|
|
|
Visada kelyje – visada maldoje
Septyniolikmetis Ignas Vilkauskas, Pranciškonų gimnazijos mokinys, vyko į Taizė susitikimą. Ignas neturėjo planų sustiprinti tikėjimą, tik norėjo kitaip pasitikti Naujuosius metus. „Vis dėlto grįžau kitoks“, – pripažino jaunuolis. Giedojo tūkstančiai Šiemet jaunimo susitikimas vyko Vroclave Lenkijoje. Lietuviai gyveno lenkų šeimose. Igną itin sužavėjo lenkų svetingumas – jie atvykėliais rūpinosi kaip savo vaikais. Susitikimo dalyviams kasdien tekdavo traukiniu ir autobusu keliauti iki Vroclavo, kur vyko pagrindiniai renginiai. Kasdien buvo rengiami dienos apmąstymai, per kuriuos lietuviai dalindavosi mintimis grupelėse. „Jose sutikau daug įvairių tautų naujų žmonių. Tada supratau, kokie žmonės yra skirtingi. Nors ir nesupranti, ką žmonės sako, jauti jų nuotaiką, mintis“, – mąstė pašnekovas. Taip pat vykdavo pamaldos įvairiomis kalbomis Šv. Jono Krikštytojo katedroje. Būdavo ir naktinė malda: pagrindinis jos akcentas – 6–7 minučių tyla. „Kai suvoki, kad su tavimi tą pačią sekundę tyli apie dešimt tūkstančių žmonių ir niekas neištaria nė žodžio, jauti, kaip tavo mintys išlaisvėja, suvoki, kad gali būti savimi“, – dalijosi patirtimi jaunuolis. Be to, jaunimas drauge giedodavo giesmes. „Vienu metu melstis su tūkstančiais žmonių – neįtikėtinas jausmas. Visi atsidavę gieda bendrą giesmę – net negalintys giedoti giesmę gieda gestais“, – dalijosi įspūdžiais Ignas. Laisvu laiku vykdavo įvairios paskaitos tikėjimo, gyvenimo iššūkių, sunkumų, kitomis temomis, dalyviai patys galėjo jas pasirinkti. Sutinkant Naujuosius metus, vyko Tautų šventė – kiekvienos tautos atstovai rengė pasirodymus. Lietuviai šoko „Boba kepė blynus“, giedojo giesmę „Kalėda“. Taip pat susitikimo dalyviai susipažino su miestais, aplankė ir Trzebnicos Šv. Baltramiejaus, ir Šv. Jadvygos bažnyčias, ir vienuolyną.
Jautė kultūrinių skirtumų Kadangi susitikime dalyvavo jaunimas iš viso pasaulio, Ignas pajautė ir kultūrinių skirtumų. Anot jaunuolio, užsieniečiai yra atviresni, kur kas laisviau bendrauja negu lietuviai. Vokiečiai Ignui įsiminė kaip itin tikslūs žmonės, mėgstantys pajuokauti, lenkai – itin draugiški, veiklūs, latviai – tarsi broliai. „Su jais netgi pavykdavo lietuviškai susikalbėti“, – prisiminė vaikinas. Ignas pajautė, kad visi skirtingi, bet problemos, rūpesčiai – panašūs, kad vieni iš kitų gali mokytis. Į Taizė renginį atvyksta ir netikintys jaunuoliai – tiesiog norėdami gerai praleisti laiką, tačiau jie, anot vaikino, „pagauna“ tą nuotaiką, susipažįsta su naujais žmonėmis, sustiprėja tikėjime, atsiverčia, apmąsto svarbiausias vertybes. Taizė Ignui padėjo pažinti didesnius miestus, pagilinti užsienio kalbos žinias, sustiprino pagarbos jausmą kitoms tautoms, padėjo suprasti, kiek daug yra talentingų žmonių, praturtino vertybėmis, jaunuolio tikėjimas tapo brandesnis, taip pat vaikinas pajuto, kad pasaulis neretai išties būna mažas. Anot I. Vilkausko, Taizė susitikimas svarbus, nes vienija visas krikščionių atšakas ir skatina eiti bendru tikėjimo keliu. --- Taizė – Prancūzijos gyvenvietė, kurioje po Antrojo pasaulinio karo atvykęs kunigas brolis Roger įkūrė bendruomenę, skatino melstis, pažinti Dievą. Taizė – kasmet rengiamas visų krikščionybės atšakų jaunimo susitikimas, kuriuo siekiama jas suvienyti bendrai maldai. Žmogus keičiasi, keliauja, patiria iššūkių. Taizė bendruomenė siekia, kad žmogus nenustotų skleisti Evangelijos, visada būtų „įsišaknijęs“, todėl Taizė šūkis – „Always on the move – never uprooted“ („Visada kelyje – visada įsišakniję“).
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
|
|
