– Girdėjau apie skandalą, kai „Maxima“ prekybos centre žmonėms buvo parduota 11 tonų užterštos mėsos. Manau, kontroliuojančios tarnybos aplaidžiai atliko savo darbą, kad leido tokia mėsa prekiauti. Aš perku arčiau namų, kitame miesto gale esančiame prekybos centre – nė karto nekokybiškos mėsos parsinešti dar nepasitaikė.
Ramunė LUKIENĖ:
– Tikrai niekada neperku ir nepirksiu tarpuvartėse ar kur nors kitur, kur pardavėjai neturi kokybę ir kilmės šalį įrodančių dokumentų. Kaip matome, rimtose parduotuvėse, turinčiose dokumentus, taip pat visko pasitaiko. Tačiau tai buvo biologinė tarša. Nuo cheminės galima apsisaugoti, o nuo biologinės – sunkiau, visa žemė yra organinis darinys.
Alma RIEPŠIENĖ:
– Saugiausia būtų gyvulius užsiauginti patiems – tada žinotume, kuo šėrėm, kaip laikėm. Aš neturiu tokios galimybės, todėl mėsą dažniausiai perku turgelyje. Manau, kur ne masinė gamyba – patikimiau, juolab kad kokybė ir turguose tikrinama. Kuri mėsa gera, sprendžiu pagal spalvą ir kvapą. Be to, pasižiūriu ir į pardavėją, ar patinka.
Bronius JONUŠAS:
– Amžius toks, kad mėsos jau stengiamės valgyti ne per daugiausiai, o, kai užsinorime, perkame, kur tuo metu būname – įvairiose mieste esančiose parduotuvėse, kartais – ir turguje. Juk turguose irgi yra šaldymo įranga, pardavėjai privalo turėti sertifikatus. Aišku viena, kad tos kokybės garantijos – visur tokios pat.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
