visas matematikos sritis. Studijuojant šį mokslą, turbūt kaip ir bet kurį kitą, svarbu kuo anksčiau pasirinkti, kuri sritis yra įdomiausia, nes bakalauro ir magistrantūros studijų metu tik susipažįstama su svarbiausiomis matematikos sritimis, dėl laiko stokos nėra galimybės giliau jas analizuoti. Studentai sužino, kas yra geometrija, matematinė analizė, algebra, diskrečioji matematika, tačiau vėliau neišvengiamas specializacijos pasirinkimas.“ Pašnekovas dar bakalauro studijose susidomėjo skaičių teorija, tad nedelsdamas susirado darbo vadovą – Artūrą Dubicką, vieną produktyviausių Lietuvos matematikų – ir ėmė gilintis į šią matematikos sritį. Disertaciją kretingiškis rašė iš skaičių teorijos, susijusios su algebriniais skaičiais ir polinomais. P. Drungilas magistrantūros studijas baigė per vienerius metus: „Norėjau kuo greičiau įstoti į doktorantūrą ir gilintis į man patinkančią matematikos sritį. Kai kuriuos magistrantūros programoje studijuojamus dalykus aš jau buvau praėjęs, todėl nusprendžiau per kuo spartesnį laiką pabaigti šias studijas.“
Tai – platus mokslas „Mokykloje dar nelabai nutuokiau, kas yra profesionali matematika, vėliau tik įstojęs pamačiau, kad tai yra labai plati sritis“, – apibūdino pašnekovas. Dirba su geriausiais P. Drungilas šiuo metu yra Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas, ir sudėtingiausius iššūkiu šiame darbe jis įvardijo bendruomenės vienijimą. „Fakultetas sudarytas iš keturių institutų, kuriuose dirba apie du šimtus darbuotojų ir pagal studentų – jų šiuo metu studijuoja apie du tūkstančius – skaičių yra vienas didžiausių Vilniaus universitete. Siekiame kiek įmanoma geresnės studijų kokybės, mokslo produkcijos ir skatiname, kad kuo daugiau bendruomenės narių aktyviai imtųsi mokslinio darbo, tai yra labai svarbu“, – apibūdino dekanas. Paklausus, kaip vertina visuomenėje vyraujančią nuomonę dėl prastėjančio moksleivių matematinio raštingumo, P. Drungilas konstatavo, kad VU Matematikos ir informatikos fakultete beveik visi studentai studijuoja valstybės finansuojamose vietose, kurios skirstomos konkurso būdu. Dėl šios priežasties fakultete studijuoja geriausi savo kartos absolventai. „Universiteto ir fakulteto užduotis – taikytis prie jų. Anksčiau mokyklose buvo platesnės geometrijos ir analizės programos, tačiau mokiniai nėra mažiau gabūs palyginus su ankstesnėmis kartomis. Norėtųsi, kad jie turėtų geresnį pasirengimą, tačiau reikėtų tiksliai apibrėžti, kokias matematines žinias moksleivis turi būti įsisavinęs baigdamas mokyklą“, – tikino profesorius. Jo teigimu, taip pat svarbus ir naujų pedagogų rengimas, šias studijas turėtų rinktis savo kartos geriausieji. Anot dekano, geram matematikui svarbus užsispyrimas ir darbštumas, gabumai – maža sėkmės dalis. „Reikia daug darbo ir užsispyrimo, kad per ketverius bakalauro studijų metus būtų įsisavinta ne tik dėstytojų pateikiama medžiaga – svarbu nuolatos domėtis, klausti. Darbštumas ir valia ypač reikalingi, kai studijuojamas dalykas ne itin patinka. Vis dėlto bakalauro ir magistro studijose ne viskas, ką studijuoji, pačiam yra artima, kai kuriuos dalykus tiesiog privalai mokytis“, – apibūdino P. Drungilas. Profesoriaus nuomone, kiekvienas matematikas studijuodamas turėtų susipažinti su programavimu, kaip ir informatiką studijuojantysis neišvengs matematikos: „Aukštos pridėtinės vertės pozicijose vyksta konkurencija dėl intelekto – kaip į darbo vietą pritraukti protingiausius, nes jiems reikės mažiau aiškinti – pakaks bendrauti gairėmis, ir darbuotojas pats prisitaikys. Abiejų disciplinų – matematikos ir informatikos – išmanymas ir erudicija užtikrins gerą specialisto darbą.“ Įvertinimas – kryptingo darbo rezultatas Neseniai Vilniaus universiteto profesoriui skirta trečioji Lietuvos matematikų draugijos premija. P. Drungilas tvirtino, kad premijai nominuotas darbas buvo parašytas gerokai anksčiau, jis paremtas anksčiau skelbtomis mokslinėmis publikacijomis, parašytomis per pastaruosius septynerius metus. Profesorius neslėpė, kad tokio įvertinimo jis tikėjosi, tačiau pridėjo, kad panašiose situacijose svarbus ir sėkmės elementas. Pasak jo, vienas svarbiausių aspektų matematiko akademiniame darbe – aktyviai dirbti mokslinį darbą, t.y. periodiškai publikuoti mokslinius straipsnius tam tikro lygio mokslo žurnaluose. „Siekiant akademinės karjeros, studijuojant svarbu kuo greičiau išmokti rašyti mokslinius straipsnius. Studijuodamas bakalaurą, parašiau pirmąsias publikacijas moksliniuose matematikos leidiniuose“, – prisiminė P. Drungilas. Pašnekovas per karantiną daug laiko skiria administraciniam darbui: „Džiaugiuosi įvykusia sparčia masine skaitmenizacija, Vilniaus universitetui pavyko susitelkti ir gana sklandžiai pereiti prie nuotolinių studijų.“ P. Drungilas teigė, kad kai kurie karantino metu skaitmeninėmis priemonėmis vykę administraciniai posėdžiai ir po jo liks virtualioje erdvėje – sumažėjo laiko sąnaudos, nebereikia iš skirtingų miesto vietų atvykti į vieną lokaciją. Į gimtąjį miestą profesorius grįžta bent kartą per metus, dažniausiai vasarą. „Smagu sugrįžti, pamatyti gyvybingą miestą, pasivaikščioti po Kretingą, aplankyti vienuolyną ir bažnyčią, pastebėti miesto pokyčius“, – atskleidė P. Drungilas. Jis ragino moksleivius nebijoti rinktis matematikos ir informatikos studijų ir sieti savo ateitį su matematika: „Tai – universalus pasirinkimas, ypač šiais laikais, kai viskas persmelkta matematikos.“
Sigita RAZMUTĖ
„P. n.“ akademijos narė
|
|
