Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pagerbė Darbėnų žydų gelbėtojus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2019-10-01

Renginio organizatorė Edita Gliožerienė (stovi iš kairės) sukvietė miestelio žydų gelbėtojų palikuonis: Rožę Petrauskaitę-Vaicekauskienę, Zitą Petrauskienę, Olimpiją Tarvydienę, Reginą Kubilienę, Vincą Petrauską, (sėdi) Aldoną Danielienę ir Stanislovą Japertą, taip pat – ir darbėniškį Antaną Jušką (stovi dešinėje), kuris prisiminė Darbėnų prieškario istoriją.

Į Kretingos rajono Darbėnų miestelio bibliotekoje surengtą popietę „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“, skirtą Lietuvos žydų genocido dienai paminėti, buvo pakviesti šio miestelio žydų gelbėtojų palikuonys, kurie pasidalijo savo prisiminimais, taip pat – tėvų bei senelių perduotais jautriais tų laikų išgyvenimais. Dramatiškumo jiems suteikė klaipėdietės operos solistės Olgos Žorovos-Sardt hebrajiškai atliekamos giesmės ir dainos.

Darbėniškiai – Pasaulio tautų teisuoliai

Popietės iniciatorės pedagogės Editos Gliožerienės, besidominčios Darbėnų miestelio žydų bendruomenės istorija, apie kurią kitąmet ketina išleisti knygą, žodžiais, yra žinomos šios jų miestelio žydų gelbėtojų pavardės: Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai bei Barbora Žiliūtė; Bronė ir Viktoras Skripkauskai, Magdalena Stanienė bei Olimpija Rūtienė; Palmyra ir Pranas Petrauskai; Kazimieras ir Barbora Lukošiai bei Kostas Želvys.

Vienos giminės – V. ir B. Skripkauskų, M. Stanienės ir O. Rūtienės – pavardės, išgelbėtųjų žydų ar jų artimųjų iniciatyva, yra įrašytos į garbingą Pasaulio tautų teisuolių sąrašą.

K. ir B. Lukošiai ir K. Želvys yra apdovanoti garbingu Lietuvos valstybiniu apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Gąsdinanti akistata ir tylos įžadas

Itin ryškiai netikėtą akistatą su tėvų Barboros ir Kazimiero Lukošių sodyboje slėptu ir išgelbėtu Darbėnų žydų mokyklos mokytoju Moše Blochu atgaivino kretingiškė 82-jų Laukžemės kaimo gyventoja Aldona Danielienė.

„Gyvenome Medomiškių kaime, augome būrys vaikų. Visi matėme, kaip mama kažkur neša maistą, eidavo prie tvartų. Sakydavo –– nešu Taksiui, šuo buvo pririštas prie tvarto. Man buvo smalsu, kodėl mama Taksiui įdeda ir šaukštą. Sykį, kai tėvai išvažiavo, sugalvojau pasižiūrėti, kaip Taksis ėda su šaukštu. Žiūriu – stovi kopėčios, aš jomis užsiropščiau. Nustėrau iš baimės: ant šieno – vyras su juoda barzda. Jis ir sako: Aldutėl, nebijok, aš esu žmogus. Tik niekam nesakyk, kad matei mane. Grįžę tėvai klausinėjo, kur buvau – iš Mošės jau žinojo, kad aptikau jį, bet tylėjau, sakiau – niekur. Tik paskui mama mane iškvotė, paaiškino, ir prisakė tylėti.“

1947-aisias išgelbėtam M. Blochui pavyko emigruoti į Izraelį, o jo anūkas JAV gyvenantis ir gydytoju dirbantis Antony Eidelman ligi šiol aplanko A. Danielienės šeimą. Prieš renginį E. Gliožerienei jis atsiuntė padėkos laišką, kuriame rašė, jog turime prisiminti istoriją, kad nebūtų kito Holokausto.

Lietuviškosios Anos Frank istorija

Iš Klaipėdos į popietę atvykęs buvęs darbėniškis 88-erių Stanislovas Japertas, kurio tėvas Stanislovas buvo miestelio bažnyčios vargonininkas, o jis pats ilgus metus vadovavo Klaipėdos muzikos mokyklai ir, kaip sakė, akordeonu mokė groti dabartinį Prezidentą Gitaną Nausėdą, pasidalijo tragiška jo tėvų namuose slėptos Esteros Kverelytės istorija. Estera dar vadinama lietuviškąja Ana Frank, nes savo išgyvenimus taip pat patikėjo dienoraščiui.

S. Japertų šeima gyveno Želvių kaime, tarp Darbėnų ir Šventosios, Stanislovas gerai prisimena E. Kverelytę, kuri buvo jo sesers Birutės draugė, abi mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje.

Prasidėjus karui, Stanislovui buvo 10 metų, jis sakė, matęs, kaip suimtus žydus varė į miestelio į sinagogą. Ūkininkams kai kuriuos suimtuosius leido paimti ūkio darbams, – Esteros motina su dviem sūnumis atsidūrė pas Stanislovo senelius, greta Želvių kaimo vienkiemyje gyvenančius Petronėlę ir Adomą Narkus, o Birutė išprašė tėvų, kad Esterai leistų apsigyventi pas juos. „Atsimenu, buvo graži, mėlynakė – turėjau jos nuotrauką. Ji rašė dienoraštį – pamenu, laikydavo jį didžiajame kambaryje ant stalo. Buvo toks kvadratinis, užsegamas“, – pasakojo S. Japertas.

Gviešėsi žydų aukso

Ilgainiui Darbėnuose pasklido kalbos, kad Esteros šeima turi paslėpto aukso. „Darbėniškis Vladas Jašinskas, kuris per karą tapo plėšiku, sykį atvažiavo pas mus dviračiu, liepė Esterai rengtis ir važiuoti to aukso ieškoti. Liepė vykti ir mano vyriausiam broliui Vytautui. Pusiaukelėj sustojo: atstatė į Esterą šautuvą – tavo dainelė sudainuota, pasakė. Klykdama ji bandė bėgti, kapanojosi, šautuvą atsukęs į brolį įsakė dingti“, – iš brolio girdėtą šiurpų įvykį atpasakojo S. Japertas.

Miške prie Darbėnų išniekintą nužudytos mergaitės kūną miške aptiko eigulys Juozas Pakalniškis. Padirbo karstą, o mama pasiėmė savo austos drobės gabalą, suklupdė šeimyną po Marijos paveikslu ir prisaikdino tylėti. Greta augančioje pušyje jos palaidojimo vietą tėvas pažymėjo kryžiaus ženklu. Pakalniškių šeima ilgai saugojo šią paslaptį.

E. Kvelerytės dienoraščio likimas – neaiškus, tačiau popietėje per rankas E. Gliožerienė paleido kitą relikviją – išsaugotas įmantrias povo formos metalines E. Kvelerytės šukas.

Išgelbėjo bėgles

Sesuo ir brolis Rožė Petrauskaitė-Vaicekauskienė ir Vincas Petrauskas su žmona Zita atvyko iš Kauno, jų pusseserė Regina Kubilienė – iš Kretingos. Jų seneliai Palmyra ir Pranas Petrauskai, gyvenę Būtingėje, išgelbėjo 2 seseris Hają ir Esterą Chaimaites.

„Močiutė pasakodavo, kad Chaimų šeima gyveno Darbėnuose Palangos gatvėje: Majos ir Esteros brolis pirmomis karo dienomis buvo sušaudytas su kitais vyrais, o motina su trimis dukterimis uždaryta sinagogoje. Mergaitės pasislėpė sinagogoje už užuolaidos, – 8 mergaitėms vėliau pavyko pabėgti, tačiau 6 iš jų sušaudė. Mūsų senelis surado mergaites besislapstančias miške, parsivežė, o kai darėsi nesaugu, slapčia išvežė pas gimines, už Lenkimų“, – pasakojo V. Petrauskas, patikindamas, jog ir šiandien palaiką ryšius su Hajos ir Esteros šeimų nariais, gyvenančiais Izraelyje.

Ašaras popietėje sunkiai tramdė netoli Vėžaičių gyvenanti Olimpija Tarvydienė, kurios tėvai Bronė ir Viktoras Skripkauskai bei močiutė Magdalena Stanienė su dukra Olimpija Rūtiene išgelbėjo žydaitę Ciporą Zimanaitę.

O. Tarvydienės tėvas surado Ciporą Liepojoje, – nusiplėšusi geltoną žvaigždę, ji pabėgo vežama šaudyti. Parsivežė ją kiaulių garde įrengtoje slėptuvėje. Sunkiausiu metu ją slėpė siuvėjo V. Skripkausko šeima, o kai tapo nesaugu, išvežė pas M. Stanienę prie Grūšlaukės – davė mergaitei Stasės vardą, perdažė plaukus – ir taip išgelbėjo nuo mirties. C. Zimanaitė ištekėjo ir 1947 m. išvyko į Izraelį.

---

Izraelio valstybės Yad Vashemo Holokausto atminties instituto iniciatyva žydus gelbėję žmonės yra pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais ir jų pavardės iškalamos ant Teisingumo sienos.

Šiuo metu Pasaulio tautų teisuoliais įrašyta 27 tūkst. 362 įvairių tautybių žmonių pavardžių, tarp jų 904 –iš Lietuvos. Šis sąrašas nėra užbaigtas, nes išaiškėja vis naujų gelbėjimo atvejų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas