Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Stovykloje – istorijos ir žemaitiškumo pamokos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
  • 2019-08-30

Darbėnų gimnazijos V–X klasių moksleiviai dalyvavo Žemaitijos metams skirtoje pažintinėje stovykloje „Atminkem, kū buoče ruokavuos“. Tačiau ir šios stovyklos, kurią suorganizavo mokytojos Irena Daukantienė, Daiva Latožienė, Ingrida Grikšienė ir Aušra Galdikienė, metu taip pat buvo atiduota duoklė miestelio istorijai bei ją kūrusiems gyventojams, tarp jų – žydų tautybės žmonėms.

Apie Lazdininkų malūną bei kitus žemaitiškus statinius moksleiviams papasakojo Klaipėdos universiteto dėstytojas Jonas Abromas (centre).

Ieško vienintelio vardo

Pasak direktorės Sonatos Litvinienės, iš daugeliui kretingiškių pažįstamo kraštotyra besidominčio ir straipsnius „Pajūrio naujienose“ publikuojančio Romualdo Beniušio mokykla gavo vertingos informacijos apie žydų gelbėtojus. Pas žydų gelbėtojų dukterį Aldoną Zitą Danielienę, gyvenančią Laukžemėje, moksleiviai turėjo galimybę pabuvoti, pasiklausyti jos pasakojimų, aplankyti holokausto vietas.

„Turime tikslą iš darbėniškių žydų gelbėtojų išsirinkti vieną ir jo vardu pavadinti savo gimnazijos Tolerancijos ugdymo centrą. Šio žmogaus atminimą taip pat žadame įamžinti ir skverelyje, esančiame prie mokyklos“, – teigė S. Litvinienė.

„Gyveni sau Darbėnuose, regis, viskas čia – taip sava, pažįstama, tačiau, kai imi daugiau domėtis, supranti, kiek dar daug nežinojai. Mūsų miestelis yra nedidelis, bet istorija plati“, – baigiantis stovyklai, su „Pajūrio naujienomis“ mintimis pasidalino būsimasis vienuoliktokas Rokas Raišis.

Įspūdį jam paliko ir ilgesni pasibuvimai su bendraminčiais, ir ekskursijos po žemaitiškuosius Varnius ir Telšius bei aplankyti ten esantys muziejai. „Nors gyvename čia pat, pirmąkart pabuvojau restauruoto senoviško prezidentiniu dabar vadinamo Lazdininkų malūno viduje. Buvo įdomu pasiklausyti Klaipėdos universiteto dėstytojo Jono Abromo pasakojimų apie šio bei kitų žemaitiškų statinių išskirtinumą“, – sakė R. Raišis.

Tėvų ir bočių kalbą mokėjo visi

O Žemaitijos metams skirtą pamoką stovyklautojams surengė pedagogė Justina Vaičekauskienė, į literatūrinę kalbą paprašiusi išversti žemaitiškus žodžius, paskaityti žemaitiškai parašytą tekstą, išvardinti vien tik Darbėnų apylinkėms būdingus žemaitiškus žodžius.

„Kada klausaisi, vaikai tarpusavy nešneka žemaitiškai, tačiau, kai mokytoja Justina pasiteiravo, kas iš jų moka taip šnekėti, rankas pakėlė visi“, – pasidžiaugė Darbėnų bendruomenės tarybos narė Jūratė Laučiūtė. Ji pati stovykloje mokiniams labiau akcentavo istorinę Žemaitijos reikšmę, teigė, kad žemaičiai nėra tik žmonės, kalbantys žemaitiškai, jie – žemaičių genties palikuonys, turi, kaip ir Šiaulių universiteto profesorius Juozas Pabrėža teigia, ne tarmę, o savo kalbą, papročius, etnines savybes, charakterį ir istoriją. J. Laučiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje daugiau nėra nė vieno kito etninio regiono, kuris būtų buvęs kunigaikštystė, o Lenkijos–Lietuvos karaliai prie savo titulo visada pridėdavę žodžius „Žemaičių kunigaikštis“. Su įdomumu mokiniai klausėsi pasakojimo ir apie kunigaikščio Vytauto nemeilę žemaičiams, ir kaip sunku žemaičiams buvo priimti krikštą. Nemeilė, sakė, – galbūt dėl to, kad Vytauto mama Birutė buvo kuršė, o kuršiams esą tiek žemaičiai, tiek vokiečiai buvę vienodi priešai. „Dėl krikšto – nors ir labai sunku buvo priimti, bet žemaitis yra žemaitis: kai jau priėmė, paskui jį gynė aršiau negu kiti lietuviai“, – pasakojo J. Laučiūtė, primindama garsiąsias Kražių skerdynes.

Vienu gražiausių šios stovyklos akcentų tapo Baltijos kelio paminėjimas gimnazijos aktų salėje. Pilietiškumo pagrindų mokytoja Daiva Latožienė, iliustruodama skaidrėmis, papasakojo apie gėdingą Ribentropo–Molotovo sutartį ir jos reikšmę, gyvais prieš 30 m. įvykusios Baltijos kelio akcijos prisiminimais pasidalijo joje dalyvavęs Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis, bendruomenės atstovai, mokinių tėvai. Gimnazijos skvere, prie Lietuvių vienybės dienai pasodinto ąžuoliuko buvo padėta gėlių, nuskambėjo stovyklautojų, pedagogų ir mokyklos svečių sudainuota Baltijos kelio himnu tapusi legendinė daina „Bunda jau Baltija“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas