Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Dvaruose įsikūrusių muziejų draugyste džiaugėsi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas (centre), Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė ir pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas.

Besidomintys Žemaitijos dvarų istorija gavo puikią dovaną: Kretingos muziejuje atidaryta Gargždų, Rietavo, Renavo, Vėžaičių ir Kretingos dvarų istoriją pasakojanti Gargždų krašto muziejaus kilnojamoji paroda „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“. Tuo pačiu pristatoma ir Gargždų dvaro valdytojo barono Eugenijaus Renės (1830–1895) poezijos vertimų knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“.

Ekspozicija – šešiuose stenduose

„Labai džiaugiamės, kad šiandien pas mus, Kretingos grafų Tiškevičių dvare, Gargždų krašto muziejus, kuris neturi didelių „palocių“, tačiau turi kūrybingų muziejininkų, pristato dvarų turtingos Žemaitijos istoriją. Pristato interaktyviai, trumpai ir tuo pačiu – labai turiningai“, – į Kretingos muziejaus Baltojoje salėje susirinkusius parodos „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“ atidarymo svečius kreipėsi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Kilnojamojoje parodoje, kuri jau apkeliavo Renavo dvarą, Rietavą, Gargždus, o iš Kretingos keliaus į Vėžaičius, pristatomi šeši stendai: „Literatūra ir muzika“, „Dvarų architektūra“, „Dvarai ir dvarininkai“, „Technikos naujovės“, „Parkai ir žiemos sodai“, „Švietimas ir ryšiai su lietuvių tautiniu sąjūdžiu“. Stenduose pateikiamos nuotraukos ir istoriniai faktai, iš kurių atsiskleidžia dvarų įkūrėjų ir valdytojų Kretingos grafų Tiškevičių, Rietavo kunigaikščių Oginskių, Vėžaičių grafų Volmerių ir Gargždų bei Renavo dvarininkų Renių giminių istorija bei ūkinė ir kultūrinė veikla, tarp dvarininkų užsimezgusi draugystė, kaimynystės ryšiai ir konkurencija – tam tikros „varžytuvės“ tiek kultūros, tiek technikos naujovių srityse.

Į parodos atidarymą atvykęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas juokavo, jog tik susipažinęs su šios parodos ekspozicija jis galų gale pripažino, kad ne Oginskiai, o Tiškevičiai pirmieji savo dvare įvedė elektrą. Tačiau elektros liniją į miestą pirmieji vis dėlto nutiesė Oginskiai.

Dvarų ir dvarininkų istorijos detalės

Kilnojamąją ekspoziciją pristačiusi Gargždų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja, menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė papasakojo, kaip gimė idėja surengti šią parodą.

„Mūsų muziejaus iniciatyva 2016–2019 m. spaudai buvo parengta ir išleista Gargždų barono Eugenijaus Renės poezijos vertimų knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“. Siekiant visuomenei pristatyti šią knygą buvo nuspręsta sukurti kilnojamąją parodą, kurioje būtų pasakojama ne tik apie baronų Renių šeimą, Žemaitijoje valdžiusią Gargždų ir Renavo dvarus, bet ir apie kaimyninių dvarų valdytojus“, – sakė muziejininkė.

Pasak jos, paroda nėra nuoseklus pasakojimas apie garsius Žemaitijos dvarų valdytojus. Ekspozicijai apie dvarus Gargždų muziejininkai pagal temas atrinko įdomiausius faktus bei juos perteikiančias detales, kurias pateikė ir interaktyviai – pavyzdžiui, stende „Technikos naujovės“ sukasi vėjo jėgainės turbina, ir, pasukus šalia esančią rankenėlę, ryškėja arba pritemsta nuotraukoje sumontuoto sietyno, Rietavo bažnyčios žirondalio, lemputės.

Gamtos mėgėjams turėtų būti įdomus stendas, kuriame sukant ratą galima išvysti pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo, pedagogo Lauryno Ivinskio nupieštus grybus, kuriuos jis rinko Renavo apylinkėse ir aprašė dirbdamas Renavo dvare. Kitame stende – Marijos Tiškevičiūtės įkurto pirmojo lietuviško vaikų darželio nuotrauka ir faktai apie liaudiškų mokyklų kūrimą, Oginskių ir Renių požiūris į baudžiavą. Literatūrai ir muzikai skirtame stende pasakojama apie Oginskių ir Tiškevičių dvaruose suburtus orkestrus, taip pat galima perversti kelis Eugenijaus Renės knygos „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“ lapus ir, užsidėjus ausines, pasiklausyti aktorių skaitomų trijų eilėraščių: lenkų kalba eiles skaitė Oskaras Vigonovskis, lietuviškai – Paulina Simutytė. Eilėraščiai skamba XIX a. vidurio dvarų nuotaiką perduodančios kompozitoriaus Andriaus Šiurio sukurtos muzikos fone.

Romantinė Eugenijaus Renės poezija

Kilnojamai parodai pradžią davusią romantinės Gargždų barono dvarininko Eugenijaus Renės (Rönne) poezijos vertimų knygą „Žemaičių vaizdeliai“ pristatė knygos sudarytojas, Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius Mockus.

„Pirmasis knygos leidimas pasirodė 1878 metais, kai baronas Eugenijus Renė po tėvo mirties tapo Gargždų dvaro valdytoju. Patys eilėraščiai buvo sukurti anksčiau, apie 1850–1852 metus, kai autorius buvo dar jaunuolis“, – pasakojo M. Mockus, pridūręs, kad Lietuvoje yra išlikę du knygos egzemplioriai, kurie saugomi Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Jis sakė, kad, nors eilėraščiai sukurti lenkų kalba, autoriaus kūrybos ir įkvėpimo šaltinis – Žemaitija: „Aš, skaitydamas juos, matau realias vietas ir vietoves, atseku konkrečius poeto minimus įvykius. Kalbant apie šių eilėraščių vertę, noriu pacituoti, ką sakė vieną įvadinių knygos straipsnių parašiusi to meto kultūrinį, literatūrinį ir istorinį kontekstą apžvelgusi literatūrologė, profesorė Brigita Speičytė: Eugenijaus Renė poezija verta būti minima šalia Antano Baranausko bei kitų garsių XIX amžiaus poetų kūrinių.“

Knygos sudarytojas minėjo, kad B. Speičytė akcentavo ir tai, kad Gargždų krašto muziejus išleista knyga sulaukė ypatingo istorijos, kultūros bei literatūros tyrinėtojų dėmesio. Naujai atgimusią žemaičių barono knygą sudaro eilėraščiai, atspindintys XIX a. II pusės aristokratijos pasaulį su iškiliausių Lietuvos, Lenkijos, Livonijos giminių atstovais, bei poezijos ciklas apie vieną Žemaitijos pasienio miestelių – Gargždus. Knygai būdinga turtinga literatūrinė kalba, romantizuotas poetinis žodis, joje gausu Žemaitijos gyvenimo vaizdų.

Knygoje eilėraščiai spausdinami dviem kalbom: lenkų ir lietuvių. Į lietuvių kalbą eiles išvertė profesorė, habil. dr. Regina Koženiauskienė. Knygos įžangoje baronų Renių giminę pristatė istorikė Janina Valančiūtė.

Paroda „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“ Kretingos muziejuje veiks iki vasario 25 dienos.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas