Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kaip išgyvenate karantiną?

  • Gatvės interviu
  • 2020-03-27
Renata JONAUSKIENĖ:

– Kadangi dieną prieš tai, kai buvo paskelbtas karantinas, iš rizikos šalies grįžo vyras, visa šeima esame saviizoliacijoje, taigi dirbu nuotoliniu būdu. Tuo metu, kai su kolegomis nebereikia kontaktuoti mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu, turim ką veikti kieme – šalinam audros padarinius, mat sodyboje nulaužė porą medžių, pridraskė šakų. Dėmesio skiriu ir vaikams, kurių vienam – dveji, kitam septyneri. Vyresnėlis lanko Kurmaičių pradinę mokyklą. Dėl karantino šiuo metu ten eiti negali, jam, kaip ir kitiems mokiniams, nuo pirmadienio pamokos vyks internetu. Ruošiamės tam, kai kurias užduotis jau atliekam savarankiškai. Kaip ir visi sąmoningi piliečiai, nuo viruso saugom kitus ir save, iš namų neinam, jei ko iš maisto pritrūkstam, parūpina tėvai. Turint mažų vaikų išeitis – per LRT vykstančios įdomiosios pamokos arba vienos mergaitės per interneto programėlę „YouTube“ bendraamžiams skaitomos knygos.

Eugenija DANIUK:

– Su kolegėmis mokytojomis „feisbuke“ esame susikūrusios grupę, tarpusavy pasišnekam, kad konkretesnis ir aiškesnis darbas būdavo mokykloje. O dabar ištisai sėdim prie kompiuterių, pačios mokomės įvairių programų – „Eduka“, EMA, „Microsoft times“ – ir galvojam, ar pajėgs mokiniai visa tai greit perprasti, kaip seksis mums nuotoliniu būdu mokyti, o jiems – mokytis, ypač, kad karantinas tikrai nežinia, kuriam laikui bus pratęstas. Čia bus nemažas iššūkis mums visiems. Pastaruoju metu patyriau skaudų asmeninį išgyvenimą, sunku būtų tarp keturių sienų ištverti, jei neturėčiau šunytės Nikos, kurią, telšiškės draugės, o ir savo dukros paskatinta, iš anksto, prieš karantiną pasidovanojau neseniai praėjusio gimtadienio proga. Gyvendama už Atlanto, dukra sureguliavo, kur mielos jorkšytės ieškoti. Nepatingėjau nuvažiuoti iki Šiaulių pasižiūrėti, o, kai jai suėjo du mėnesiai, parsivežti. Užvakar Nikai buvo 3 mėnesiai, ji savo pokštais prajuokina, praskaidrina kasdienybę.

Juozas ABELKIS:

– Jokios bėdos! Nors netiesa būtų, jei sakyčiau, kad nieko nepasigendu: anksčiau savaitgaliais suvažiuodavo visi 8 anūkai, o dabar – nebe. Kiekvieną pirmadienį senjorams būdavo organizuojamos išvykos pasimaudyti „Atostogų parko“ baseine – karantino metu to nebėra. Tiesa, su žmona Česlava savo automobiliu kartą buvom nuvažiavę prie jūros, kur arti nesimatė žmonių. Šiaip ir patys saugomės, o ir sūnūs nuolat primena, kad be reikalo „negastroliuotume“, liepia sėdėti namie. Gerai, kad gyvename ne dviejų kambarių bute, sodyba užima 60 arų. Aš po ją bevaikščiodamas tikslingai kasdien nueinu 10 tūkstančių žingsnių. Be to – alsuoja pavasaris, prasidės sėjos metas. Jau tvarkėmės šiltnamyje – kaip visada, auginsim savo pomidorų, agurkų, svogūnų. Šiemet anksti skraidyti pradėjo bitės, tad porą dienų mes jas jau ėjom maitinti. Iš viso laikom 25 avilius, tiek pat yra bičių šeimų.

Vytautas ROČYS:

– Nelengva dabar Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje, kurio vadovas esu. Neįsivaizduojate, kiek bendruoju telefonu, o mobiliuoju ir aš pats asmeniškai sulaukiu skambučių: ateini pusę septynių ryto ir nuo tada vos spėji pakalbėjus padėti ragelį, čirškia vėl. Skambina įmonių darbuotojai, nori informacijos. Per visą Lietuvą gyventojus išklauso 20 darbuotojų. Dažniausiai žmonės teiraujasi apie karantino metu darbdavių jiems siūlomas prastovas, raginimus išsiimti nedarbingumo pažymas, rašyti prašymus savo noru išeiti iš darbo, eiti nemokamų atostogų. Mes aiškinam, kad darbuotojai patys prašymų jokiu būdu nerašytų, nes baigsis 10 atostogų dienų – neliks socialinių garantijų, susirgę patys už gydymą urės mokėti. Bet būna, kad skambina ir darbdaviai – rūpi jų verslams Vyriausybės žadėtos subsidijos. Vienintelė atgaiva mums po darbo vakare – kas turi sodus ar savo kiemus, pabūti gamtoje su savimi.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas