|
|
|
Klubo struktūra: reikia ar ne
Viešojoje erdvėje sklando diskusijos, kad I lygoje žaidžianti komanda Kretingos „Minija“ turi turėti klubinę struktūrą. Tokį reikalavimą komandai kelia ir Lietuvos futbolo federacija (LFF). Vis dėlto klubinei struktūrai yra ir pritariančių, ir nepritariančių. Daro spaudimą? Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Vilius Adomaitis ne kartą yra išreiškęs nuomonę šia tema: „Tai nėra nei gražu, nei negražu. Sukūrus klubinę struktūrą yra pavojus, kad neatsakingi savininkai gali sukurti tokias situacijas, kaip bankrotas, ir panašiai. Yra tokių kabliukų, kur reikia ieškoti kažkokių apsidraudimo priemonių. Vis dėlto reikia kažką keisti ir ieškoti išeities ne tik Kretingai, bet ir kitiems šalies miestams.“ Tarybos narį papiktino ir LFF pozicija. „Labai įdomi futbolo federacijos pozicija – iš pradžių spaudė klubus, kad neduos jiems akreditacijos, jeigu jie neturės tam tikro amžiaus komandų. Vienur tai pavyko, kitur – ne. Ten, kur ne visai pavyko, pradėjo spausti biudžetines sporto mokyklas, taikyti tam tikras spaudimo priemones, pavyzdžiui, nuo tam tikrų metų uždrausti elito diviziono varžybose dalyvauti biudžetinių įstaigų komandoms. Klaipėda pasipriešino tam, – kalbėjo V. Adomaitis. Sukurti klubinę struktūrą, tarybos nario manymu, nėra taip paprasta – reikėtų daugiau kalbėtis, pateikti pozicijas. „Su klubu, kuris yra Kretingoje, kalbėtis, kaip visą klubinę sistemą sukurti, kad būtų apsaugoti moksleiviai, darbuotojai, kurie, perėję iš sporto mokyklos, turėtų tokias pačias garantijas kaip ir dabar. Iš pradžių norą turėjo išsakyti klubas, nes jam tokias sąlygas iškėlė federacija“, – atkreipė dėmesį V. Adomaitis. Sporto mokyklos direktoriaus Remigijaus Malakausko teigimu, sporto bendruomenė nėra nei prieš, nei už klubinę sistemą: „Sunku ką nors pasakyti, kol nematome aiškios vizijos, ką ketinama daryti, kaip ji funkcionuos ir panašiai. Tada viskas taptų aiškiau.“ Sporto mokykloje dirbantys treneriai labiausiai baiminasi dėl socialinių garantijų. „Sporto mokyklos treneriai baiminasi tos situacijos, kokios bus socialinės garantijos, kas bus su jais, jeigu keisis klubo savininkai, jeigu bankrutuotų, jeigu už kokią nors veiklą sankcijas pritaikys ir panašiai“, – atkreipė dėmesį V. Adomaitis. Tai patvirtino ir R. Malakauskas: „Treneriai yra įvardiję, kad labiausiai baiminasi dėl socialinių garantijų. Nemanau, kad nuo to nukentėtų sporto mokykla, o kitas niuansas, kad ir taip yra mažai vaikų.“ Sporto mokykloje yra kultivuojamos 7 sporto šakos: futbolas, krepšinis, moterų rankinis, lengvoji, sunkioji atletika, boksas ir aerobika. „Lyginant su aplinkiniais rajonais turime labai mažai pasiūlos, nes neturime bazių, todėl sunku steigti naujas sporto šakas“, – įvardijo R. Malakauskas. Iš viso Kretingos sporto mokykla rajone ugdo 13 futbolo grupių: 10 grupių suformuota Kretingoje, 1 – Salantuose, 2 – Kartenoje.
Vaikams – geresnės sąlygos Viešosios įstaigos „Kretingos rajono futbolas“ direktorius Vidas Burba atkreipė dėmesį, kad klubinė struktūra reikalinga norint turėti visą klubą – nuo vaikų iki senjorų: „Dabar LFF rekomenduoja, kad visų klubų struktūros būtų užpildytos. Tai po truputėlį jau yra kuriama ir Kretingoje. Meras buvo sukvietęs futbolo bendruomenę, kad supažindintų su situacija, kas yra numatyta. Kaip suprantu, artimiausiu metu šis klausimas bus pateiktas Savivaldybės tarybai, kad iš sporto mokyklos grupių vaikai pereitų į viešąją įstaigą.“ 2020 m. norint gauti licenciją dalyvauti LFF I lygos pirmenybėse, kuriose dalyvauja Kretingos futbolo klubas „Minija“, jis turi turėti vaikų grupes. Panašios sąlygos keliamos ir biudžetinėms įstaigoms. Nuo 2021 m. vaikų grupės, kurios dalyvauja I lygos pirmenybėse, o Kretingos sporto mokyklos grupės visos dalyvauja šiose pirmenybėse, biudžetinėms įstaigoms priklausančios vaikų grupės negalės jose dalyvauti. „Visoje Europoje yra klubinės struktūros, kai pačiame klube yra auginami vaikai, mokomi pagal tam tikrą metodiką, sistemą, čia nieko blogo nematau. Kodėl Kretingos vaikai turi būti nuskriausti, negali turėti geresnių sąlygų?“ – klausė V. Burba. LFF teigimu, visavertės struktūros futbolo klubai, kai klubo viduje ar savivaldybės ir klubo įsteigtoje akademijoje ugdomos jaunimo komandos, yra ilgalaikis LFF prioritetas jau daugiau nei dešimt metų. „Taip dirbama visoje Europoje, taip dirbama jau daug kur Lietuvoje, kadangi tokia viešos-privačios partnerystės forma yra prasminga, efektyvesnė ir duodanti geresnius rezultatus tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu atžvilgiu“, – tikino LFF Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Antanas Martusevičius. LFF paaiškino, kad finansiniu aspektu LFF ir UEFA vaidumo gali būti toks: klubas, ugdantis jaunimo komandas pagal prioritetinį modelį A ir I lygoje gali tikėtis UEFA Čempionų solidarumo išmokų, įgijęs licenciją ir leidžiantis jauniems žaidėjams žaisti startinėje sudėtyje gali tikėtis lėšų iš LFF jaunimo integracijos į profesionalų futbolą fondo, klubas, dirbantis kokybiškai ir dalyvaujantis Anderlecht programoje, gali tikėtis dalinio techninio direktoriaus etato apmokėjimo, ugdantis jaunimo komandas klubo viduje gali tikėtis klubų vystymo fondo paramos jaunimo ugdymo kokybei gerinti, taip pat klubai bei savivaldybės, kurie dirba pagal prioritetinį veiklos modelį, turi daugelį komandų visuose amžiaus tarpsniuose, yra pirmiausiai pasirenkami vystant įvairaus pobūdžio futbolo infrastruktūrą. „Be šių aspektų, klubas, ugdantis vaikus, gali pretenduoti ir į kitus finansinius šaltinius: pinigų pervedimus pardavus žaidėją, kompensaciją už ugdymą, pasirašius profesionalų kontraktą, neformalaus ugdymo krepšelio lėšas“, – įvardijo A. Martusevičius. Ugdo 400 vaikų Kalbant apie klubinės sistemos Kretingoje sukūrimą, dažnai kaip pavyzdys minima VšĮ „Gargždų futbolas“. Gargždų futbolo klubas „Banga“ sukurtas dar 1966 metais, per tą laiką jiems teko susidurti su įvairiais iššūkiais. „Futbolas Gargžduose visada buvo populiarus. Paskutiniaisiais metais iki mūsų susikūrimo buvo krizė – futbolas susiskaldęs, žaidėme žemiausioje lygoje“, – VšĮ „Gargždų futbolas“ įkūrimo pradžią įvardijo direktorius Rimantas Mikalauskas. Tuomet Gargždų futbolui neišvengiamai reikėjo permainų, todėl jo aistruoliai 2005 metų pabaigoje susivienijo ir 2006 metais pradėjo aktyvią veiklą, siekdami atgaivinti Gargždų futbolo tradicijas. Sėkmingai įveikusi licencijavimo kliūtis, „Banga“ tų metų sezoną pradėjo I lygoje. „Savivaldybė perleido futbolą mūsų viešajai įstaigai, todėl šiuo metu turime tris kartus daugiau vaikų negu tada, kai susikūrėme“, – tikino R. Mikalauskas. Gargždų „Bangos” futbolo klubą sudaro profesionali vyrų futbolo komanda, vaikų ir jaunimo futbolo grupės. Pagrindinė vyrų komanda šiemet iškovojo teisę žaisti A lygoje. Taip pat yra moterų A lygos komanda, kuri Lietuvoje šiemet iškovojo III v. Dabar klube ugdomi 400 vaikų – tiek pat, kiek kitos sporto šakos kartu sudėjus visame Klaipėdos rajone, nuo penkerių metų iki atėjimo į vyrų, moterų komandas. „Esame išugdę daug vaikų, 18 jų žaidžia įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėse. Kiekvienais metais mūsų auklėtiniai papildo pagrindinės vyrų komandos gretas. Prieš dvejus metus pirmieji auklėtiniai pasirašė sutartis su Vokietijos „FC Nurnberg“ klubu. Dabar kiekvienais metais mūsų žaidėjai važiuoja į peržiūras Vokietijoje ir 2020 metais, manau, dar keli pasiliks Vokietijoje“, – kalbėjo R. Mikalauskas. Pirmasis VšĮ „Gargždų futbolas“ klubo auklėtinis Benas Šatkus debiutavo nacionalinėje vyrų komandoje rungtynėse su Naująja Zelandija. Klube dirba 13 trenerių. Klubinėje sistemoje, anot klubo direktoriaus, didesnis dėmesys skiriamas kiekvienam vaikui, su jais dirba kvalifikuoti treneriai: „Žaidžiantys klube, nešioja vieną ženklą, tos pačios spalvos marškinėlius. Tai rodo išskirtinumą ir tai, kad jie priklauso klubui bei jam atstovauja. Klube visas dėmesys skiriamas vienai sporto šakai, o sporto mokykloje dėmesys turi būti paskirstomas ir kitoms sporto šakoms.“ Už dalyvavimą klubo veikloje tėvai už vaiką moka 4,34 Eur per mėnesį, tačiau svarstoma šį mokestį padidinti. „Norint teikti dar kokybiškesnę paslaugą, reikia didinti trenerių skaičių, prie pagrindinio trenerio kiekvienos grupės turi būti asistentas, fizinio parengimo treneris, kineziterapeutas, vartininkų treneris. Ne viską šiandien turime, šios pozicijos užimtos tose grupėse, kuriose jų labiausiai reikia“, – tikino R. Mikalauskas. Klubą remia ir Lietuvos futbolo federacija (LFF). „Federacija neremia biudžetinių įstaigų, ji remia klubus. Savivaldybė taip pat yra klubo dalininkė, išsilaikyti taip pat padeda rėmėjai“, – vardino R. Mikalauskas. LFF remia per programas, ypač vaikų ir jaunimo ugdymą, jų integraciją į vyrų futbolą. Federacija taip pat remia moterų futbolą. „Kiekviena įstaiga susiduria su iššūkiais. Dabar iššūkis – surinkti lėšas A lygai, nežinome, ar pasinaudosime teise žaisti joje. Beveik per 13 metų nuo klubo atkūrimo „Banga“ tris kartus žaidė Lietuvos futbolo federacijos taurės finale ir du kartus Europos lygoje. Norint siekti aukštų rezultatų reikia atitinkamo biudžeto“, – teigė R. Mikalauskas. Norint žaisti A lygoje mažiausias biudžetas turėtų siekti 300 tūkst. eurų vienai komandai. „Lig šiol Klaipėdos rajono savivaldybė duodavo apie 30 proc. biudžeto, 2019 metais Savivaldybės įnašas į biudžetą didėjo iki 40 proc. Koks bus kitais metais, nežinome, nes nežinome, ar rems siekį 2020 m. žaisti A lygoje. Tai iššūkis ne tik žaidėjams, treneriams, bet ir rėmėjams – išlaikyti komandą aukštame lygyje“, – konstatavo R. Mikalauskas.
|
|
