Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Savanorystė Kretingoje: vietos – per mažai?

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-10-25
„Sniego gniūžtės“ savanoriai šiuo metu stovyklai ruošiasi jaunimo erdvėse „Tavo erdvė“.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nežinotų, kas yra „Sniego gniūžtė“, o galbūt kai kurie yra ir dalyvavę šioje stovykloje. Matome rezultatą, tačiau nežinome, su kokiais sunkumais susiduria organizatoriai, – kur ją organizuoti, o dar sudėtingiau – rasti, kur ruoštis artėjančiai stovyklai.

Repetuoti nėra kur

Anksčiau ši stovykla vykdavo Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, dabar – Pranciškonų gimnazijoje. Dar praėjusiais metais organizatoriai iki paskutinių minučių nežinojo, ar „Sniego gniūžtė“ įvyks, nes neturėjo, kur įgyvendinti iniciatyvą. Vis dėlto savanorystei duris atvėrė Pranciškonų gimnazijos bendruomenė, stovykla lapkričio mėnesį čia vyks ir šiemet.

„Stovyklas rengti mus šiaip ne taip vis dar priima. Pavasarį sėkmingai ją surengėme Pranciškonų gimnazijoje, ko, jeigu neklystu, niekada ten nebuvo, visada vykdavo Jurgio Pabrėžos gimnazijoje, – kalbėjo Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjungos ,,Žingsnis“ Kretingos padalinio atstovas Tautvydas Jonušas. – Šiuo metu, manau, yra dvi mokyklos, kurios tikrai mus gali priimti rengti stovyklas, tačiau, žinoma, kiekviena mokykla iškelia savo reikalavimus, kurie mums galbūt ir nelabai patinka, bet tenka prisitaikyti, kad vis dėl to atvertų mums duris.“

Dabar jaunimas susiduria ir su kita problema – neturi, kur repetuoti. Juos priėmė jaunimo užimtumo specialistas Antanas Jonaitis, kuris jiems repetuoti sudarė sąlygas atviros jaunimo erdvės „Tavo erdvė“ patalpose. „Jaunuoliai tikrai susiduria su problema, kad mokyklos nepriima jų repetuoti, nes jie tai daryti nori gerokai ilgiau negu iki 17 val.“, – sakė A. Jonaitis.

Kad sunkumų yra, pripažino ir T. Jonušas: „Be Jaunimo erdvių, repetuoti Kretingoje nelabai yra kur tokiam kiekiui jaunuolių. Nėra taip, kad mokyklos nenori mūsų kategoriškai priimti, tačiau jos neturi tam vietos ir nelabai nori apsikrauti papildoma neapmokestinama veikla.“ Stovyklai ruošiasi maždaug 30 savanorių.

Prieš tai jaunuoliai repetuodavo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos konferencijų salėje, tačiau dabar ten įrengtas lietuvių kalbos kabinetas. „Kadangi mūsų susirinkimai trukdavo ne valandą ir ne dvi, išbūdavome iki 18–19 val., o prieš pat stovyklą ir dar ilgiau, tai problema tapdavo mokyklos darbo laikas ir tai, kad valytojos nenori būti mokykloje ilgiau vien dėl mūsų“, – problemą įvardijo T. Jonušas.

Savanoriai džiaugėsi, kad Antanas juos priėmė repetuoti. „Jeigu ne jis, kažin, kur būtume visi jaunuoliai atsidūrę ir ką darę, – tikino Tautvydas. – Ar erdvė turėtų būti skirta konkrečiai „Sniego gniūžtei“? Nemanau, bet kad tai turėtų tapti vieta, kur jaunimas galėtų nevaržomai kurti, veikti, savanoriauti, tikrai taip. Juokinga, kai mokyklose yra kalbama apie savanorystę, bet savanoriauti vietos nėra.“

Galimybė tapti savanoriu rajone yra, tačiau, akcentavo jaunuolis, užsiimantiems tokia veikla yra sunku rasti, kur ją vykdyti. „Nėra taip, kad nėra kur tapti savanoriu, bet konkrečios vietos, kur tiems savanoriams rinktis, manau, trūksta“, – nuomone dalijosi T. Jonušas.

Trūksta suaugusiųjų supratimo

Stovyklai rengtis organizatoriai pradeda mažiausiai du mėnesius prieš jai įvykstant. Renkasi du kartus per savaitę, paskutinėmis savaitėmis – ir dažniau, repetuoja iki vėlaus vakaro. Organizatoriams tenka nemažai pasiruošti. „Daug šokame, kiekvieną šokį stengiamės padaryti, kuo sinchroniškesnį. Kai pavargstame šokti, susėdame kalbėtis apie stovyklos programą, kad viskas vyktų sklandžiai, visų nuomonės būtų išgirstos ir priimtas visiems palankus sprendimas“, – vardino Tautvydas.

Daug savanoriams tenka mokytis ir patiems, ypač tada, kai į skyrių ateina nauji žmonės. „Jiems rengiame mokymus, per kuriuos papasakoju apie svarbiausius dalykus, vertybes, ko negalima daryti stovyklos metu, kaip reaguoti įvairiose situacijose“, – teigė T. Jonušas.

Paklausus Tautvydo apie Kretingos jaunimą, ar jis yra aktyvus, savanoris akcentavo, kad trūksta motyvacijos. „Mums, manau, kartais reikia daugiau motyvacijos iš pačių mūsų ir galbūt daugiau supratimo iš suaugusiųjų. Ypač – iš mokyklų administracijų. Norisi, jog jie suprastų, kad 3 dienų stovyklą, kurioje dalyvaus apie 130 jaunuolių, organizuos ne šiaip sau jaunuoliai, o žmonės, kurie yra apmąstę viską nuo A iki Z ir žino, kaip viską tinkamai reikia daryti. Trūksta kitokio požiūrio į mus“, – atviravo T. Jonušas.

„Sniego gniūžtė“ yra prevencinė stovykla, kuri parodo, kad laisvalaikį galima praleisti ir be svaigalų. Stovykla nesusideda vien tik iš kalimo į galvą „nerūkyk, negerk“. Joje skatinamas bendravimas, artumas, savo nuomonės reiškimas. Organizatoriai nori, jog jauni žmonės suprastų, kad su žmonėmis reikia bendrauti ir kad turėti jausmus nėra gėdingas dalykas.

„Kalbame apie įvairius gyvenimiškus ir rimtus dalykus, tačiau visa tai perteikiame per žaidimų ir linksmų diskusijų forma“, – sakė T. Jonušas.

Anot jo, stovykla turėtų būti skatinama, nes šiais laikais jaunimas nebemoka tarpusavyje bendrauti, suprasti gražių, šiltų dalykų, bijo parodyti savo jausmus, o stovykloje jiems visa tai yra atskleidžiama, nes bendravimas – svarbiausia.

Turi inicijuoti patys

Šių metų pavasarį Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vykti „Sniego gniūžtės“ stovykla negalėjo, nes kovo mėnesį prasidėjo egzaminų sesija. „Ši gimnazija yra egzaminų centras. Tuo metu mokykla apriboja bet kokias veiklas ir koncentruojasi būtent į tą darbą“, – paaiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Švietimo skyriaus vedėja užtikrino, kad mokyklos savo mokiniams teikia visas paslaugas: „Būna, kad jie ir ilgiau pasilieka mokyklose, susiderina su administracija, mokytojams už papildomą darbą arba užmokama, arba laisvomis dienomis kompensuojama, tai yra susitarimo reikalas. Pavyzdžiui, jeigu mokyklos mokiniai organizuoja „Sniego gniūžtę“, nes kai kur tai yra kaip neformalaus ugdymo būreliai, jie repetuoja mokykloje.“

Bet kalbant apie jaunimo organizacijas, nesusijusias su mokyklomis, sunkumų yra daugiau, tačiau problemas turėtų spręsti pačios organizacijos. „Rajone yra jaunimo reikalų koordinatorė, su kuria jaunimo organizacijos ir turėtų šią problemą analizuoti, spręsti, kur jaunimui susiburti, repetuoti, gal ir mokyklos priimtų, o jaunimo reikalų koordinatorė turi bendradarbiauti su mokyklomis, – kalbėjo A. Burbienė. – Pats jaunimas, kuris nori tas veiklas organizuoti, turėtų kreiptis, teikti klausimus, svarstyti ir ieškoti, kaip išspręsti. Jie patys turi tai inicijuoti, jeigu jiems to reikia.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas