Ar rajono seniūnijose reikia senatvės namų?

– Kaip suprantu, tai yra tas Lietuvoje kelią besiskinantis socialinis projektas, kai senoliai turimus butus išnuomoja, o patys persikelia gyventi į specialiai jiems skirtus būstus, už kurių išlaikymą sumoka iš nuomos pinigų. Nesuprantu, kam to reikia? Geriau vaikai savo tėvus tegul prižiūri, rūpinasi, tada nereikės jokių butų išnuomoti. Galimybių prižiūrėti tėvus visada yra, tik reikia norėti.

– Projektas vadinasi „Orūs namai“. Manau, dabartiniu metu, kai tiek daug jaunesnių žmonių išvažiavę į užsienius, seni tėvai dažniausiai palikti vieni, dažnas gyvena skurdžiai, nes jų pensijas „suryja“ mokesčiai, išeitis apsigyventi jaukiuose daugiabučio butukuose – gera. Juolab kad ir bendruomenės tame name susikuria, senukai pagal pomėgius atranda bendraminčių, su kuriais įdomiau praleidžia laiką, nesijaučia tokie vieniši ir nereikalingi.

– Girdėjau, kad Lietuvoje pirmąkart vykdomas projektas „Orūs namai“. Kad ir kiek kas girtų, mano supratimu, orūs namai turi būti pas vaikus arba – savi namai, kuriuose daug metų gyventa, viskas įprasta, sava ir viskas miela – daiktai, aplinka, žmonės. Man tas pats – atidarys ar neatidarys senatvės namus kokioje nors Kretingos rajono seniūnijoje. Nebent visai kojomis nebepaeičiau, tada gal ten ir tektų apsigyventi.

– Aš – tik už. Kai kurie užsiėmę žmonės mąsto, jog nepadoru savo senus, dažnai ir ligotus tėvus, įkurdinti globos namuose. Tačiau, jeigu tie namai iš tiesų būtų įrengti gražiai ir patogiai, jeigu senukai gyventų atskiruose butuose, bet kasdien nesijaustų vieniši, nes kaimynas su už sienos gyvenančiu kaimynu galėtų susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstama veikla, – būtų labai gerai. O juk vaikai, anūkai taip pat, kaip ir anksčiau, aplankytų.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ