|
|
|
Mokyklose sugriežtins kontrolę dėl narkotikų
Kretingos rajono savivaldybei inicijavus atlikti testus dėl narkotinių medžiagų rajono ugdymo įstaigose, imtasi aktyvių priemonių, kaip šią problemą spręsti. Šią savaitę rajono meras Antanas Kalnius, jo pavaduotojas Dangiras Samalius susitiko su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes. Tai – viso pasaulio problema Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas pasidžiaugė, kad Kretingos rajono savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų: „Ši problema – ne tik Kretingos rajono, o visos šalies ir pasaulio. Džiugu, kad jūsų ugdymo įstaigos sutinka bendradarbiauti ir stengiasi užtikrinti šios problemos kontrolę. Turime pavyzdžių, kur tylėjimas sukėlė blogų pasekmių – Plungės rajone nuo narkotikų apsinuodijo ne vienas nepilnametis.“ Viršininko žodžiais, narkotikai plinta masiškai: „Narkotines medžiagas kai kurie parsisiunčia internetu, per pašto siuntas. Fiziškai kontroliuoti yra labai sudėtinga.“ Narkotinių medžiagų platintojų ir jas vartojančių asmenų neatbaido ir griežtos sankcijos. Už narkotikų vartojimą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. „Tai ženklas, kad su platintojais turime dirbti dar aktyviau“, – akcentavo A. Motuzas. Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė „Pajūrio naujienoms“ pasidžiaugė, kad pastaruoju metu priemonių imamasi kompleksiškai: sprendžiant narkotinių medžiagų platinimo ir vartojimo problemą, dalyvauja tarpusavyje bendradarbiaujančios institucijos, tarp kurių ir mokykla, ir policija, be to, įtraukiami mokinių tėvai, kurie labiausiai turį atsakyti už savo vaikus bei už tai, ką jie nešiojasi kuprinėse. Kad, atlikus testus, 9-iose iš 12 rajono ugdymo įstaigų buvo rasta galimai narkotinių medžiagų pėdsakų, – ne vieninteliai duomenys, verčiantys sunerimti. Viena rajono ugdymo įstaiga savo iniciatyva atliko anoniminę apklausą, per kurią 90 proc. mokinių nurodė žinantys, kas mokykloje platina narkotikus ir per 20 min. galėtų jų pristatyti. Praėjusiais metais mūsų rajone buvo pradėta 10 ikiteisminių tyrimų dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. „Turėjome atvejį, kai vienoje ugdymo įstaigoje buvo rasta tabletė. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad tai „No-spa“ tabletė. Problema ta, kad mokyklų darbuotojai neatpažįsta nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių vaikų. Taip pat mokytojai ir kiti atsakingi asmenys tokiais atvejais turi kviesti ne tėvus, o skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat informuoti ir policiją“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.
Sudarė veiksmų planą Atlikti testus dėl narkotikų buvo nuspręsta nepranešus iš anksto. „Šįkart nutarėme patikrinti netikėtai. Testai reagavo į įvairias narkotines medžiagas. Kai kurie testai parodė, kad testuoti paviršiai galimai turėjo sąlytį su kokainu ar kreku, kas tikrai nustebino“, – įvardijo D. Samalius. Išaiškėjo ir kita problema – elektroninių cigarečių rūkymas. Iš kai kurių mokinių atimtose elektroninėse cigaretėse buvo rasta vadinamųjų angelų dulkių – tai irgi narkotinė medžiaga. Po patikrinimų buvo priimtas veiksmų planas. Nuspręsta apmokyti mokyklos bendruomenę, kaip elgtis nustačius, kad nepilnametis vartoja narkotines medžiagas, kaip jas atpažinti, kaip atpažinti nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį vaiką ir panašiai. Pasak Kretingos psichikos sveikatos centro gydytojo Sergejaus Michalcovo, apie tai yra pakankamai daug informacijos. Kad vaikas jau sistemingai vartoja heroiną, atskleisti gali dažna nuotaikų kaita, sutrikęs miegas, nenatūraliai susiaurėję ar nenatūraliai išsiplėtę vyzdžiai ir nesuprantamai dažnai besikartojantys įvairūs negalavimai. Ekstazis skatina jį vartojusiojo griežimą dantimis, padidėja prakaitavimas, kyla troškulys. Parūkiusiojo marichuanos akys tampa raudonos ir apsnūdusios. Asmeniui, kuris parūkė „žolės“, būdingas dažnas juokas, prasta atmintis, išsausėjusi burna, jo žvilgsnis būna apsiblausęs, koordinacija sumažėjusi.
Rajone bus vykdomos prevencinės priemonės. Viena veiklos plano dalių – bendradarbiavimas su vaistinėmis. „Jau susisiekėme su keliomis vaistinėmis, esančiomis Kretingoje, ir išreiškėme norą, kad jose būtų prekiaujama priemonėmis testams dėl narkotinių medžiagų. Tėvai, kai vaiko nebūtų namuose, galėtų labai nesunkiai juos atlikti ir išsiaiškinti, ar vaikas vartoja narkotines medžiagas“, – kalbėjo D. Samalius. To reikia, nes dauguma tėvų nenori viešumo, todėl nesikreipia pagalbos į atitinkamas institucijas, taip pat neveža vaiko į ligoninę tyrimams. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre ir Kretingos ligoninėje nemokamai bus atliekami tyrimai dėl narkotinių medžiagų. Taip pat vykdys ir kitas prevencines programas. Anot A. Motuzo, labai efektyvi priemonė – netikėti vizitai ugdymo įstaigose pasitelkiant tarnybinius šunis. Tačiau kilo klausimas, kaip reikėtų apie tai informuoti tėvus ar globėjus ir gauti jų sutikimą? Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Lina Bruzdeilynienė atkreipė dėmesį, kad mokyklos turi sutartis, kurias yra pasirašę tėvai: „Tėvai yra pasirašę sutartis, jog sutinka, kad jų vaikai dalyvautų prevencinėse programose rajono mastu.“ A. Kalnius pasiūlė tokią informaciją pateikti per visuotinius tėvų susirinkimus mokyklose: „Pristatytumėme, ką norime padaryti spręsdami šią problemą. Nemanau, kad tėvai, kuriems rūpi jų vaikai, nesutiks su tuo.“ Vartoja silpni „Pajūrio naujienų“ pakalbintas pažįstamas kretingiškis mero minčiai pritarė, mat karčios patirties turėjo savo šeimoje. Pašnekovo sūnus mokėsi Kretingos vienos bendrojo lavinimo mokyklų paskutinėse klasėse. Nors namiškiai pastebėjo, kad paauglys pasidarė vangus, trumpai atsakinėja į klausimus, apleido mokslus, o savaitgaliams neužtekdavo pramogoms duodamų 20 eurų, prašydavo bent 50-ies, nė pagalvot nepagalvojo, kad kaltos gali būti tabletės, kurias jis pirko ir vartojo. Apie tai suaugęs sūnus pasipasakojo po kelerių metų, kai grįžo iš užsienio, kur, baigęs mokyklą, buvo išvažiavęs padirbėti. „Sėdėjome visa šeima prie vaišių stalo, džiaugėmės sugrįžtuvėmis ir atvirai pasikalbėjome. Prisipažino, kad ir į užsienį išvyko pats norėdamas bėgti kuo toliau nuo į narkotikų ratą baigiančių įsukti draugų, supratęs, jog gali susigadinti gyvenimą“, – pasakojo pašnekovas. Kretingos parapijos klebono Astijaus Kungio nuomone, draugai, aplinka išties dažnai daro įtaką jaunų žmonių gyvenimams. Po pamokų ar savaitgaliais, susirinkus į vakarėlį, pasijausti „išėjusiais“ iš vaikystės, būti „kitokiais“ savo elgesiu bendraamžius provokuoja tie, kurie paprastai tik išore atrodo stiprūs, „kieti“, o iš tikrųjų būna silpni, pažeidžiami. Klebonas pacitavo popiežių Joną Paulių II, narkotikus vartojančius žmones pavadinusį meilės ligoniais. Esą kiekvienas žmogus giliai širdyje nori būti mylimas – kai šeimoje mylimas, tada yra ir laimingas, nereikia malonumo ieškoti narkotikuose. Gal narkotikai taip pat bus maža laimės akimirka, tačiau ji – griaunanti, žlugdanti. „Laimingu būti, išsiskirti iš minios galima kitais būdais: paskaitei eilėraštį – išgirdai aplodismentų, įmetei į krepšį tritaškį – vėl kažkas tau paplojo, sėkmė nusišypsojo olimpiadoje – kažkas pagyrė... Šios laimės akimirkos duoda postūmį gyventi“, – kalbėjo A. Kungys. Jo žodžiais, tik pirmoji vartojančiųjų „serija“ būna laiminga, šviesi, o antrosios, kai jau prasideda kankynė ir depresijos, – niekas nebeparodo. Išgelbėti gali Dievas, malda ir tikėjimas. Tai rodo ir iš narkotikų bei alkoholizmo liūno Pakutuvėnuose išsivadavusiųjų liudijimai.
Edita KALNIENĖ ir Audronė GRIEŽIENĖ
|
|
