Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šiandien gyvenimas bemaž nebeįsivaizduojamas be socialinių tinklų. Žmonės juose dalijasi įvairiomis patirtimis, požiūriu, nuotraukomis. Daugelyje socialinių tinklų ant nuotraukos, įrašo ar komentaro galima paspausti „patinka“ ar pasirinkti kitą emociją. Socialinis tinklas „Facebook“, gaudamas skundų, kad kai kuriuos vartotojus neigiamai veikia surinkti „patiktukai“ ar per mažas jų skaičius, nusprendė svarstyti galimybę uždrausti juos matyti kitiems socialinio tinklo vartotojams. Tokį pokytį vartotojai vertina skirtingai.

Surinkti „patiktukus“ – tik skaičiai

Pranciškonų gimnazijos mokinių prezidentei Miglei Razmutei socialiniai tinklai skirti iš dalies atskleisti save. „Juose formuojame savo įvaizdį, kuris kartais gali būti ir klaidingas“, – mintimis dalijosi pašnekovė. Pasak Miglės, dalintis gyvenimo akimirkomis – tik noras, ne būtinybė.

Mergina nesmerkia žmonių, į socialinius tinklus keliančių itin daug nuotraukų: „Tai jų pasirinkimas.“ Tačiau M. Razmutei tai nebūdinga. Ji labiausiai mėgsta įrašus, kurie kažko pamoko – kai įkelta nuotrauka turi tam tikrą prasmę ar tikslą.

„Esu žmogus, dažnai norintis kažkuo pasidalinti socialiniame tinkle, tačiau pritrūkstu drąsos, todėl naujus „postus“ publikuoju gana retai, – pripažino mergina. – Kartais smagu pasidalinti savo gyvenimu su kitais. Draugams, manau, smagu pamatyti, kur buvau, ką nuveikiau ir kaip tuo metu atrodžiau. „Patiktukai“ nėra mano prioritetas. Ar 50 ar 250 jų – jokio skirtumo. Man problemų rodomi skaičiai nesukelia.“

Kretingos „Sniego Gniūžtės“ skyriaus direktorius Lietuvos moksleivių sąjungos savanoris Tautvydas Jonušas socialinius tinklus naudoja įvairiems tikslams, pagrindinis jų – bendravimas, komunikacija su žmonėmis.

„Socialinius tinklus kiekvienas priima ir vertina skirtingai, vieniems tai yra pagrindinė priemonė atkreipti į save dėmesį ir kurti įvaizdį, kitiems tai galbūt – tik darbo priemonė, o tretiems – ir atsipalaidavimas.

Man tai – atsipalaidavimas, užimtumas ir iš dalies darbui skirta priemonė“, – tikino pašnekovas.

Įkelti pernelyg daug nuotraukų, jo nuomone, nėra gerai: „Jei žmonės nuolat dalijasi gyvenimo detalėmis: ką valgo, ką veikia, kai nebegali nieko įgyvendinti, nepasidaliję socialiniuose tinkluose – tai jau priklausomybė. Kartais pasidalinti kelionėmis, savo gražiomis nuotraukomis galima, tačiau tai neturėtų būti itin dažnai.“

T. Jonušas mėgsta paskaityti įvairių straipsnių apie astronomiją, istoriją, sportą, kitus jį dominančius dalykus. Taip pat jam patinka ir įvairūs juokeliai, anekdotai, kuriais pasidalija draugai. Labiausiai vaikinas nemėgsta reklamų ir bereikšmių, apgaulingų skelbimų. Jaunuolis dažniausiai dalijasi kelionių įspūdžiais ar kitomis prasmingomis veiklomis.

Anot Tautvydo, sunku pasakyti, ką suteikia socialiniai tinklai; jam tiesiog įdomu stebėti, kaip gyvena draugai, su kuriais retai susitinka, ir panašiai. Kai kuriems jo draugams stebėti kylantį „patiktukų“ skaičių ant jų nuotraukų suteikia malonumą ir pasitenkinimą, kiti „patiktukų“ skaičiais įrodinėja savo „žinomumą“, tačiau Tautvydui tai svetima. „Dalintis nuotraukomis, įrašais – nėra būtinybė, galbūt tai labiau noras būti matomiems, žinomiems ir parodyti save kitiems“, – dalijosi įžvalgomis jaunuolis. „Skaičiai yra ir liks tik skaičiai“, – papildė jis.

Europos Jaunimo komandos, koordinuojamos Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, narys Vilius Juodys socialiniais tinklais naudojasi dėl dviejų priežasčių: gali greitai susisiekti su draugais ir paskaityti įdomių nuomonių, neatsilikti nuo pasaulio naujienų. Nuotraukas jaunuolis kelia retai, jam socialiniai tinklai labiausiai susiję su bendravimu. Neigiamų reakcijų Viliui sulaukti neteko, visada prieš įkeldamas kažkokį turinį – įrašą ar nuotrauką – apmąsto, kokių pasekmių tai gali turėti.

Jo manymu, turinio kūrimas socialiniuose tinkluose tikrai nėra būtinybė. „Tačiau svarbu pripažinti, jog gyvendami globalėjančiame pasaulyje vis labiau pasigendame artumo, ypač iš žmonių, kurių šiuo metu nėra šalia – manau, jog turinio, nuotraukų, nuomonės dalinimasis socialiniuose tinkluose padeda bent iš dalies tą tuštumą užpildyti“, – atviravo pašnekovas.

Vaikino nuomone, visos reakcijos ir „patinka“ paspaudimai rodo turinio kokybiškumą – jei turinys prastas arba jo nėra, susidomėjimas dažniausiai mažas. Vis dėlto jam keista, kad kai kurie žmonės savo vertę matuoja „patinka“ paspaudimais. „Tokiems žmonėms reikia ne „patinka“ mygtuką paslėpti, o ištrinti jų socialinių tinklų paskyras, kad pradėtų gyventi normalų gyvenimą“, – mąstė V. Juodys.

Uždrausti būtų veiksminga

Pasak Pranciškonų gimnazijos psichologės Redos Narmontienės, daugelis jaunuolių socialiniuose tinkluose siekia pripažinimo, draugystės apraiškų, nes gyvenime dažnai trūksta pasitikėjimo savimi. Gavę „patiktukų“, jie geriau jaučiasi, džiaugiasi, kad kažkam patinka.

Psichologė atskleidė, kaip vertinti nuotraukas, keliamas į socialinius tinklus: priklauso nuo to, kas jose atsispindi, kokia asmens veido išraiška. Jei nuotraukos intymios, žmogus savimi nepasitiki ir nemoka kitaip užmegzti ryšio. Tačiau ryšys gimsta dėl asmenybių atitikimo, jungia patirtys, bendri interesai, vertybės, įvairios nuostatos, požiūris į gyvenimą. Tikrojo žmogaus paieškos trunka ilgai. Išvaizda – tik pirmasis kriterijus. Taip pat neretas ieško draugų, palaikymo, supratimo, tų, kas išklausytų. Tačiau toks bendravimas dažnai būna paviršutiniškas, nėra gilesnio ryšio. „Jaunuoliams trūksta tikro bičiulio, su kuriuo galėtų pasidalinti viskuo, ką jaučia“, – dalijosi įžvalgomis specialistė.

Neatsakingai įkeliant nuotraukas, pasak jos, galima prarasti privatumą, įkeltos nuotraukos – nebe asmeninės – jos priklauso visiems, jas bet kas gali paviešinti, taip galima tapti pajuokos objektu.

Sunkiausią emocinę būklę sukelia neigiami komentarai. „Sulaukus neigiamų komentarų, sumažėja žmogaus, kaip asmenybės, savivertė, jis ima skleisti neigimas emocijas, itin sureikšminti kitų nuomonę. Pernelyg pasinėręs į socialinius tinklus paauglys sunkiau atskleidžia jausmus, dėsto mintis, retai dalijasi, kaip jaučiasi iš tikrųjų: jam trūksta atvirumo, nuoširdumo. Kai kurie nemoka kritiškai vertinti kitų nuomonės, todėl kiekvieną komentarą gali priimti skaudžiai“, – atkreipė dėmesį R. Narmontienė.

Priklausomybė nuo „patiktukų“, specialistų teigimu, išsivysto tada, kai jie tampa labai svarbūs, o jų nesulaukus, užklumpa liūdesys. „Kai kurie nori tapti populiarūs. Tačiau ne visi gali gyventi iš socialinių tinklų. Nesulaukęs pripažinimo žmogus neturėtų nusiminti, nes jis gali būti vertesnis realybėje. Jis gali tiesiog būti geras žmogus – ir to pakaks. Svarbu rasti stipriąją savo pusę“, – tikino R. Narmontienė.

Psichologės nuomone, uždrausti matyti, kiek asmuo surenka „patiktukų“, veiksminga, nes taip skatinama asmeninė nuomonė: „Kartais gausus „patiktukų“ skaičius skatina taip pat spausti „patinka“ tam tikrai nuotraukai – „eiti paskui masę“. Reikia nepamiršti, kad kiekvienas reiškinys turi dvi medalio puses. „Patiktukai“ gali paskatinti bendrauti, juk jų gauti daugeliui malonu.“

Specialistė akcentavo, kad tai turėtų spręsti socialinių tinklų vartotojai: „Jei žmonėms reikia „patiktukų“, tegul jais naudojasi, juk šiandien viskas keičiasi ir tenka su tuo susitaikyti – vyksta tarsi evoliucija, tačiau svarbu nepamiršti, kad dažnai pasitaiko ir klaidų.“

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas