Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Apie švietimo situaciją rajone diskutavo meras Antanas Kalnius (iš kairės), švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, LR Seimo narys Antanas Vinkus, mero pavaduotojas Dangiras Samalius.

Kretingos rajone lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Jis susitiko su rajono valdžios atstovais, ugdymo įstaigų vadovais, su kuriais diskutavo apie bendrojo ugdymo tinklo pertvarką, išklausė, su kokiais iššūkiais susiduriama mūsų rajone. Taip pat ministras apsilankė Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Marijono Daujoto progimnazijoje ir Kretingos rajono švietimo centre.

Pasiūlė vienos administracijos modelį

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė ministrui pristatė švietimo situaciją mūsų rajone, taip pat pateikė ir iššūkius, su kuriais susiduriama.

Kaip vieną jų įvardijo nesutvarkytą bendrojo ugdymo mokyklų tinklą. „Yra būtinas tikslingas mokyklų tinklo tvarkymas, mažinant jungtines klases, vengiant komplektuoti mažesnes negu 8 mokinių klases, mažinant pagrindinių mokyklų, kuriose nėra 130 mokinių, skaičių“, – atkreipė dėmesį A. Burbienė. Mokykloje turi būti 140 vaikų, norint išlaikyti mokyklos vadovo ir pavaduotojo etatus.

Tinklo pertvarkos svarbą įrodo ir kita problema – lėšų trūkumas mokyklų administravimui ir švietimo pagalbai. „Akivaizdu, kad reikia tvarkyti tinklą, tai turi būti bendras politikų sutarimas dėl mūsų ateities“, – tvirtino A. Burbienė.

Rajone veikia 23 ugdymo įstaigos, 3 – neformaliojo švietimo ir formalųjį švietimą papildančios mokyklos. Iš viso mokosi 6 tūkst. 186 mokinys, suformuotos 225 klasės.

Praėjusiais mokslo metais buvo sukomplektuotos 8 jungtinės klasės, šiemet – 10. „Ugdymosi kokybei tai – labai aktualu. Lyginant su šalies vidurkiu, mes turime mažiau jungtinių klasių, tačiau neramina, kad jų komplektų skaičius didėja. Tai natūralu, nes, nors ir nežymiai, bet mažėja mokinių skaičius, dalis vaikų iš kaimų mokytis atvažiuoja į miestą“, – sakė A. Burbienė.

Rajono meras Antanas Kalnius pasvarstė, kad šią problemą spręsti galėtų padėti ministerija: „Vienoje mokykloje turime ir keturias klases, sujungtas į vieną, tai negerai. Ministerija galėtų priimti sprendimą, kada, nuo kokio vaikų skaičiaus nebegalima komplektuoti jungtinės klasės.“

Ministras jungtines klases įvardijo kaip laikinąją priemonę problemoms spręsti ir pasiūlė Savivaldybei pačiai priimti sprendimus, kaip tokioje situacijoje elgtis, padedant ugdymo įstaigoms. „Tai yra laikina priemonė, sprendžiant problemą. Manau, kad tokių klasių neturėtų nuolat būti, tačiau laikinai dėl to galima susitarti. Tokie dalykai sprendžiami per tinklo pertvarką“, – pasvarstė A. Monkevičius.

Kalbėdamas apie tinklo pertvarką švietimo ministras akcentavo ugdymą ankstyvajame amžiuje: „Švietimo pagrindinė paskirtis – lydėti besimokantį žmogų labai ankstyvame amžiuje į ugdymosi sėkmę, rasti jo asmenybės bruožus, kurie padėtų save realizuoti.“

A. Monkevičius tvirtino, kad daugiau dėmesio reikia skirti ankstyvajam ugdymui ir atkreipti dėmesį ne į atskiras mokyklas, o kurti jų grupę: „Lietuva Europos Sąjungoje liko vienintelė šalis, kurioje yra pradinis ciklas – keturios klasės. Tai – blogai, nes vaiką reikia pradėti ugdyti anksti – ne vien mama turi lydėti vaiką ketverius metus, o paskui jį tiesiog įmesti į dalykinę sistemą. Tai reikia keisti, bet to negalime daryti drastiškai.“

Ministras pasiūlė vienos administracijos modelį mokyklų grupei, kurioje būtų ikimokyklinė įstaiga ir mokykla. „Labai svarbu, kad būtų viena administracija, kuri mato kiekvieną vaiką. Visus išteklius nukreipti į to vaiko asmenybės raidos kelią“, – akcentavo jis.

Švietimo ministras taip pat teigė, kad mokyklos vadovus reikia maksimaliai išlaisvinti nuo ūkinių, teisinių, biurokratinių reikalų: „Vadovas turi būti maksimaliai išlaisvintas, kad galėtų administruoti kiekvieno vaiko ugdymo kelią. Kiekviena savivaldybė turėtų pagalvoti, kaip tai padaryti. Nepadarysime to žaibiškai. Tai, kas tinka vienai savivaldybei, netinka kitai, tačiau reikia eiti tuo keliu.“

Taikant šį modelį, anot A. Monkevičiaus, atsirastų lėšų, kurias būtų galima nukreipti atgal į švietimą, pavyzdžiui, į švietimo pagalbą. Rajono meras A. Kalnius patvirtino, kad bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarka bus vykdoma.

Trūksta švietimo pagalbos specialistų

Rajone iš viso dirba 760 mokytojų. Švietimo skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kad didėja keliose mokyklose dirbančių pedagogų skaičius: „Tai normalu, nes mažėja kontaktinių valandų. Kyla klausimas, kaip spręsti jų kelionės iš vienos darbovietės į kitą apmokėjimą, nes šiuo metu mokytojų turime, bet kaip bus ateityje, neaišku. Kai skelbiame konkursus, jaunų mokytojų juose dalyvauja mažai.“

Mokyklose dirba 47 jauni mokytojai ir 48 pensijinio amžiaus, vidutinis pedagoginių darbuotojų amžius – 48,6 metų. „Mūsų pedagogų kvalifikacija – gera. Daugiausiai – 39 proc. – turime metodininkų, 36 proc. vyr. mokytojų, 18 proc. mokytojų, 4 proc. ekspertų. Respublikoje esame tarp geriausių savivaldybių pagal pedagogų kvalifikaciją“, – tikino A. Burbienė.

Pristatydama situaciją rajone Švietimo skyriaus vedėja teigė, kad trūksta švietimo pagalbos specialistų: „Trūksta 2 psichologų, 1 socialinio pedagogo. Psichologo vietai užimti nuolat skelbiami konkursai, tačiau norinčių juose dalyvauti – nėra.“

Vis dėlto rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose, išskyrus Salantų lopšelį-darželį „Rasa“, yra mokytojo padėjėjai. „Šiais metais tai pavyko įdiegti, vadinasi, jau ankstyvajame amžiuje pradedame teikti pagalbą vystymosi raidos sutrikimą turintiems vaikams“, – akcentavo A. Burbienė.

Šią problemą sumažinti padėjo ir startavęs projektas „Psichologinės pagalbos plėtra“, kuriame dalyvavo 58 savivaldybės. Per šį projektą buvo gauta 3,5 etato psichologų, kurie vaikams suteikė pagalbą.

Todėl švietimo, mokslo ir sporto ministras ir akcentavo tinklo pertvarkos svarbą, patikinęs, kad ministerijoje yra rengiamas priemonių planas, į kurį įeina daugybė su pertvarka susijusių dalykų.

„Turime parengę priemonių kompleksinį planą, kaip spręsti mokyklų vadovų klausimą – jų kadencijų, vertinimo sistema, darbo užmokesčio, kaip tai turėtų būti sutvarkyta. Turime parengę visą paketą priemonių. Pradėsime nuo to, kad supaprastinsime vadovų vertinimo tvarką. Norėtumėme, kad ateityje atsirastų kuo daugiau mokyklų grupių, kur vadovas turėtų turėti gerokai daugiau kompetencijų apie ankstyvąjį ugdymą, kompleksą žinių, kaip, lydint žmogų ugdymo keliu, kurti organizacines sistemas“, – Kretingos rajono savivaldybės Švietimo centre susirinkusiems ugdymo įstaigų vadovams kalbėjo A. Monkevičius.

Ministerijoje taip pat yra parengtas priemonių planas, kaip sumažinti biurokratizmą, kad vadovas būtų nuo to išlaisvintas.

Dar viena problema, su kuria susiduriama, – pavėžėjimas. Tiesa, jis rajone yra išvystytas 100 proc., tačiau svarstoma, kaip sumažinti tam skiriamas lėšas. Šiuo metu rajone naudojama 19 autobusiukų. „Susiduriame su problema, kad autobusiukai genda“, – įvardijo A. Burbienė.

A. Kalnius, kalbėdamas apie mokinių pavėžėjimą, klausė, ar nereikėtų šios paslaugos perduoti verslui: „Pavėžėjimą matau kaip valstybės perteklinę funkciją. Kodėl negalime šios paslaugos atiduoti verslui, nes ir autobusiukų pirkimas valstybei kainuoja pinigus, taip pat sukurtumėme papildomų darbo vietų.“

Kai kurios savivaldybės jau turi tokią patirtį, tačiau, ministras tikino, kad reikia pasvarstyti, kaip verslas turėtų būti įtraukiamas į šios paslaugos teikimą.

Švietimo ministras susitiko ir su rajono ugdymo įstaigų vadovais.

Lankėsi ugdymo įstaigose

Švietimo, mokslo ir sporto ministras, apsilankęs Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Marijono Daujoto progimnazijoje, Švietimo centre, negalėjo pagyrų jų administracijoms ir pedagogams. „Marijos Tiškevičiūtės – gana unikali mokykla. Marijono Daujoto progimnazijoje teko pabendrauti su pačiais mokiniais, tada gali pamatyti, kokia atmosfera kuriama. Supratau, kad ten ugdomas laisvas žmogus“, – džiaugėsi A. Monkevičius.

Švietimo ministras svečiuodamasis Marijono Daujoto progimnazijoje vaikams paliko įsimintiną įspūdį. „Mokykloje yra įkurta mokinių mokomoji bendrovė „Arbatinukas“. Vaikai ilgai atsimins, kad ministras nusipirko jų piešinių, vaišinosi jų išvirta arbata“, – sakė progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė.

Direktorė taip pat pridūrė, kad ministro vizitas buvo naudingas: „Pasidžiaugėme, kad galėjome parodyti, kaip tikslingai panaudojame švietimo ministerijos skirtas lėšas, kad apie mus daugiau sužinos visuomenė.“

A. Monkevičius progimnazijoje bendravo ir su mokiniais, diskutavo apie jų ateitį. „Ministrui pristatėme savo veiklą, gamtos mokslų laboratoriją, jis taip pat stebėjo, kaip mokiniai pradinėse klasėse yra mokomi naudotis informacinėmis technologijomis. Sulaukėme nemažai pagyrų, dėl ko džiaugiamės“, – kalbėjo R. Viskontienė.

Kitos ugdymo įstaigos – Marijos Tiškevičiūtės mokykla, Švietimo centras, taip pat pristatė savo veiklos išskirtinumą, ministrui pateikė praktinių pavyzdžių.

Ministras susirinkusiems ugdymo įstaigų vadovams padėkojo už atsidavimą savo darbui: „Jūs kuriate tokią aplinką, kur vaikams yra įdomu mokytis.“ Mokytojams padėkojo ir LR Seimo narys Antanas Vinkus: „Ačiū jums už meilę savo profesijai per mokinius, pasiaukojantį darbą.“

Ministerija norėtų išvengti streiko

Vizito Kretingoje metu A. Monkevičius neišvengė ir klausimų apie galimą būsimą mokytojų streiką. Kitiems metams yra numatyta daugiau lėšų skirti švietimui – 53 mln. daugiau negu pernai, tačiau tai yra nukreipta į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio išlyginimą.

Švietimo ministras patikino, kad kiekvieną savaitę su švietimo profesinėmis sąjungomis yra derinamos kolektyvinės sutartys, kurios arba atnaujinamos, arba rengiamos naujos: „Jose numatome tam tikrus dalykus, dėl kurių sutarta. Iš tikrųjų esame numatę ir jau galiojančioje sutartyje, ir atnaujintoje tam tikrus finansinius įsipareigojimus, kurie iš dalies jau yra numatyti šalies biudžete.“

Anot A. Monkevičiaus, kitais metais tikrai švietimui ne mažiau kaip 53 mln. eurų bus skirta papildomai. „Mūsų projekte mokytojų darbo užmokesčio klausimą spręsti numatoma per koeficientų didinimą, kas sudaro 117 mln. eurų. Tai kol kas nėra numatyta, manau, dar laukia svarstymas Seime, – sakė švietimo ministras, pridūręs, kad mokytojų susirūpinimas jam yra suprantamas. – Manau, kad gali neprireikti šitos kraštutinės formos – streiko, nes mūsų dialogas yra natūralus, grindžiamas skaičiavimais, ir Seime, kai svarstome biudžetą, skiriamas lėšas grindžiu tuo, kad tai yra investicija.“

Norint pedagogų darbo užmokesčiui skirti daugiau lėšų, ministras tvirtino, kad tam padėtų bendrojo ugdymo tinklo pertvarka. „Tvarkant tinklą galima „išlaisvinti“ lėšų, kurias galėtumėm nukreipti mokytojų darbo užmokesčio didinimui ir švietimo pagalbai“, – vardino A. Monkevičius.

Ministras įvardijo, kad trūksta apie 60 mln. eurų, o ministerijos prioritetas – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams išlyginti atlyginimo skirtumą su bendrojo ugdymo pedagogais. „Pagrindinis klausimas vis dėlto turėtų būti švietimo pagalba ir visų kitų, tarp jų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbo užmokesčio didinimas 10 proc. Į šitą klausimą dar neturime atsakymo“, – teigė A. Monkevičius.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas