Senjorų švietėjiška veikla – su Jurgio Pabrėžos vardu

Jurgio Pabrėžos maldos ir švietimo grupelę lankančių kretingiškių branduolys.

Ketvirtį amžiaus Kretingos mieste veikia neformali katalikiška Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos vardo maldos ir švietimo grupelė, kurią įkūrė J. Pabrėžos gatvėje gyvenę šviesuoliai, vadovaujami anapilin prieš dešimtmetį iškeliavusios pedagogės lituanistės Sofijos Rakienės. Po jos mirties grupelės veiklą organizuoja buvusi ilgametė bibliotekininkė 78-erių Kleta Gindvilienė.

Susibūrė gatvės senbuviai

Pirmieji kretingiškiai, kuriuos į J. A. Pabrėžos maldos ir švietimo grupelę subūrė S. Rakienė, buvo jos artimesni ar tolimesni kaimynai: Jadvyga Vainauskienė, Sofija ir Adomas Aleksandravičiai, Laimutė Grigaitienė, Rūta Vaišnorienė, taip pat jos pažįstamos pedagogės Jadvyga Misevičienė, Morta Jautakienė, Danutė Buivydienė.

Ilgainiui į jų gretas įsiliejo gydytoja Emilija Pakutinskienė, tautodailininkės Virgina Laučienė ir Halina Šakinienė, buvusi tremtinė Elena Danutė Buitvydienė, Angelė Pazdrazdienė, Birutė Jankauskienė.

Grupelė susitinka sykį per mėnesį: pasimeldžia, aptaria konkrečią ištrauką iš Evangelijos, tuomet imasi nagrinėti pasirinktą švietėjišką temą ir savo pasibuvimą užbaigia agape – suneštinėmis vaišėmis.

„Kai mes susibūrėme, dar nebuvo Trečiojo amžiaus universiteto, o mums, senjorams, labai norėjosi turtingos bendrystės – ne šiaip susieiti pasikalbėti, bet prasmingai leisti laiką“, – teigė K. Gindvilienė. Ilgus metus dirbusi bibliotekininke-bibliografe, namie ji yra sukaupusi turtingą biblioteką, kuri praverčia ir rengiant medžiagą susitikimams.

Ilgametė bibliotekininkė Kleta Gindvilienė įgytas žinias panaudoja grupelei šviesti.

Susirenka viena pas kitą

Iš pradžių grupelę po savo stogu glausdavo jos įkūrėja S. Rakienė. „Kai ėmė šlubuoti sveikata, ji paprašė, kad aš perimčiau vadovavimą grupelei – kad gyvuotų jos įkurtas kūdikis. Paprašė, kad parengčiau ir vesčiau temą apie Žemaitiją – prisimenu, kaip atsakingai ruošiau pranešimą apie Žemaitiją – jos istoriją, įžymias vietas ir asmenybes, ir kaip jaudinausi jį skaitydama. Sofija būdavo labai reikli, turėdavo tokį varpelį: kai susitikdavome, viena kitos ilgėliau nemačiusios, įsišnekėdavome, o ji imdavo skambinti – neva laikas sėsti rimtam darbui“, – tokią S. Rakienę prisiminė K. Gindvilienė.

Iškeliavus pirmtakei, moterys tęsė jos pradėtą veiklą – kaskart susirinkdavo viena pas kitą namuose. Dažniausiai pasikviečia konkretų svečią, kuris pasidalija savo kūryba, prisiminimais, įžvalgomis. Grupelės susiėjimuose yra pabuvojęs šviesaus atminimo miškininkas Rimantas Kviklys, krašto kūrėjai Juozas Maksvytis ir pranciškonas Bernardas Belickas.

„Vykome į Nasrėnų vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejų pas jo vadovą jau amžinatilsį Algirdą Čėsną. Pabuvojome Erškėtyne, Kretingos muziejaus Amatų centre, tautodailininkų Halinos ir Juozo Šakinių dirbtuvėse. Kasmet Kretingos evangelikų liuteronų bendrija „Sandora“ mus pasikviečia į jų rengiamas ekumenines pamaldas. Taip pat kaskart susirinkusios paminime grupelės narių gimtadienius, svarbias progas“, – versdama storą knygą su įamžintais grupelės susitikimų įrašais, kalbėjo K. Gindvilienė.

Mokinės ir mokytojos susitikimas – Kleta Gindvilienė ir Angelė Razmienė.

Gretos retėja Tačiau, grupelės vadovės žodžiais, viskam – savas laikas: „Mūsų gretos retėja, daugumos amžius jau perkopė 80 metų, kitiems jau – per 90, natūralu – žmonės iškeliauja. Besusirenkame rečiau. Kaskart sakome, kažin, ar ne paskutinįsyk susimatom. Bet neiškentusios ir vėl susiskambiname – ir grupelė dar gyvuoja“, – apie savarankišką senjorų savišvietos reiškinį, prasidėjusį kone nuo nepriklausomybės pradžios ir ligi šiol tebesitęsiantį, kalbėjo K. Gindvilienė.

Jos pirmtakė S. Rakienė visų grupelės susitikimų konspektus perrašė ranka ir perdavė juos Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekai. Pašnekovė taip pat parodė savo per dešimtmetį sukauptą susitikimų medžiagą bei iškarpas apie Kretingos karšto ir Žemaitijos švietėjus, kuriuos ji saugo atskiruose aplankuose.

Saugo pirmosios mokytojos laiškus

Tarp aplankų – krūvelė laiškų: tai – jos Kretingos pradžios mokyklos mokytojos, dabar Rūdaičiuose gyvenančios, 92-jų Angelės Razmienės jai parašyti laiškai.

„Sužinojusi, kad mano mylima mokytoja šventė savo 80-metį, parašiau jai sveikinimą. Mokytoja atrašė, kad ji kuo puikiausiai prisimena mane: „Tave gavau dovanų“, – gražia rašysena parašė ji. Pasirodo, kai perskirstė klases, kažkas iš pedagogų pasakė, kad geriausios mokinės negalima atiduoti. Taip patekau pas mokytoją A. Razmienę, ir ilgainiui, matyt, tikrai pateisinau jos viltis, jei ir po tiek metų ji mane prisimena. Dabar dažniau susiskambinam, su klasės drauge kretingiške Zita Macevičiene buvom nuvykusios ją aplankyti. Bet sykį mokytoja pasakė – kaip pasiilgau tavo laiško, tad ir vėl sėdau rašyti“, – rodydama krūvą pirmosios mokytojos laiškų, šiltai kalbėjo neseniai Dupulčiuose įsikūrusi K. Gindvilienė.

• Rašyti komentarą (1)